Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Skirtingų pilietybių santuokų įkaitai: kai vaikus grobia tėtis arba mama

 
2018 03 12 7:30
Hagos konvencijoje yra nuostata, kad praėjus metams po vaiko išvežimo į kitą valstybę jis jau integruojasi toje aplinkoje. / paklawyer.com nuotrauka
Hagos konvencijoje yra nuostata, kad praėjus metams po vaiko išvežimo į kitą valstybę jis jau integruojasi toje aplinkoje. / paklawyer.com nuotrauka

Europos Sąjungoje (ES) yra 16 mln. tarptautinių šeimų. Kasmet apie 140 tūkst. jų išyra ir maždaug 1800 atvejų per metus vienas tėvų pagrobia vaiką ar vaikus. Lietuva taip pat nėra išimtis.

2017 metais Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba gavo 46 prašymus dėl 63 neteisėtai iš Lietuvos išvežtų ar užsienio valstybėje neteisėtai laikomų vaikų, 19 jų grąžinta. Tačiau ne visi prašymai pasiekia teismą, nes tėvai gali tarpusavyje susitarti. Kiti prašymai dar nagrinėjami užsienio valstybių kompetentingose institucijose ar laukiama dokumentų vertimo į užsienio kalbas.

Pasak prof. Ingos Kudinavičiūtės-Michailovienės, šeimos teisė šiuolaikiniame pasaulyje jau ne tik nacionalinis valstybės reikalas – bylos gali driektis per kelias valstybes ir yra labai sudėtingos.

Daugiausia – Jungtinėje Karalystėje

Kaip „Lietuvos žinioms“ sakė Europos šeimos teisės komisijos narė, nacionalinė ekspertė Lietuvai, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorė, advokatė Inga Kudinavičiūtė-Michailovienė, vaiko grobimu vadinamas neteisėtas jo išvežimas iš nuolatinės gyvenamosios vietos į kitą valstybę vieno iš tėvų, neturinčio išskirtinių globos teisių, be antrojo – motinos ar tėvo – sutikimo. Lietuvoje Centrinės institucijos funkcijas, numatytas Hagos konvencijoje dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų ir ES Tarybos Reglamente dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, vykdo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VVTAĮT). Pastaraisiais metais į ją vis dažniau kreipiamasi dėl neteisėtai išvežtų ar laikomų svetur vaikų.

Pavyzdžiui, 2016 metais gauti 42 prašymai dėl 47 vaikų. Daugiausia – net 48 proc. – dėl galimai neteisėtai išvežtų į Jungtinę Karalystę. Taip pat gauta prašymų dėl vaikų, galimai neteisėtai išvežtų į Belgiją, Ispaniją, Maltą, Japoniją, Baltarusiją bei Latviją. Iš užsienio valstybių į Lietuvą grąžinta 19 vaikų, iš jų devyni – iš Jungtinės Karalystės, trys – iš Suomijos, po du – iš Ispanijos ir Airijos, po vieną – iš Italijos, Prancūzijos, Estijos. 2015 metais gauti 46 prašymai. Iš užsienio valstybių į Lietuvą grąžinta 17 vaikų, iš jų 16 – iš Jungtinės Karalystės ir vienas – iš Norvegijos. Ankstesniais metais tokių prašymų skaičius svyravo nuo penkių iki 29 kasmet.

Sunkiai pasiekiami

„Bylose, kai iširus tarptautinei santuokai ar nesusituokę tėvai, turintys skirtingas pilietybes, nesutaria dėl vaikų, pagrindiniai teisiniai instrumentai yra Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų ir vadinamasis Reglamentas „Briuselis II bis“. Tačiau padėtis kur kas sudėtingesnė, kai sprendžiami atvejai susiję su valstybėmis, kurios nėra ES narės ir nėra pasirašiusios Hagos konvencijos ar kitų tarptautinių sutarčių“, – pabrėžė prof. I. Kudinavičiūtė-Michailovienė.

Problemų kyla, pasak advokatės, kai vaikas vieno iš tėvų išvežamas į Egiptą, Maroką, Pakistaną, Libaną, Indiją, Jungtinius Arabų Emyratus. Nesant teisinio reguliavimo, nėra ir teisinio mechanizmo. Belieka taikyti dvišalių sutarčių nuostatas arba vadovautis geranoriško tarpvalstybinio bendradarbiavimo principais. VVTAĮT atstovai taip pat bando per nevyriausybines organizacijas kreiptis dėl tokių atvejų ir ieškoti sprendimų. Tačiau lemia kitos valstybės gera valia. Ji nėra niekaip įpareigota.

