Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Staigus licencijos stabdymas – susidorojimo priemonė?

 
Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) rengtai Vyriausybės išvadai dėl Seimo narių grupės projekto, kuriuo siūloma, kad gydymo įstaigoms be papildomo termino licencijas būtų galima stabdyti tuo atveju, kai yra realus pavojus pacientų sveikatai arba daroma žala žmonių sveikatai, nuostoliai juridiniams ir fiziniams asmenims.
Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) rengtai Vyriausybės išvadai dėl Seimo narių grupės projekto, kuriuo siūloma, kad gydymo įstaigoms be papildomo termino licencijas būtų galima stabdyti tuo atveju, kai yra realus pavojus pacientų sveikatai arba daroma žala žmonių sveikatai, nuostoliai juridiniams ir fiziniams asmenims. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

„Ar adekvatu, jei koks jaunas gydytojas paskirs neteisingą vaisto dozę, o licenciją atims visai įstaigai? Gal čia priemonė susidoroti su konkurentais?“, – tokiais svarstymais socialiniame tinkle medikai palydėjo siūlymą įteisinti galimybę išskirtiniais atvejais nedelsiant sustabdyti gydymo įstaigos licenciją, nelaukiant šiuo metu galiojančių terminų ir nesuteikiant galimybės įstaigoms taisyti trūkumus.

Apribotų veiklą nedelsiant

Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) rengtai Vyriausybės išvadai dėl Seimo narių grupės projekto, kuriuo siūloma, kad gydymo įstaigoms be papildomo termino licencijas būtų galima stabdyti tuo atveju, kai yra realus pavojus pacientų sveikatai arba daroma žala žmonių sveikatai, nuostoliai juridiniams ir fiziniams asmenims.

Pavyzdžiui, primenama, kad yra buvę tokių atvejų, kai įstaigoje pacientams masiškai skiriamos narkotinių preparatų dozės, kelis kartus viršijančios leistinas maksimalias dozes. Kitas pavyzdys – darželiuose vaikams, nesant indikacijų, pakankamai masiškai buvo skiriama ortopedinė avalynė. Iki šiol nebuvo teisinės galimybės tokiai veiklai užkirsti kelią nedelsiant.

Taip pat liktų galioti nuostata, kad tais atvejais, jei gydymo įstaiga per nustatytą laiką nepašalina rastų trūkumų, licencija taip pat būtų stabdoma. SAM pranešime teigiama, kad toks sprendimas galėtų būti priimtas tik išimtinais, labai retais atvejais.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, licencijos gydymo įstaigoms stabdomos gali būti tuo atveju, jeigu to pageidauja pati įstaiga arba jeigu ji pažeidžia keliamus saugumo, kokybės ar kitus reikalavimus. Tačiau šiuo atveju gydymo įstaigoms iki licencijos sustabdymo yra suteikiamas laikas, per kurį jos gali ištaisyti trūkumus ir toliau dirbti.

Perteklinės priemonės?

Į tokį siūlymą socialiniame tinkle „Facebook“ netruko sureaguoti patys medikai, suabejoję, ar minimi atvejai yra visos gydymo įstaigos ar atskirų gydytojų atsakomybė: „Įstaigos vadovas negali būti atsakingas už profesinei kompetencijai priskiriamus sprendimus. Jeigu gydytojas paskyrė vaistą X, kuris buvo žalingas pacientui, įstaigos vadovas čia ne prie ko. Įstaigos vadovo funkcija, jei tokie atvejai kartojasi arba tampa sisteminiais, – surinkti komisiją, kuri vertintų gydytojo sprendimus ir tada priimti sprendimą dėl kreipimosi į VASPVT dėl galimo gydytojo kompetencijos neatitikimo licencijos reikalavimų“.

SAM pranešimą palydėjo ir tokios replikos: „Informacinis straipsnis visiškai niekinis, pavyzdžiai – absoliučiai neaiškūs, pačios bausmės – neadekvačios nusižengimams“, „Nėra apibrėžtos maksimalios leistinos opioidų dozės – tokia dozė yra apibrėžta paciento ir konkretaus opioido sąveika, priklausančia nuo to, ar pacientas prieš tai vartojo narkotinius analgetikus, kokius vartojo ir kaip ilgai.“

„Sunkiai įsivaizduoju, kaip galėtų būti atimta licencija iš didelių poliklinikų ir universitetinių ligoninių, kur galbūt tokios klaidos tikrai yra daromos. Manau, tokie sprendimai – kažkada nuskambėjusio pasisakymo apie tai, kad smulkios, privačios gydymo įstaigos, turinčios sutartį su teritorinėmis ligonių kasomis, trukdo gyventi didelėms Lietuvos poliklinikoms ir ligoninėms, tęsinys“

Nusitaikė į privatininkus?

