Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Slaugos studentų daug, o dirbančiųjų trūksta

 
lsveikata.lt nuotrauka

Nors šalies mokymo įstaigos rengia nemažai šių specialistų, gydymo įstaigos susiduria su skaudžia realybe – slaugos specialistų trūkumu, sudėtinga jų paieška, darbuotojų amžiaus senėjimu ir nesustabdoma jaunimo emigracija.

Apskaičiuota, kad vien tik tam, jog būtų išlaikytas šiuo metu esamas slaugytojų skaičius, kiekvienais metais reikia priimti 500 pirmakursių į slaugos studijų programas.

Faktas

Prognozuojama, kad slaugytojų trūkumas tik didės, nes dirbančių bendrosios praktikos slaugytojų, kurie sudaro didžiausią slaugos specialistų dalį, amžiaus vidurkis šiuo metu siekia 45,3 metus (bendruomenės slaugytojo 49,4 m.). Lietuvoje yra apie 26 tūkst. slaugytojų ir kiekvienais metais šis skaičius mažėja (vidutinis metinis pokytis yra – 1 proc.). Pagal Lietuvos darbo biržos informaciją, pernai slaugos specialistų trūko net 34 savivaldybėse, o perteklius buvo tik penkiose.

Augantis populiarumas

Apskaičiuota, kad vien tik tam, jog būtų išlaikytas šiuo metu esamas slaugytojų skaičius, kiekvienais metais reikia priimti 500 pirmakursių į slaugos studijų programas. Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos pateiktą informaciją, Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymu šiemet didinamas valstybės finansuojamų vietų skaičius į slaugos ir akušerijos studijas: universitetuose nuo 38 (2017 m.) iki 100, kolegijose nuo 336 iki 662.

Kuo pakeisti senstantį personalą?

Įsidarbinusių slaugytojų procentas pakankamai aukštas – apie 80 proc. (aukščiausias – LSMU 89.3 proc. nuo baigusiųjų ir žemiausias – Šiaulių kolegijos – 73.5 proc. (karjera.lt. duomenys)). Nepaisant to, slaugytojų poreikis lieka nepatenkintas.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) Slaugos bakalauro programos rengimo grupės nariai pernai gegužę apklausė Vilniaus miesto ir Vilniaus regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigų slaugos vadovus, ar trūksta jų vadovaujamoje įstaigoje slaugytojų, jei taip, koks jų poreikis?

Anot VU MF Sveikatos mokslų instituto direktorės prof. Nataljos Fatkulinos, nė viena asmens sveikatos priežiūros įstaiga nenurodė, kad jiems užtenka slaugytojų kokybiškam darbui organizuoti. Šiuo metu dėl šių medikų trūkumo labiausiai kenčia Vilniaus miestas ir regionas (trūko apie 200 slaugytojų), regionai nutolę nuo didesnių miestų. Įstaigose vidutiniškai trūksta apie 20 slaugytojų etatų.

Bendruomenės slaugytojų, slaugytojų padėjėjų, išplėstinės praktikos slaugytojų poreikis akivaizdus ir su šių darbuotojų paieška gydymo įstaigos susiduria nuolat, o paieškos ne visada būna sėkmingos.

L.S. inf. 652 – tiek slaugos absolventų pernai baigė kolegijas ir universitetus.

Štai Naujosios Vilnios poliklinikai šiandien trūksta trijų slaugytojų. Kaip teigia šios įstaigos direktoriaus pavaduotoja slaugai ir administravimui Daiva Filipovičienė, paieškos nesėkmingos, o prognozės nedžiugina. „Mūsų įstaigoje slaugytojų amžiaus vidurkis yra 54 metai. Pagrindiniai kandidatai į darbą yra vyresnio amžiaus slaugytojos. Jaunos ir perspektyvios specialistės ieško gerai apmokamo daro, tad pas mus neužsibūna, o išvyksta į užsienį. Kiekvieną pavasarį mūsų įstaigoje praktiką atlieka keturios penkios slaugytojos. Jos iš karto pasako, kad neplanuoja likti Lietuvoje, nes nori oriai gyventi ir uždirbti,“ – tokią realybę pristato direktoriaus pavaduotoja. Ji prognozuoja, kad po kelerių metų, kai iš darbo rinkos išeis dabartinės penkiasdešimtmetės ir dabar dirbančios pensinio amžiaus slaugytojos, šiuos profesijos atstovų poreikis išaugs dvigubai.

