Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Stojo prieš maisto milžinus ir – laimėjo

 
Atskleistos aiškios sąsajos tarp mitybos ir ilgalaikių padarinių sveikatai.
Atskleistos aiškios sąsajos tarp mitybos ir ilgalaikių padarinių sveikatai. journals.cambridge.org nuotrauka

Šioje alternatyvių „faktų“ eroje ir augant pramonės įtakai Vašingtone, amerikiečių gerovė, kaip rašo „The New York Times“, labiau nei bet kada priklauso nuo finansiškai ir politiškai nepriklausomų organizacijų, kurios informuoja vartotojus ir palaiko pokyčius, padedančius visiems tausoti sveikatą. Pasimokyti iš tokių organizacijų

Viena įtakingiausių tokių grupių – Vašingtone įsikūręs Centras už mokslą viešajam interesui (C.S.P.I.). Jam daugiau kaip keturis dešimtmečius vadovavo Michaelas Jacobsonas, neseniai pasitraukęs iš vykdomojo direktoriaus pareigų ir puse krūvio likęs dirbti kaip mokslininkas. C.S.P.I. patirtis gali būti vertinga ir kitoms šalims.

„Maisto pornografija“

Masačusetso technologijos instituto absolventas, mikrobiologijos daktaras M. Jacobsonas, įkvėptas amerikiečių aktyvisto Ralpho Nadero, 1971 metais su dviem bendraminčiais išsiveržė į mitybos areną. Centras už mokslą viešajam interesui, remdamasis geriausiais šių laikų moksliniais įrodymais, negailestingai kritikavo maisto sudėtį, rinkodaros praktiką ir mitybos įpročius, galinčius, kaip parodė tyrimai, pakenkti amerikiečių sveikatai.

Natūraliai ir su humoru bendraudamas, dr. M. Jacobsonas sugebėjo patraukliai pateikti rimtą mokslinę informaciją ir įspėti visuomenę apie maisto produktus, kurių reikėtų vengti, bei pasiūlyti sveikesnių alternatyvų. Iki šiol organizacijos leidinyje „Nutrition Action Healthletter“ blogi maisto produktai vadinami „maisto pornografija“ ir priešinami sveikesniam pasirinkimui – „teisingam maistui“.

Nusitaikęs į galingą gaiviųjų gėrimų pramonę, dr. M. Jacobsonas įsimenamai pavadino cukrumi saldintus gaiviuosius gėrimus „skystais saldainiais“, ir C.S.P.I. kovojo, kad etiketėse būtų atskiru punktu nurodyta: „Pridėta cukraus“. Dabar vartotojai gali atskirti natūraliai vaisiuose, daržovėse ir pieno produktuose esantį cukrų nuo saldiklių, pridedamų gamyklose.

Jei nebūtų C.S.P.I.

Kaip pabrėžė Harvardo T.H. Chano visuomenės sveikatos mokyklos mitybos profesorius Walteris C. Willettas, tarptautiniu mastu pripažintas mokslininkas ir epidemiologas, amerikiečiai žinotų kur kas mažiau apie maistą, kurį valgo, ir kaip jis gali pakenkti jų sveikatai, jei nebūtų C.S.P.I.

„Visuomeninėmis lėšomis ir mokslininkų pastangomis atskleistos aiškios sąsajos tarp mitybos ir ilgalaikių padarinių sveikatai, – sakė dr. W. Willettas. – Duomenys paskelbiami ir galbūt pranešami naujienose, bet informacija dažnai pamirštama. Jei tikrai norime pagerinti visuomenės sveikatą, ta informacija turi tapti viešąja politika, ir būtent šiuo požiūriu labai svarbų vaidmenį atliko C.S.P.I.“.

Centras aktyviai ėmėsi veiksmų, kad būtų atsikratyta potencialiai pavojingų maisto dažų; iš mokyklų pašalinti gaivieji gėrimai ir greitasis maistas, o į pietus įtraukta daugiau daržovių ir vaisių; beveik iki nulio sumažinta transriebalų perdirbtuose ir restoranuose paruoštuose maisto produktuose; taip pat sumažinta širdies ir kraujagyslių sistemą pažeidžiančio natrio maisto produktuose.

Didžiausias C.S.P.I. nuopelnas, kad dabar maisto produktų etiketėse išvardijami septyni labiausiai paplitę maisto alergenai, tokie kaip žemės riešutai ar sojos, galintys būti mirtini jautriems žmonėms. Dabar įspėjama ir apie alkoholinių gėrimų galimą žalą negimusiam vaikui. Šiuo metu terminas „organinis“ yra teisiškai apibrėžtas, sustiprintos ir saugos priemonės, siekiant užkirsti kelią dėl maisto kylančioms ligoms.

