Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Šiandien – apkūnus, o rytoj – jau storas

 
2018 08 05 12:00
Mitybos įpročius vaikams ugdome mes, tėvai. Ir patys to nenorėdami tarsi užprogramuojame, ar vaikui ateityje teks kovoti su antsvoriu, ar ne.
Mitybos įpročius vaikams ugdome mes, tėvai. Ir patys to nenorėdami tarsi užprogramuojame, ar vaikui ateityje teks kovoti su antsvoriu, ar ne. "Studijos G-foto" nuotrauka

Dietologė Justė Parnarauskienė dirba Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoninėje ir dažniausiai konsultuoja čia besigydančius vaikus. Tačiau gydytoją kalbinome ne apie ligas, o apie įdomią patirtį – naujienas, parsivežtas iš Europos nutukimo kongreso. Jame šįkart daugiau dėmesio skirta vaikų nutukimui.

Faktas, kad vaikai visame pasaulyje tunka, nieko nebestebina. Apie tai jau prieš bene 18 metų kalbėjo profesorė Janina Tutkuvienė (jai priklauso ūgio, svorio procentilių, kuriomis iki šiol vadovaujasi pediatrai ir šeimos gydytojai, autorystė). Tuomet profesorė džiaugėsi, kad mūsų vaikai pasaulio kontekste yra sveiki, auga harmoningai ir yra liekni. „Garantuoju, kad kiti tyrimai neberodys tokių gerų rezultatų. Kodėl? Tukimas šalyje prasideda labai greitai. Jei žmogus pradeda netinkamai maitintis ir sumažina fizinį krūvį, jis gali nutukti per metus dvejus, o visai tautai nutukti pakanka 5–6 metų. Nenoriu būti bloga pranašė, bet savo akimis matau, kad mūsų vaikai tunka“, – tuomet sakė profesorė.

Ji buvo teisi. Per pastarąjį dešimtmetį atliktų tyrimų duomenys rodo, kad vaikų svoris didėjo, antsvorio ir nutukimo daugėjo, be to, pasitaikė daugiau patologinių atvejų, kai vaikai atsidurdavo pas endokrinologus dėl medžiagų apykaitos ligų, antrojo tipo cukrinio diabeto.

Tačiau juk tuo metu tuko ir kitų šalių vaikai. Įdomu, kaip dabar atrodome, tarkime, Europos kontekste? Būtent apie tai ir kalbėta nutukimo kongrese Vienoje, iš ten neseniai grįžo dietologė J. Parnarauskienė. Pasak gydytojos, vis dar laikomės neblogai. Labiausiai vaikai nutukę Pietų Europos šalyse: Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje, Graikijoje, Turkijoje. Mūsų šalies vaikai, kaip ir skandinavų mažieji, vis dar yra vieni liekniausių Europoje.

Viduržemio dieta nepadeda

Lietuvių medžiagų apykaita ir sudėjimas gana panašus į skandinavų. Esame šiauriečiai, genetiškai prisitaikę ištverti šaltį, mums reikia daugiau kalorijų. O šiltesnių kraštų žmonėms energijos reikia mažiau, galbūt jie dėl to labiau storėja, kai pradeda vartoti daugiau kalorijų, nei jiems reikia.

Paradoksas, tačiau dauguma šalių, kuriose keliamas aliarmas dėl vaikų nutukimo, priklauso Viduržemio jūros regionui, kuris garsėja itin sveika, ilgaamžiškumą ir gerą figūrą garantuojančia dieta. „Tačiau niekas nesusimąsto, kad tos dietos Viduržemio jūros šalyse jau seniai nebesilaiko, ypač vaikai, paaugliai, jaunimas. Jų „dieta“ jau seniai yra tokia pati kaip visame pasaulyje – picos, mėsainiai, gruzdintos bulvytės ir kitas greitmaistis, geriami gazuoti gėrimai. Tikroji Viduržemio jūros dieta ten yra toks pat archaizmas, kaip mūsų senovinė lietuviška mityba, labiau skirta turistams sudominti. Be to, įrodyta, kad Viduržemio jūros dieta sveikatą palankiai veikia tik tuomet, kai taikoma kompleksiškai – ne tam tikri produktai, o jų dermė. Tad pasiėmę iš tos dietos vien alyvuogių aliejų ar jūrų gėrybes netapsime sveikesni“, – sakė dietologė.