Skubotas toks siūlymas pasirodė ir Lietuvos medikų sąjūdžio tarybos nariui šeimos gydytojui Valerijui Morozovui. „Be abejo, kad į rimtus pažeidimus neturi būti žiūrima pro pirštus. Tačiau visgi panašu, kad Akreditavimo tarnyba pabudo po dvidešimties metų miego ir bando kažką daryti. Lengviausia eiti ne švietimo, o baudimo keliu. Kaip tą daro ir ligonių kasos, ir Vaistų kontrolės tarnyba… Kalbant apie daromas medikų klaidas – dažnai tai organizacinė problema, kai gydytojui arba įstaigai yra paliekama patiems spręsti dėl taikomų darbo metodikų. Nėra šalies mastu patvirtintų metodikų daugeliui ligų ar būklių gydyti, arba tos metodikos seniai nebeatnaujintos, kiekviena įstaiga kaip ir įpareigota kurti metodikas pati sau. O dabar galbūt bus taikomos tų metodikų nesilaikymo baudos.

Dažnai nėra atsižvelgiama į paciento individualius poreikius, dangstomasi sausu „popieriniu“ įsakymu ar tvarka. Šioje vietoje ligonių kasos ir Akreditavimo tarnyba visų pirma turėtų šviesti, padėti, išaiškinti, nes kol kas yra tik vienas ministro įsakymas. Tačiau dažnai nėra suprantamų, vienas kitam neprieštaraujančių ir bendrų visai Respublikai teisės aktų, arba apie juos dažnai gydytojų neinformuoja apie pasikeitimus turėję būti atsakingi darbuotojai ar įstaigos“, – sakė jis.

Pašnekovas neatmetė galimybės, kad galbūt taip siekiama apkartinti ir privačių gydymo įstaigų gyvenimą. „Sunkiai įsivaizduoju, kaip galėtų būti atimta licencija iš didelių poliklinikų ir universitetinių ligoninių, kur galbūt tokios klaidos tikrai yra daromos. Manau, tokie sprendimai – kažkada nuskambėjusio pasisakymo apie tai, kad smulkios, privačios gydymo įstaigos, turinčios sutartį su teritorinėmis ligonių kasomis, trukdo gyventi didelėms Lietuvos poliklinikoms ir ligoninėms, tęsinys. Savo ruožtu reikia atnaujinti normalų bendradarbiavimą tarp paslaugas tiekiančių ir jų darbą kontroliuojančių įstaigų, kad baigtųsi baudos ir prasidėtų normalus bendravimas. Tai – vienas Lietuvos medikų sąjūdžio siekių“, – kalbėjo V.Morozovas.

Komentarai

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktorė Nora Ribokienė:

– Seimo Antikorupcinės komisijos narių iniciatyva gimęs ir mūsų teiktas projektas stabdyti paslaugas arba licenciją be jokio termino ir įspėjimo būtų taikoma itin retais, išskirtiniais atvejais, kai yra sisteminės pasekmės ne vienam, o visai grupei žmonių, jų sveikatai. Mūsų duomenimis, tokių atvejų pasitaiko vienas du per metus. Vienas tokių pastarųjų metų pavyzdžių – jau minėtas narkotinių preparatų skyrimas, kada leistinos maksimalios normos buvo viršijamos iki penkių kartų. Tokios dozės gali sukelti ir paciento mirtį, neįgalumą, pripratimą ir t.t. O pagal dabartinius teisės aktus turėtume laukti mažiausiai mėnesį, kviestis įstaigą, debetuoti ir pan. Tačiau turbūt būtų neprotinga esant visuomenei grėsmingai situacijai tokias paslaugas tęsti nors ir vieną dieną.

Minimu konkrečiu atveju realiai tokios narkotinės dozės nebuvo išrašytos. Dabar dėl to yra iškelta baudžiamoji byla ir paaiškėjo, kad įstaiga klastojo kai kuriuos duomenis ir narkotikus vartojo kitur tiesiog „nurašydama“ ant kitų pacientų. Kitas atvejis – darželiuose vaikams ne pagal indikacijas skirta ortopedinė avalynė, už kurią buvo apmokėta iš PSDF biudžeto. Tolimesnės kontrolės tik patvirtino, kad įtaiga elgėsi neatsakingai. Visais šiais atvejais vadovaudamiesi sveiko proto kriterijumi iškart stabdėme tokių įstaigų paslaugas, tačiau nepaisydami įstatyme numatyto termino įsiveldavome į teisinius ginčus. Siūloma įstatyminė nuostata leistų išvengti perteklinių teisminių ginčų.

Vilniaus Šeškinės poliklinikos direktorius Jonas Kairys:

– Nemanau, kad vien vadovaujantis įtarimu, kad galbūt kažkas įstaigoje yra blogai, yra logiška stabdyti licenciją. Yra Akreditavimo, Vaistų kontrolės tarnybos, kurios gali kiekvieną atvejį patikrinti. Su receptais gaunami narkotiniai vaistai yra apskaitomi, tarnyba gali paimti vienos ar kitos įstaigos duomenis ir patikrinti, kas daugiausiai išrašinėja. Jeigu klaidą padarė konkretus gydytojas, jam gali būti sustabdyta licencija. Bet pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar padarė. Vien įtarimo tam nepakanka. Tokių skubotų priemonių pasitelkimas neretai apskritai atsiliepia gydymo įstaigų įvaizdžiui. Užtenka, kad kas nors įstaigoje vienu procentu nėra gerai, nors likusiais 99 proc. – gerai, o visuomenėje jau iškart stiprėja neigiama nuomonė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"