Pavyzdžiui, kaip ir tuo atveju, kai iš poliklinikos Vilniuje Indijos pilietis pagrobė ir išvežė į Jungtinius Arabų Emyratus savo ir lietuvės vaiką. Arba kitais atvejais, kai vaikai iš Anglijos išvežami, pavyzdžiui, į Indiją ar Libaną. Būna, kad sužinojęs apie pradėtą procesą vienas tėvų, neteisėtai išvežęs vaikus, persikelia į kitą valstybę – keičia buvimo vietą. Todėl dažnai kreipiamasi atskiru prašymu, kad būtų taikomos laikinos apsaugos priemonės ir, kol vyksta teismo procesas, nebūtų leista vaikams išvykti iš tos valstybės, kur jie buvo rasti.

„Tokios bylos gali driektis per kelias valstybes ir yra labai sudėtingos, – sakė prof. I. Kudinavičiūtė-Michailovienė. – Šiuolaikiniame pasaulyje žmonės gali sudaryti santuoką vienoje šalyje, vaikų susilaukti kitoje, trečioje – įsigyti turto, o išvykę, pavyzdžiui, į ketvirtą – nutraukti santuoką. Šeimos teisė – jau ne tik nacionalinis valstybės reikalas. Todėl šalys suinteresuotos tokia sistema, konkrečiais, aiškiais teisiniais mechanizmais, kurie padėtų spręsti šeimines problemas, kai žmonių gyvenimas neapsiriboja viena valstybe.“

Tikrieji ketinimai

Dažniausiai pasitaiko atvejų, kai vaiką į užsienio valstybę išsiveža vienas tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiais atvejais vaiko išvežimas į užsienio valstybę ne visada laikomas vaiko pagrobimu. Tačiau būna ir taip. Pavyzdžiui, pernai gruodį vilnietė pasiėmė vaikus iš darželio, sėdo į lėktuvą ir vakare jau iš Anglijos parašė žinutę tėvui, kad neteisėtai išvežė vaikus.

Nuo 2017 metų sausio 1 dienos įsigaliojus naujosioms Civilinio kodekso nuostatoms, teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi vienas tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo sutikimą. Jei tokio sutikimo neduoda, sprendžia teismas.

Problemų kyla, pasak advokatės, kai vaikas vieno iš tėvų išvežamas į Egiptą, Maroką, Pakistaną, Libaną, Indiją, Jungtinius Arabų Emyratus.

„Tačiau dar nesant šio pakeitimo mūsų teismų praktika formavo tokį požiūrį, kad visada turi būti gautas kito tėvo sutikimas turint ketinimų pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą. Dabar tai įtvirtinta įstatymo nuostata. Nepaisant net ir jos, vaiko grobimo bylų vis tiek bus, nes tikrieji ketinimai gali būti neatskleidžiami“, – kalbėjo advokatė.

Pavyzdžiui, mama su vaikais išvažiuoja atostogų arba aplankyti draugės Airijoje. O nuvažiavusi sudaro darbo sutartį, vaikus įrašo į ugdymo įstaigas ir galbūt gauna socialinį būstą. Tėvui praneša, kad nebegrįš – ten bus geresnės sąlygos auginti vaikus. Tėvas su tuo nesutinka. Jis turi teisę ne tik bendrauti, susitikti su vaikais, bet ir iniciuoti bylą dėl neteisėto vaikų laikymo kitoje valstybėje.

Pasak prof. Ingos Kudinavičiūtės-Michailovienės, šeimos teisė šiuolaikiniame pasaulyje jau ne tik nacionalinis valstybės reikalas - bylos gali driektis per kelias valstybes ir yra labai sudėtingos. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Pasak prof. Ingos Kudinavičiūtės-Michailovienės, šeimos teisė šiuolaikiniame pasaulyje jau ne tik nacionalinis valstybės reikalas - bylos gali driektis per kelias valstybes ir yra labai sudėtingos. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Sprendimas negrąžinti

„Pagal Hagos konvenciją valstybės, į kurią kreipiamasi, teismas ar administracinė institucija neprivalo nurodyti grąžinti vaiką, jei asmuo, kuris rūpinosi juo, vaiko išvežimo ar laikymo metu iš tiesų nesinaudojo globos teisėmis arba neprieštaravo ar vėliau sutiko, kad vaikas būtų išvežtas ar laikomas kitoje valstybėje. Taip pat jei asmuo, kuris prieštarauja, kad vaikas būtų grąžintas, įrodo, jog yra didelė rizika, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją“, – vardijo prof. I. Kudinavičiūtė-Michailovienė.

Hagos konvencijoje taip pat įtvirtintas pagrindas, kad galima atsisakyti grąžinti vaiką, jei jis jau prisitaikė prie naujos aplinkos. Ši sąvoka apima gyvenamąją vietą, namus, ugdymo įstaigą, draugus, veiklą ir galimybes. Vertinant svarbus ne tik fizinis – įsikūrimo bendruomenėje ir aplinkoje – kriterijus, bet ir emocinis – saugumo ir stabilumo jausmas.