Kodėl vaikai storesni už tėvus

Hipotezių apie žmogaus tukimą yra daugybė. Manoma, kad net dietos, kurių laikėsi mama iki pastodama, gali turėti įtakos būsimo vaikučio polinkiui tukti. Merginos, drastiškai sumažinančios kalorijų kiekį, kad sulieknėtų, net nepagalvoja, kad kenkia savo būsimiems vaikams. Moksliniais tyrimai įrodyta, kad tų moterų, kurios laikėsi dietų iki nėštumo, vaikai turi didesnę riziką nutukti. Moters organizmas, patirdamas badą, užkoduoja ląsteles, kad galima bado grėsmė, ir ši informacija perduodama vaisiui.

Šį ryšį tarp mamos badavimo ir linkusio tukti vaiko gimimo patvirtino unikalūs istoriniai eksperimentai. Buvo tirti merginų, kurios išgyveno Amsterdamo, Leningrado blokadas per karą, vaikai. Pastebėta, kad jie turi antsvorio problemų, serga širdies, kraujotakos, medžiagų apykaitos ligomis.

Tačiau, pasak dietologės J. Parnarauskienės, dažniausiai viskas yra daug paprasčiau. Vaikas suvartoja per daug kalorijų, dėl to ir storėja. Prie to labai prisideda ir tai, kad vaikai nuolat kramsnoja prie kompiuterių, išmaniųjų telefonų. „Kai ligoninės skyriuje gulinčių vaikų klausiu, ar šeimoje laikomasi tradicijos valgyti visiems kartu prie bendro stalo, tik nedaugelis atsako teigiamai. Kiti valgo bet kur, bet kada ir dažnai – bet ką. Jei nėra galimybės ramiai pavalgyti kartu visai šeimai kas vakarą, tai tegul tai būna nors savaitgalio tradicija“, – patarė gydytoja.

Justė Parnarauskienė: "Būtų protingiau, jei darželiuose keistųsi ne visas meniu iš karto, o būtų įtraukiami kaskart nauji, sveiki receptai, prie kurių vaikai pamažu priprastų ir juos pamėgtų."/Asmeninio albumo nuotrauka
Justė Parnarauskienė: "Būtų protingiau, jei darželiuose keistųsi ne visas meniu iš karto, o būtų įtraukiami kaskart nauji, sveiki receptai, prie kurių vaikai pamažu priprastų ir juos pamėgtų."/Asmeninio albumo nuotrauka

Pernelyg daug dėmesio maistui

Mitybos įpročius vaikams ugdome mes, tėvai. Ir patys to nenorėdami tarsi užprogramuojame, ar vaikui ateityje teks kovoti su antsvoriu, ar ne. Kaip pavyzdį dietologė pateikė kūdikių maitinimą. Mamos kūdikius maitina žiūrėdamos filmukus, įsijungusios kompiuterius, duodamos žaislą, eidamos iš paskos – bet kokiomis sąlygomis, kad tik sukištų porciją. Vaikas išpūtęs akis žiūri į ekraną ir nė nesuvokia, ką jam mechaniškai kemša mama. Iš tikrųjų jeigu kūdikis sukasi nuo šaukšto, gromuluoja maistą burnoje, jis akivaizdžiai rodo, kad nenori valgyti. Tuomet tegul nevalgo! „Juk mes, suaugusieji, irgi ne kasdien turime gerą apetitą, kartais labai norisi valgyti, o kartais – visai ne. Ir tai normalu. Kūdikiui – taip pat, bet jam vis tiek kišame. Apskritai pernelyg didelę reikšmę teikiame maistui. Užuot vaiko klausę, ką jis darželyje ar mokykloje žaidė, sportavo, veikė, pirmiausia klausiame – ką valgei? Vienas dažnesnių mamos klausimų paaugliui irgi: „Ar pavalgei?“ – sakė J. Parnarauskienė.