Priešpensinį arba jau pensinį šios srities darbuotojų amžių kaip vieną slaugos personalo kaitos priežasčių nurodo ir Kauno miesto poliklinikos Personalo valdymo ir administravimo skyriaus vadovė Jurga Labanauskienė. „Dėl darbuotojų netenkinančio darbo užmokesčio, specialistai renkasi darbą privačiose įstaigose ar net ne medicinos paslaugų srityje, emigraciją. Ieškodami slaugos personalo, sulaukiame nedaug kandidatų ir ypač pasigendame jaunų kvalifikuotų specialistų, kandidatų amžiaus vidurkis svyruoja apie 45– 50 metų. Dažnai slaugytojos, dirbusios stacionare, ieško darbo poliklinikoje, o tokio norimo pokyčio priežastimi įvardija naktinius budėjimus, varginančią sunkių ligonių priežiūrą“, – pasakoja J.Labanauskienė.

Komentarai

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto dekanė prof. Jūratė Macijauskienė:

– Viena esminių priežasčių – neadekvatūs atlyginimai atliekamam darbui, tenkančiai atsakomybei ir įgytam išsimokslinimui. Kaip žinia, universitetas negali padidinti atlygimų ar sukurti patrauklių darbo sąlygų ligoninėse, tačiau stengiasi, kad slaugos profesijos prestižas augtų visuomenėje, kad didėtų slaugytojų profesinis savarankiškumas bei plėstųsi karjeros galimybių ratas. Vienas pavyzdžių – nauja magistrantūros studijų programa „Išplėstinė slaugos praktika“, kuri suteikia gilesnius klinikinius įgūdžius slaugytojams, išplečia profesinio savarankiškumo ribas, taip suteikdamas daugiau patrauklumo ir prestižo profesijai.

Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) viceprezidentė Aušra Volodkaitė:

– Migraciją skatina ne tik didesnio darbo užmokesčio galimybės, bet ir profesijai rodoma pagarba, adekvačiai reglamentuoti darbo krūviai ir darbo laikas, užtikrinta galimybė tobulėti, gilinti žinias. Ją sustabdyti labiausiai padėtų darbo vietų patrauklumo didinimas – adekvatus darbo užmokestis, reglamentuotas darbo krūvis, galimybė tobulėti.

Šiuo metu LSSO atstovai dirba SAM ir profsąjungų lyderių derybinės grupės sudėtyje, kur svarstomi darbo užmokesčio ir darbo apmokėjimo tvarkos kūrimo klausimai. Tikimasi, kad pavyks susitarti dėl didesnių koeficientų slaugos profesijos darbuotojams ir užtikrinti jų atlyginimų didėjimą. Taip pat diskutuojame dėl slaugos profesijos autonomiškumo, adekvataus reglamentavimo, reguliacijos mechanizmų.

Skaičiai

Slaugos specialistus rengia trys universitetai: Vilniaus universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Klaipėdos universitetas ir septynios kolegijos: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Utenos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus. 2017 m. kolegijas ir universitetus baigė 652 slaugos absolventai.

LSSO duomenimis, slaugytojų darbo užmokesčio vidurkiai priklauso nuo įstaigos profilio ir lokalizacijos, darbo apmokėjimo tvarkos įstaigoje bei įstaigos vadovo požiūrio į slaugytojų atliekamą darbą. Rajono 500–520 Eur (neatskaičius mokesčių).

Regiono 550– 600 Eur

SAM pavaldumo įstaigose 700–800 Eur

Pirminės sveikatos priežiūros įstaigose– 500– 600 Eur.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"