„Gerai, kai žmonės bando tartis, rasti kompromisą, tačiau gali praeiti daug laiko, o Hagos konvencijoje yra nuostata, kad praėjus metams po vaiko išvežimo į kitą valstybę jis jau integruojasi toje aplinkoje. Todėl tikimybė, kad kuo vėliau pradėtas teisminis procesas bus sėkmingas ir vaikas bus grąžintas, kelia abejonių“, – sakė advokatė.

Teismas ar administracinė institucija taip pat gali atsisakyti nurodyti grąžinti vaiką ir tuo atveju, jei nustato, kad jis pats prieštarauja grąžinimui ir jau yra sulaukęs tokio amžiaus, brandos, kai tikslinga atsižvelgti į jo nuomonę. Tačiau ne visuomet aišku, pasak prof. I. Kudinavičiūtės-Michailovienės, kiek ta nuomonė turi būti vertinama. Pavyzdžiui, bylos sprendimo dieną dvylikametė, tėvo parsivežta į Lietuvą, sakė, kad nenori grįžti į Angliją, kur gyvena mama Ukrainos pilietė. Prašyta skirti ekspertizę, sprendimas apskųstas. Formuluota, kad tokio amžiaus mergaitės nuomonė nesunkiai nustatoma, bet gali būti ir nesunkiai paveikiama.

Dėl teisės matytis su vaiku

„Vadovaujantis Hagos konvencija, dėl neteisėto vaiko išvežimo ar laikymo sprendžia valstybės, į kurią išvežtas ar kurioje yra laikomas vaikas, teismas ar kompetentinga administracinė institucija. Tačiau nesprendžiama, su kuriuo iš tėvų liks gyventi vaikas. Tik konstatuojama, ar grąžinti vaiką į kilmės valstybę, ar palikti. Reikalingas kitas procesas – dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvu nustatymo ir bendravimo su skyrium gyvenančiuoju. Gali atsitikti ir taip, kad teismas nuspręs, jog vaikui geriau gyventi su mama ar tėvu, kuris įsikūręs kitoje valstybėje“, – teisminį paradoksą aiškino Europos šeimos teisės komisijos narė.

Į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą pastaraisiais metais vis dažniau kreipiamasi dėl neteisėtai išvežtų arba svetur laikomų vaikų. /Scanpix nuotrauka
Į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą pastaraisiais metais vis dažniau kreipiamasi dėl neteisėtai išvežtų arba svetur laikomų vaikų. /Scanpix nuotrauka

Tais atvejais, kai tėvas ar motina sutiko dėl vaiko išvykimo arba neprieštaravo jam, o išvykęs tėvas ar motina nesudaro sąlygų vaikui bendrauti su likusiu tėvu, teikiamas prašymas dėl teisės matytis su vaiku pažeidimo. Pasak advokatės, prašymų dėl teisės matytis su vaiku nagrinėjimas yra specifinis. Pirma, užsienyje kartu su vaiku gyvenantis tėvas ar motina gali teigti, kad jis ar ji nesudaro jokių kliūčių bendrauti su vaiku ir toks tėvų ginčas gali užsitęsti, ypač jei iš pradžių bandoma ne teisminiu keliu taikiai spręsti iškilusį ginčą. Antra, dauguma šalių nenumato nemokamos teisinės pagalbos bylose dėl teisės matytis su vaiku, todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas ar motina turi atvykti į užsienio valstybės teismą, samdytis advokatą arba bendrąja tvarka kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo, o tai taip pat ilgina procesą.

Kad būtų suteikta visa reikalinga apsauga vaikui – silpniausiai grandžiai ginčuose tarp tėvų – ir užtikrinti jo interesai, Europos Komisija siekia padaryti reviziją ir, įvertinusi visų valstybių praktiką, pakeisti vieną pagrindinių teisinių instrumentų – Reglamentą „Briuselis II bis“. Reformos tikslas, kaip nurodė Europos šeimos teisės komisijos narė, – paspartinti tarpvalstybinių bylų procesus ir užtikrinti, kad sprendžiant tarpvalstybinius su tėvų pareigomis, globa bei bendravimo teisėmis ir vaikų grobimu susijusius ginčus vaikai būtų geriau apsaugoti, labiau atsižvelgiama į juos pačius ir jų nuomonės būtų išklausoma. Dar vienas dalykas – sprendimų vykdymo užtikrinimas. Kad, priėmus sprendimą grąžinti vaiką, jis ir būtų grąžintas į kilmės šalį.

Pasak prof. Ingos Kudinavičiūtės-Michailovienės, šeimos teisė šiuolaikiniame pasaulyje jau ne tik nacionalinis valstybės reikalas – bylos gali driektis per kelias valstybes ir yra labai sudėtingos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"