Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Susikibo, kas mokės už ŽIV užsikrėtusių nuteistųjų gydymą?

 
lsveikata.lt nuotrauka

Dvi seselės per kalnelį nesueina. Kas? Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministerijos. Šios įsivėlė į rimtą ginčą, iš kokių lėšų turėtų būti gydomi ŽIV užsikrėtę nuteistieji ir suimtieji, nors SAM dar praėjusių metų rudenį žadėjo, kad netrukus visiems infekuotiems asmenims bus užtikrintas pažangus gydymas.

Teisingumo ministerijos duomenimis, šiuo metu laisvės atėmimo vietose laikomi 315 asmenų, kuriems diagnozuota ŽIV infekcija.

ieno ŽIV infekuoto žmogaus gydymas kainuos šešis tūkstančius eurų per metus. Kai tokių žmonių daugėja, nieko nedarant išlaidos valstybei bus žymiai didesnės.

Faktas

Lietuva sulaukė Jungtinių Tautų (JT) kritikos dėl to, kad ŽIV infekuotųjų gydymas mūsų šalyje prieinamas tik mažam ratui žmonių – tiems, kurių organizmuose virusas yra įsivyravęs ir peržengęs nustatytą ribą. Skaičiuojama, kad dėl to Lietuvoje gydymo valstybės lėšomis sulaukia tik apie 30 proc. žinomų virusio nešiotojų. Dabar antiretrovirusinė terapija (CD4 ląstelių) skiriama tik tada, kai paciento kraujyje limfocitų kiekis nukrenta žemiau 350 mm3. Normalus jų kiekis – 500–1200 mm3.

Savo ruožtu įkalinimo įstaigose infekcija plinta grėsmingai. ULAC duomenimis, 2015 metais šiose įstaigose diagnozuoti 23 nauji ŽIV infekcijos atvejai, 2016 metais – 70, o per dešimt 2017-ųjų metų mėnesių – 83.

„Stumia“ vienas ant kito

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nori, kad pinigų gydymui rastų Kalėjimų departamentas, o Teisingumo ministerija aiškina, kad tam lėšų nėra numatyta, nes SAM šį klausimą iškėlė jau patvirtinus šių metų valstybės biudžetą.

„Patikėkite, ministerijos tikrai susitars“, – dėl esamos padėties nesijaudina Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Arvydas Domanskis, nors ŽIV tarp nuteistųjų plinta žaibišku greičiu.

„Vieno ŽIV infekuoto žmogaus gydymas kainuos šešis tūkstančius eurų per metus. Kai tokių žmonių daugėja, nieko nedarant išlaidos valstybei bus žymiai didesnės. Per metus buvo nustatyta daugiau kaip devyniasdešimt atvejų. Pusę metų pradelsus atsiras dar keturiasdešimt penki ir jie vis tiek anksčiau vėliau bus gydomi“, – įspėja koalicijos „Galiu gyventi“ direktorė Jurgita Poškevičiūtė.

Siūlo apmokėti per PSDF

Anot teisingumo ministrės patarėjos Jurgitos Jacovskienės, pirmadienį vyko teisingumo ir sveikatos apsaugos viceministrų susitikimas dėl sergančiųjų ŽIV gydymo įkalinimo įstaigose.

„Susitikimo metu aptarti galimi sprendimo būdai bei galimybės suimtųjų ir nuteistųjų priežiūrą finansuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis arba skiriant tikslinį finansavimą. Sveikatos apsaugos ministerija kreipsis į Vyriausybę ir Finansų ministeriją dėl galimybės gauti trūkstamas lėšas“, – sakė ministrės patarėja.

Gydymas nuo ŽIV turėtų būti papildomai pradėtas taikyti apie 250 suimtųjų ir nuteistųjų, todėl tam papildomai reikėtų apie 1,4 mln. eurų. Ministro patarėjos aiškinimu, pagal turimą finansavimą šiemet nėra galimybės įgyvendinti SAM siūlomos tvarkos visa apimtimi, kol nebus surastas sprendimas dėl papildomų lėšų skyrimo, kurios nebuvo numatytos formuojant Kalėjimų departamento ir jam pavadžių įkalinimo įstaigų biudžetą.

Tačiau tokie Teisingumo ministerijos atstovų paaiškinimai neįtikina nevyriausybinių organizacijų.

„Situacija kuriozinė, nes dėl prastos vidinės komunikacijos, o ne dėl piliečių teisės į gydymą viešai susikibo dvi ministerijos. Užstrigome dėl 1,4 mln. eurų gydymui, kai lankstinukams surasta pusė šios sumos – net 800 tūkstančių. Šiuo metu miršta kas septintas ŽIV pacientas, ar norime kad mirtų kas antras?“ – piktinasi asociacijos „Demetra“ vadovė Svetlana Kulšis.

Užstrigome dėl 1,4 mln. eurų gydymui, kai lankstinukams surasta pusė šios sumos – net 800 tūkstančių. Šiuo metu miršta kas septintas ŽIV pacientas, ar norime kad mirtų kas antras?

Jai antrina asociacijoje dirbantis „lygus-lygiam“ konsultantas Ruslanas Bukin.

„Situacija apgailėtina, nes pacientai ir laisvėje, ir kalėjime laukia efektyvaus antiretrovirusinio gydymo, kad galėtų laimėti gyvenimą. Pacientai nusivylę, nes tikėjosi sulaukti ne tik gydymo, bet ir pagarbos, kad yra tokie pat visuomenės nariai kaip ir kiti, kurių ligos gydomos nuo jų pradžios“, – sako Ruslanas.

