Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Tatuiruotės – ir jos atsidūrė Europos Sąjungos taikiklyje

 
Asociatyvi iliustracija / 
Asociatyvi iliustracija /  pixabay.com nuotrauka

Dvylika procentų europiečių savo kūnuose turi rašalo, tačiau niekas neprižiūri, kas yra leidžiama į kūną, rašoma leidinyje „Politico“.

Žmonėms, nusprendusiems darytis tatuiruotę įprastai labiausiai rūpi dizaino kokybė ir tai, ar labai skaudės tatuiravimo metu. Tačiau Europos Komisija susirūpino ir potencialia rašalo įtaka sveikatai.

Vieno šiemet Švedijoje atlikto tyrimo metu išsiaiškinta, kad net 12 iš 34 valstybės rinkoje besisukančių rašalų sudėtyje galima rasti uždraustų medžiagų ar per aukštus kontaminantų kiekius.

Šiuo metu neegzistuoja visoje Europos Sąjungoje galiojantys standartai, nustatantys, ką tatuiruočių meistrai gali leisti po oda, o ko ne. Kolorantai griežtus saugumo reikalavimus turi atitikti tuomet, kai yra naudojami kosmetikoje ar tekstilėje, tačiau tatuiruočių sferoje neegzistuoja jokie oficialūs barjerai.

Europos cheminių medžiagų agentūra mano, kad dėl kliento saugumo situacija turi keistis, tačiau pats reguliavimo procesas bus labai sudėtingas. Industrija yra susiskaldžiusi, joje veikia daug smulkių veiksnių. O gamintojai pigmentus gamina patiems įvairiausiems tikslams – tik vėliau pigmentus menininkai panaudoja kaip tatuiruočių rašalą.

Taip pat nėra aiškaus ir konkretaus tyrimo dėl tatuiruočių įtakos sveikatai. Nors buvo įrodyta, jog kai kurios tatuiruočių rašale randamos medžiagos yra kancerogenai, tiesioginis ryšys tarp tatuiruočių ir vėžio nėra išaiškintas.

Norėdama, kad būtų ištirtos tatuiruočių rašaluose esančių medžiagų potencialiai keliamos rizikos ir įvertintos pačios medžiagos, Europos Komisija praėjusiais metais paprašė ECHA ištirti skirtinguose rašaluose esančias medžiagas ir nuspręsti, ar jas leisti po oda yra saugu, teigė ECHA atstovas Markas Blainey.

2017 metų pabaigoje ECHA paskelbė milžiniškos 500 puslapių apimties tyrimo ataskaitą, kurioje siūloma drausti net 4000 chemikalų. Šiemet ECHA išsiųs ataskaitą Europos Komisijai, kuri per tris mėnesius turės nuspręsti, ar ją patvirtins, ar ne.

Iš kur rašalas?

Darbo dieną Sandy Verfaile pradeda 11 valandą ryto priešpiet ir su tatuiravimo mašinėle rankoje dirba apie aštuonias valandas per dieną, kartais ir daugiau. Per aštuonerius metus ji atliko pačių neįprasčiausių darbų, įskaitant kompoziciją iš serialo „Walking dead“ veikėjų, kurią vienam dvidešimtmečiui ištatuiravo net per devynias sesijas.

Sandy Verfaille Belgijoje, Ruselare turi savo studiją „Inksane“, kurioje kasdien vidutiniškai 15 menininkų įgyvendina nuo vieno iki dviejų projektų. Ji sako, kad apie rašalo sudėtį klientai teiraujasi labai retai.

„Tai nutinka rečiau nei kartą per metus, – sakė menininkė. – Įprastai teiraujamasi apie alergijas arba klausiama, ar rašalas veganiškas.“

Egzistuojantis žymėjimas nėra nuoseklus. Ant kai kurių tatuiruočių rašalų buteliukų būna užrašyta produkto sudėtis, ingredientų sąrašas bei kilmės šalis, o ant kai kurių to nėra. Pagrindiniu menininkų rūpesčių įpratai yra tai, kad laikui bėgant dažai nebluktų.

Įprastai rašalas nėra kuriamas specialiai tatuiruotėms. Nors net 12 procentų europiečių yra tatuiruoti (2003 metais tatuiruotėmis pasipuošę buvo vos 5 procentai Senojo Žemyno gyventojų), tam rinka yra paprasčiausiai per maža. Dažnai tatuiruočių rašale randami pigmentai buvo kurti „lauko taikymui – tokiems produktams, kaip tekstilė, mašinos ar plastikai“, – teigta 2016 metais paskelbtoje Europos Sąjungos Jungtinio tyrimų centro ataskaitoje.

„Pigmentų gamintojai netvirtina, kad jų kolorantai gali būti naudojami tatuiruotėms ar permanentiniam makiažui, o jei tai nutinka, atsakomybę jie prisiima vangiai“, – tęsiama ataskaitoje. Dažų gamintojai nenori būti laikomi atsakingais už produktus, kurie gali būti kažkuo nenaudingi. „Jie smarkiai rizikuotų prisiėmę atsakomybę“, – teigė Jørgenas Serupas, Europos Tatuiruočių ir pigmento tyrimų bendruomenės pirmininkas ir Bispebjergo universitetinės ligoninės Kopenhagoje dermatologijos profesorius.