Prieš multimilijardines kompanijas

Kaip buvo galima ir tikėtis, nedidelė ne pelno siekianti bendrovė C.S.P.I., kovojanti su multimilijardinėmis maisto pramonės kompanijomis, neišvengė pasipriešinimo. Pavyzdžiui, buvo pareikšti prieštaravimai organizacijos rengiamai kampanijai dėl druskos mažinimo. Kai kurių ekspertų tvirtinimu, druskos vartojimas daugumai žmonių nėra problema, tačiau dr. M. Jacobsonas pasikliauna patikimiausiais įrodymais.

„Mes remiame visuomenės sveikatai naudingą požiūrį ir vyriausybės įsikišimą, o konservatyvus požiūris grindžiamas asmenine atsakomybe ir vyriausybės nesikišimu“, – sakė jis interviu.

Dr. W. Willettas pažymėjo: „Politika daroma ne vakuume, ir tokia kaip C.S.P.I. nepriklausoma organizacija reikalinga norint kovoti su stipria pramonės įtaka, rimtai iškreipiančia mitybos mokslą ir darančia poveikį, kokie tyrimai atliekami, kokie rezultatai skelbiami ir kaip jie pateikiami.“

Dr. Davidas Kessleris, buvęs Maisto ir vaistų administracijos komisaras, dabar – C.S.P.I. valdybos narys ir Kalifornijos universiteto San Franciske profesorius, teigė, kad dr. M. Jacobsonas „paskatino šalį reikalauti sveikesnio maisto. Nė vienas asmuo nepadarė daugiau. Jis pakeitė pramonę, iš pradžių buvusią visiškai priešišką mitybos vertybėms, kurios dabar tapo įprastos.“

Tarp kitų dr. M. Jacobsono laimėjimų – praėjusio amžiaus aštuntą dešimtmetį paskelbta Nacionalinė maisto diena, įkvėpusi milijonus jaunų maisto aktyvistų, ir parašytas vadovas „Maistas žmonėms, ne pelnui siekti“, paaiškinantis tokius dalykus kaip žemės ūkio verslo vaidmuo nustatant maisto kokybę.

Be interesų konflikto

Taip pat įspūdingas dr. M. Jacobsono atsidavimas kuo patikimesnei mokslinei informacijai ir pasiryžimas keisti centro rekomendacijas, kai to reikia dėl atsiradusių naujų įrodymų.

C.S.P.I. buvo kaltinamas padėjęs sukurti transriebalų problemą, kai prieš dešimtmečius privertė maisto pramonę pakeisti gyvulinės kilmės riebalus hidrintais augaliniais aliejais. „Praėjusio amžiaus aštuntą ir devintą dešimtmetį nebuvo jokių patikimų įrodymų, kad transriebalai yra problema,“ – prisiminė dr. M. Jacobsonas.

Po patikimų tyrimų paaiškėjo, kad šie riebalai labiau kenkia širdies ir kraujagyslių sveikatai nei jautienos ir pieno riebalai, todėl C.S.P.I. 1994 metais pateikė peticiją Maisto ir vaistų administracijai ženklinti transriebalus ir ragino juos šalinti iš gaminamų maisto produktų.

Niujorko universiteto mitybos, maisto studijų ir visuomenės sveikatos profesorė emeritė Marion Nestle pavadinto C.S.P.I. „unikalia organizacija, neturinčia interesų konflikto ir sugebančia matyti visą didžiulį vaizdą“. C.S.P.I. naujienlaiškis, kaip pridūrė ji, yra „nepaprastas leidinys, per daugelį metų išnagrinėjęs kiekvieną mitybos klausimą, kuris turėtų rūpėti visiems.“

Informacinis biuletenis padeda susidaryti nuomonę apie maisto produktus parduotuvėse nuo ledų iki mėsos pakaitalų, įvertindamas juos, pavyzdžiui, pagal kalorijų skaičių, natrio, cukraus ir baltymų kiekį kaip „geriausius kąsnius“, „vertus paminėti“ arba tiesiog „vidutinius“.

Vartotojams, kurie dažnai valgo ne namie, naujienų biuletenis, pasikliaudamas mitybos specialistės Bonnie Liebman kompetencija, ragina vietoj įprastų pasiūlymų pasirinkti sveikesnes alternatyvas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"