Skaičius 1,4 – maždaug tiek mln. eurų reikėtų ŽIV sergantiems nuteistiesiems gydyti. Deja, jų šių metų valstybės biudžete nėra numatyti.

Užsikrėtusiųjų daugėja žaibiškai

Ano J.Poškevičiūtės, įkalinimo įstaigose situacija tragiška, nes per pastaruosius dvejus trejus metus sparčiai auga naujų ŽIV atvejų skaičius:

„Pagrindinė priežastis, kad trūksta prevencijos. Akivaizdu, jog laisvės atėmimo vietose, praėjusių metų duomenimis, apie aštuoniasdešimt procentų naujų atvejų yra dėl švirkščiamųjų narkotikų vartojimo. ŽIV plitimo klausimui spręsti yra keturios pagrindinės priemonės, kurias primygtinai rekomenduoja Pasaulio sveikatos, Jungtinių Tautų organizacijų. Tai yra ŽIV ištyrimas, kuris vienintelis, gerai veikia laisvės atėmimo vietose.

Antra priemonė – priklausomybės gydymas metadonu. Jos nėra ir laisvės atėmimo vietos kategoriškai atsisakydavo tai daryti pažeisdamos teisę į sveikatos priežiūrą. Jau yra laimėta byla Lietuvos teismuose asmens, kuriam buvo neteisėtai nutrauktas gydymas, kurį jis gaudavo laisvėje. Trečia priemonė – sterilūs švirkštai ir adatos. Nuteistieji neturi sterilių priemonių, dalijasi ir užsikrečia vienas nuo kito.

Ir ketvirta priemonė yra gydymas antiretrovirusiniais vaistais. Problema ta, kad gydomi ne visi. Pagal teisės aktus gydomi tik vėlyvesne stadija sergantieji. O Kalėjimų departamentas su Teisingumo ministerija prašo atidėti visiems prieinamą gydymą. Nors Sveikatos apsaugos ministerijoje jau yra paruoštas ir suderintas teisės aktas, nurodantis gydyti visus. Jei ne kalėjimai, jis jau būtų pasirašytas“, – sako J.Poškevičiūtė.

Seimo nario Naglio Puteikio padėjėja Laura Radzevičiūtė irgi buvo informuota, kokia situacija įkalinimo įstaigose.

„Kiek žinau, Alytaus pataisos namuose iš tikrųjų niekas apie tai nekalba, bet kiekvienais metais ten yra ŽIV protrūkis. Žinant, kokiomis sąlygomis yra laikomi infekuoti ŽIV asmenys, kaip jie gyvena būriuose, nesistebiu, kodėl yra toks didelis ligos paplitimas.

Turėjome situaciją, kai kreipėsi vieno nuteistojo dukra. Man papasakojo, kokiomis sąlygomis laikomas ir prižiūrimas jos tėvas. Jis tuo metu gulėjo ant patalo pataisos namuose ir juo, infekuotu ŽIV asmeniu, rūpindavosi kiti nuteistieji, nes personalo tiesiog nėra. Kas pagal bausmių vykdymo kodeksą yra neleistina“, – tvirtina L.Radzevičiūtė.

Tarp kitko

Teisingumo ministerijos duomenimis, šiuo metu laisvės atėmimo vietose laikomi 315 asmenų, kuriems diagnozuota ŽIV infekcija. Iš jų, Alytaus pataisos namuose 233 asmenys, Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime – 23 asmenys, Panevėžio pataisos namuose – 19 asmenys, Šiaulių tardymo izoliatoriuje – 18 asmenų, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje – 18 asmenų, Kauno tardymo izoliatoriuje – 4 asmenys.

Komentaras VLK Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Rimantas Zagrebajev:

– Valstybė biudžeto lėšomis garantuoja nuteistųjų asmens sveikatos priežiūrą (tarp to ir aprūpinimą vaistais) laisvės atėmimo vietose.

Tačiau pasitaiko atvejų, kai laisvės atėmimo vietose kai kurių paslaugų suteikti neįmanoma, taigi, Privalomojo sveikatos draudimo fondas irgi disponuoja valstybės biudžeto lėšomis, kurios gali būti skiriamos šių asmenų sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti. Noriu atkreipti dėmesį, kad tokių asmenų gydymas gali būti apmokamas tik tais atvejais, kai šios paslaugos teikiamos ne teisingumo, krašto apsaugos ar vidaus reikalų ministrų valdymo srities sveikatos priežiūros įstaigose.

Pavyzdžiui, jeigu suimtajam ir nuteistajam jo sulaikymo (kalinimo) vietoje negali būti suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, pvz., dėl traumos pobūdžio, tuomet teikiant būtinąją pagalbą toks asmuo yra transportuojamas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, su kuria teritorinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį. Šiuo atveju gydymo paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui skiriamomis valstybės biudžeto lėšomis.

Taigi, iš esmės, tokių asmenų sveikatos paslaugų teikimas užtikrinamas įkalinimo įstaigose ir už tai mokama valstybės biudžeto lėšomis. Jeigu tokie asmenys dėl sveikatos paslaugų atvežami į miesto ligoninę (turinčią sutartį su teritorine ligonių kasa) – tada apmokama iš PSDF, bet būtent iš valstybės biudžeto lėšų (nes pats PSDF, kaip žinia, susidaro iš PSD mokančiųjų įmokų ir valstybės biudžeto asignavimų).

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"