BASF, vienas didžiausių Europos cheminių medžiagų gamintojų, pranešime teigė, kad vykdo „ilgalaikę, daugiau nei 30 metų, siekiančia praktiką, tiesiogiai ar netiesiogiai neparduoti produktų jokiai kompanijai, naudojančiai juos tatuiruotėms gaminti.“ Tačiau dirbantys su tatuiruočių dažais sako, kad tai vyksta bet kokiu atveju, nepriklausomai nuo kompanijos pozicijos.

„Nebuvo padaryta nieko, kad būtų pažabotas tatuiravimas namų rinkoje, tam neskirtose aplinkose, – ECHA pasiūlymą komentavo Jensas Bergströmas, tatuiruočių meistras ir „Tatoo and Piercing Education Scandinavia“ savininkas. – Net jei uždrausite kokias nors kolorantų sudedamąsias medžiagas, deja daugelis tatuiruočių gamintojų galės juos įsigyti ir naudoti bet kokiu atveju. Jie bus parduodami kaip „menininkų medžiagos“, niekur nebus rašoma, kad tai – tatuiruočių dažai.“

Nors nėra jokių taisyklių, galiojančių visoje Europos Sąjungoje, reguliuojančių tatuiruočių rašalo kokybę ir saugumą, septynios valstybės – įskaitant Švediją, Belgiją ir Ispaniją – įvairiu laipsniu pritaikė 2003 metais priimtą, o po penkerių metų atnaujintą Europos Tarybos rezoliuciją. Joje teigiama, kad tatuiruočių rašalas turi atitikti bent mažiausius kosmetikos produktams ir maistui taikomus reikalavimus, bei draudžiama naudoti tam tikrų rūšių chemines medžiagas.

Tačiau Jørgenas Serupas tvirtino, kad tų taisyklių pritaikymas buvo visiška nesėkmė.

Vieno šiemet Švedijoje atlikto tyrimo metu išsiaiškinta, kad net 12 iš 34 valstybės rinkoje besisukančių rašalų sudėtyje galima rasti uždraustų medžiagų ar per aukštus kontaminantų kiekius. Jørgenas Serupas sakė, kad ambicingesni ECHA siūlymai neturi šansų būti įgyvendintais.

„Nepavyko įgyvendinti vos penkių puslapių rezoliucijos, kurioje buvo suminėtos vos 30 – 40 medžiagų. ECHA pasiūlyme tokių medžiagų yra net 4000. Ar galite tai įsivaizduoti?“ – kėlė klausimą tatuiruočių meistras.

Evgenija Stojanova, ECHA socialinės ekonomikos analitikė teigė, kad pagrindine koją Europos Tarybos rezoliucijai kišusi problema buvo atviros Europos sienos. Jei vienoje valstybėje rezoliucijos rekomendacijos buvo reglamentuotos įstatymu, o kitoje nebuvo, tatuiruočių meistrai ar tatuiruočių studija gali gauti dažų iš kitos valstybės, kurioje tos rekomendacijos nebuvo patvirtintos.

Šią problemą išspręstų situacijos suvienodinimas visoje Europos Sąjungoje.

Susirūpinimas sveikata

Tačiau esmingesnis klausimas yra ar tatuiruotėms naudojamas rašalas iš tiesų gali sukelti vėžį.

Nors daugiau nei 60 procentų cheminių medžiagų tatuiruočių rašale yra azo-pigmentai, kurie, įleisti į odą, gali prasismelkti giliau ir patekti į kitas kūno dalis bei paskleisti potencialiai vėžį galinčias sukelti daleles, ryšys tarp cheminių medžiagų naudojimo tatuiruotėms ir vėžio nėra aiškus.

Ligi šiol neegzistuoja jokios epidemiologinės studijos, kuriomis būtų ištirtas potencialus tatuiruočių rašalo ir vėžio ryšys. „Tačiau nereiškia, kad tokių atvejų nepasitaiko“, teigė ECHA Markas Blainey.

Jis pabrėžė, kad tos substancijos jau buvo klasifikuotos kaip CMR (galinčios sukelti vėžį, genetines mutacijas ar reprodukcines problemas), taigi yra „laikoma, kad gali sukelti vėžį žmonėse“.

Tačiau Jørgenas Serupas vėžio riziką apibūdino kaip „teorinę“, pridėdamas: „Aš nuolat sakau, kad neturime jokio pagrindo manyti, kad rūpestis vėžiu yra pagrįstas.“

Pagrindinės sveikatos problemos, su kuriomis susiduria tatuiruočių studijų klientai, yra alergija ir odos sudirginimas. Dauguma žmonių, besisukančių tatuiruočių industrijoje, jaučia, kad su šiomis problemomis būtų geriau tvarkomasi, jei ant produktų pakuočių būtų detaliai sužymėtos jų sudėtys, visuomenę šviečiant apie šalutinius tatuiruočių padarinius ar netgi nustatant higienos ir sterilumo standartus.

Jensas Bergströmas baiminasi, kad visoje Europos Sąjungoje suvienodinus taisykles dažams blogąją praktiką paprasčiausiai nustumtų į pogrindį, bet ji niekur nedingtų.

„Apsaugoti vartotoją reikia ne taikant beverčius įstatymus, kurių vis viena niekas nesilaikys. Tam reikia kurti naujus prieigą, į problemas žvelgti kūrybiškai, šviesti ir sukurti teisingus potvarkius“, – teigė vyras.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"