Specialistai pataria leisti vaikui kuo ilgiau išlaikyti natūralų, gamtos duotą nesugadinto skonio pojūtį, neversti valgyti, kai nenori, o tai, ką valgo, turėtų būti vertingas maistas. Jeigu vaikas auga tolygiai, t. y. ūgis ir kūno masė didėja proporcingai, yra judrus, linksmas, tai jam maisto pakanka, nors tėvams atrodo, kad suvalgo labai mažai.

Vaikai yra labai konservatyvūs

Kad vaikų mitybos įpročius reikia keisti, suvokta ir valstybiniu lygiu. Šiuo metu Lietuvos darželiuose vyksta tikras mitybos perversmas – įtraukiami patiekalai pagal naujas sveikatai palankias receptūras, drastiškai mažinamas cukraus, mėsos, bulvių, miltų kiekis, didinamas daržovių asortimentas. Tik štai bėda – galybė maisto tenka išmesti, nes vaikams neskanu, jie nevalgo.

„Permainos reikalingos, bet jų imtasi per greitai. Vaikai yra labai konservatyvūs valgytojai. Jeigu jie nuolatos pietų gaudavo dešrelę, o dabar gauna lęšių kotletą, natūralu, kad kurį laiką jo nevalgys. Prie naujo skonio reikia pratinti pamažu, ilgai, tokią pačią mitybą reikia taikyti ir namie“, – svarstė pašnekovė.

Prisitaikymas prie naujo produkto gali trukti keletą mėnesių, todėl protingiau, jei darželiuose keistųsi ne visas meniu iš karto radikaliai, o būtų įtraukiami vis nauji sveiki receptai, prie kurių vaikai pamažu priprastų ir juos pamėgtų.

Asmeninė patirtis – gudri tolerancija

Dietologė J. Parnarauskienė yra trijų mažamečių berniukų mama, todėl teorines žinias turi galimybę taikyti praktikoje. Gydytoja laikosi nuosaikios pozicijos – drausti negalima, nes vaikas anksčiau ar vėliau „nutrūks“: slapta gers kokakolą, kišenpinigius išleis traškučiams. Joks nesveikas maistas neturėtų būti tabu, bet vaikas turi žinoti, kad toks maistas iš tiesų nesveikas, ir jo galima retai ir nedaug. Norėdama vaikams įduoti sveiko maisto, gydytoja ir pagudrauja. Tarkime, jos berniukai nemėgsta viso grūdo makaronų, tad mama verda perpus visagrūdžių ir paprastų, o valgydami vaikai skaičiuoja, kieno lėkštėje daugiau „juodų“ makaronų. Jei duoda ledų ar saldainį, pasiūlo pabėgioti arba pažaisti judresnį žaidimą.

Mikrobiotos paslaptys

Dar viena tema, kuri buvo aptarta nutukimo kongrese – vis labiau atskleidžiamos mikrobiotos galimybės. Mikrobiota – tai mūsų žarnyno turinys, milijardai įvairiausių bakterijų, kurios sveria apie 1,5 kg ir jau pradėtos laikyti atskiru organu, kaip kepenys, širdis, plaučiai ar kt.

Vis garsiau kalbama, kad nutukimą, kaip ir galybę kitų sutrikimų ar ligų, gali lemti ir mikrobiota, kuri kiekvieno žmogaus yra unikali, tarsi genetinis pasas. Atliekami eksperimentai su pelėmis. Jie patvirtina šią hipotezę: nutukusiai pelei persodinus liesos pelės mirkobiotą, storulė pelė suliesėja. Ir priešingai – liesai pelei persodinus nutukusios pelės mikrobiotą, plonoji sustorėja. Tad gali būti, kad žmonija stovi ant didžiulės reikšmės atradimo slenksčio, ir nutukimo problema bus išspręsta.

O laukdami šios sensacijos, pakelkime vaikus nuo sofos, vykime į kiemą ir vietoje užkandžių pasiūlykime morkų.

Parengta bendradarbiaujant su „Mamos žurnalu“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"