Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Someljė Domininkas Velička: „Girtuoklystę stabdo kultūra“

 
Domininkas Velička./
Domininkas Velička./ lsveikata.lt nuotrauka

Politikai bei sveikos gyvensenos propaguotojai ploja rankomis: vadinamoji tūkstantmečio karta alkoholinių gėrimų vartoja vis mažiau. Toks požiūris skatina alkoholio neturinčių gėrimų verslą. Būtent gėrimų. Žymus vynų ekspertas, someljė Domininkas Velička taip dabar vadinamiems nealkoholiniams vynams siūlo sugalvoti kitą pavadinimą. Kodėl?

– Ponas Domininkai, ar jūs galėtumėte atpažinti alkoholinį vyną nuo nealkoholinio, nežinodamas, kuris yra kuris?

– Visi turbūt atskirs. Aš abejoju, ar yra žmogus, kuris ragautų nealkoholinį gėrimą, ir pasakytų, kad tai – vynas. Vynas yra tik alkoholinis gėrimas. Tai labai aiškiai apibrėžta Oksfordo žodyne „wine – alcoholic drink made by fermenting juice off fruit“ (vynas – alkoholinis gėrimas, gaminamas iš fermentuotų vaisių sulčių – liet.). Jeigu vyne nėra alkoholio, tai – ne vynas. Tai – vyno imitacija, kartais labai gerai pagaminta apgavystė.

– Pakalbėkime apie šių gėrimų kokybę.

– Gerai nunokintų vynuogių sultys turi daug cukraus. Kartais net iki keturių šimtų aštuoniasdešimrt gramų litre. Fermentacijos proceso metu mielės cukrų paverčia alkoholiu. Turime gėrimą, kurį vadiname vynu. Daugiau cukraus – daugiau jame alkoholio, net trylika penkiolika procentų.

Sukūrus sąlygas nealkoholinių gėrimų rinkai, vyndarys skatinamas pašalinti alkoholį iš vyno. Verslo logika teigia: iš mažiau alkoholio turinčio vyno pašalinti alkoholį ekonomiškiau. Kuriam galui vargti su minėtų procentų alkoholio vynu, kai gali pasigaminti septynių devynių procentų vyną. Ir iš jo gauti padorų pelną. Mažai alkoholio duoda ne iki galo sunokinto derliaus vynuogės. Toks vynas neskanus gerti, bet tinkama žaliava nealkoholiniams gėrimams. Nes alkoholį iš jo pašalinti – mažesnės darbo sąnaudos. Nereali išeitis blogų metų vyno rinkai! Būna tokių nesėkmingų vyndarystės metų, kad leidžiama dirbtinai pasaldinti sultis idant gautą produktą būtų galima vadinti vynu. Lietuvos vyndariai legaliai tuo naudojasi.

Vyndarystės praktikoje naudojamas terminas „žalias derlius“: nuo krūmo nuskinama dalis ne iki galo sunokusių vynuogių kekių, paliekant penkias šešias nokti geriausioje saulėtoje pozicijoje.

Gerai pagamintas nealkoholinis gėrimas – reikalingas produktas. Svarbu, kad žmonės neapgaudinėtų savęs, o valstybė susirūpintų šių gėrimų kokybe.

Nuskintos nesunokusių uogų kekės anksčiau buvo naudojamos trąšoms arba actui gaminti. Dabar atsirado „dviejų derlių“ sąvoka. Pirmo derliaus ne iki galo sunokusios vynuogės keliauja nealkoholinio gėrimo gamybai (mažai cukraus – mažai alkoholio), antras derlius nuo to paties krūmo nuimamas vynuogėms sunokus iki tinkamo cukringumo normaliam vynui.

Vyndariai, iš to, ką prieš dvidešimt metų nurašydavo į nuostolius, dabar gamina gėrimą, kuris neša didesnį pelną nei tikras vynas.

Dar vienas nutylimų dalykų – sintetinių enzymų padariniai žmogaus organizmui. Sintetiniai enzymai – tam tikros mikroorganizmų mielės, kurios cukrų verčia ne į alkoholį, o į subproduktus, apie kuriuos niekas nerašo.

Tad su nealkoholiniais gėrimais reikia elgtis ne mažiau atsargiai nei su alkoholiniais, nes nealkoholiniam vynui nėra jokių kokybės reikalavimų. Kodėl nealkoholinis vynas nerūgsta, negenda? Nėra cukraus, nei alkoholio, o jis nerūgsta. Jeigu iš vyno pašalinamos natūralios konservuojančios medžiagos, tada ko, pridedama?

– Ką siūlote? Kaip manote, ar draudimai padeda kovoti su alkoholizmu?

– Gėrimas yra kultūros dalykas. Mūsų politikai išeitį mato nealkoholinio vyno lentynoje, o kas tai per produktas – jiems mažai rūpi. Svarbu, kad tik jame būtų pažymėta „0 laipsnio alkoholio“.

Mažai alkoholio duoda ne iki galo sunokinto derliaus vynuogės. Toks vynas neskanus gerti, bet tinkama žaliava nealkoholiniams gėrimams.

Tikslinis ir sąmoningas alkoholio suvartojimo sumažinimas yra labai sveikintinas. Tačiau to siekiama tik draudžiant. Kviesti linksmintis be alkoholio – paprasta ir lengva. Uždraudei ir baigta. Problema išspręsta. Kur kas sunkesnis kultūros uždavinys – išmokti saikingai linksmintis su alkoholiu. Vyno kultūros reikia mokytis.

Nauja karta mokoma nekęsti alkoholio kaip nuodo. Negerti iš baimės – ne išeitis. Girtuoklystę stabdo kultūra.

– Vis dėlto nealkoholiniai gėrimai dažnai būna puiki išeitis, jei negali pakelti taurės. Koks nealkoholinis gėrimas (vynas) yra vertas dėmesio?

– Prekybininkai tvirtina, kad nealkoholinio kaina mažai skiriasi nuo alkoholinio, nes dealkoholizacijos metodika brangi. Bet yra nealkoholinių vynų ir už keturis eurus, kuriam pagaminti taip pat reikėjo užauginti, fermentuoti sultis, pagaminti vyną, kurį po to reikėjo dealkoholizuoti. Tokį produktą supilstyti į butelius ir parduoti kaip nealkoholinį vyną už keturis eurus. Tiek vargo! Tad klausiu, kas ten per produktas? Galime tvirtinti, kad kaina yra vienas kokybės rodiklių.

Nealkoholiniai gėrimai turi savo teigiamą nišą daugybe atvejų. Juos gali gerti vairuotojai, besilaukiančios moterys, gali gerti tie, kurie ar iš įsitikinimų negeria, ar turi sveikatos problemų.

Gerai pagamintas nealkoholinis gėrimas – reikalingas produktas. Svarbu, kad žmonės neapgaudinėtų savęs, o valstybė susirūpintų šių gėrimų kokybe.

Įdomu:

Viename butelyje vyno yra nuo 600 iki 900 uogų. Kuo mažesnės uogos – tuo geresnis vynas. Didelių uogų vynas prasčiausias. Vynuogių veislių yra 1500. Kiekviena veislė duoda įvairiausius vyno variantus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"