Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Saldumynų – tik šeštadienį

 
Dovilės Linkuvienės nuotrauka

Iš Skandinavijos prieš kelerius metus atėjo mada vaikams saldumynų duoti tik vieną dieną per savaitę – šeštadienį arba sekmadienį. Bet neriboti kiekio. Ką apie tai mano specialistai?

Dėmesio verta švedų tradicija

Rasa MASILIŪNIENĖ

Gydytoja odontologė

Švedijoje 1930-aisiais tapo aišku, kad piliečių dantų būklė yra prasta, 1938-aisiais buvo nuspręsta sutelkti jėgas kovoti su šia epidemija. Tuo metu buvo įtariama, kad ėduonį daugiausia lemia cukrus, tačiau teiginys nebuvo moksliškai įrodytas.

1945–1955 metais buvo atliktas šiuo metu jau kontroversiškai vertinamas mokslinis tyrimas, per kurį 900 neįgalių asmenų, gyvenančių slaugos namuose, buvo taikyta daug cukraus turinti dieta arba mažai cukraus turinti dieta.

Šiuo tyrimu pavyko įrodyti, kad cukrus sukelia dantų ėduonį ir kad suvartojamas cukraus kiekis lemia atitinkamą dantų pažeidimą, – kuo daugiau cukraus, tuo daugiau pažeidžiami dantys. Taip pat buvo nustatyta, kad svarbus ne tik suvartojamas kiekis, bet ir dažnumas.

Tad remdamasi šiuo tyrimu Švedijos sveikatos apsaugos ministerija sukūrė kampaniją „Saldumynai šeštadieniais“, ji šiuo metu jau yra tapusi tradicija ir vis dar palaikoma odontologų rūmų. Šios sukurtos tradicijos esmė – saldumynų valgoma tiek, kiek norisi, tačiau tik vieną dieną per savaitę.

Mes savo mažuosius pacientus ir jų šeimas supažindiname su šia skandinaviška tradicija ir rekomenduojame pabandyti namuose.

„Saldumynai šeštadieniais“ tradiciją kiekviena šeima prisitaiko individualiai pagal galimybes. Vieni saldumynais laiko tik saldainius, šokoladą, kiti – ir bandeles, sausainius. Mes, gydytojai odontologai, skatiname rinktis mažiau apdorotus, viso grūdo produktus, o ne menkaverčius, maisto elementais ir cukrumi papildytus patiekalus, tokius kaip bandelės ir sausainiai. Jeigu šeimai pavyksta riboti ir tokių saldumynų vartojimą, tai tikrai sveikintinas dalykas. Dantims kenkia visi saldumynai, ypač – lipnūs, kibūs, į mažus tarpelius įstringantys, ilgai burnoje išliekantys čiulpinukai, irisai, cukrinės lazdelės.

Džiovinti vaisiai irgi priskiriami saldumynams, nes juose gausu cukraus, dažnai dar ir pridėtinio, be to, džiovinti vaisiai yra labai lipnūs ir ilgai išlieka dantų vagelėse.

Reikia angliavandenių, bet ne saldumynų

Lina ORLOVSKAJA

Vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė

Ar toks metodas nekenkia kasai, ar netrikdo insulino gamybos, neišderina organizmo? Pirmiausia paaiškinsiu, kodėl vaikams taip norisi (ir reikia) saldumynų. Augančiam organizmui reikia gauti daug angliavandenių, kur kas daugiau nei suaugusiam žmogui. Angliavandenius vaiko organizmas sunaudoja kaip energijos šaltinį. Saldumynai yra greičiausias būdas gauti angliavandenių, todėl vaikai visada pasiruošę pasivaišinti saldžiu maistu.

Edita Galvelienė su šeima kurį laiką gyveno Švedijoje. Asmeninio archyvo nuotrauka
Edita Galvelienė su šeima kurį laiką gyveno Švedijoje. Asmeninio archyvo nuotrauka

Vaikų potraukis saldumynams gali būti paaiškinamas tuo, kad jų reikia kasos stimuliacijai jai vystantis (kasa – organas, išskiriantis hormoną insuliną, kuris skaido angliavandenius).

Tačiau ne visi angliavandeniai yra saldumynai, ir ne visi saldumynai yra angliavandeniai. Deja, daugumai išgirdus žodį „angliavandeniai“ prieš akis iškyla balto rafinuoto cukraus gabalėlių piramidės, šokoladiniai saldainiai, ledai, čiulpinukai, limonadas, guminukai, cukraus vata ir kitos gėrybės.

Dauguma šių saldumynų tikrai turi daug cukraus. Dar blogiau, jei cukrus juose yra pakeistas dirbtiniais saldikliais, kelis šimtus kartų saldesniais už cukrų (tai labai ekonomiška ir pravartu gamintojui, bet ne jūsų vaiko organizmui).

Dauguma dirbtinių saldiklių yra kancerogenai, be to, jie veikia kaip narkotinė medžiaga, sukelianti pripratimą. Nedideliame buteliuke kokakolos yra 56 g cukraus, ir tai prilygsta 15 arbatinių šaukštelių cukraus, o jūsų vaiko kasa tokios agresyvios stimuliacijos tikrai nepageidauja.

Taigi vaiko organizmui reikia angliavandenių, bet ne saldumynų. Jam reikia Lietuvoje augančių daržovių, vaisių, uogų ir kruopų. Ne bananų, ne vynuogių ir juo labiau ne cukraus vatos.

Pradėdami rytą nuo saldžių jogurtukų, sūrelių, dribsnių su pienu, greitai išverdamų košių su uogiene, liaudiškai tariant, išbalansuosite kasą, dėl to vaikas visą dieną norės ir toliau užkandžiauti saldumynais, blyneliais, bandelėmis, sultimis.

Skandinavijoje sąmoningi tėvai saldumynus vaikams leidžia valgyti tik savaitgaliais. Jei jie daro kitaip, gali sulaukti vaiko teisių atstovų dėmesio ar pastabų kaip savo vaikų sveikatai kenkiantys tėvai.

Už vaiko mitybą ir įpročius bei mitybos kultūrą visiškai atsakingi suaugę asmenys – tėvai, dažnai ir seneliai. Tėvai vaikams saldumynus perka dažniausiai norėdami, kad vaikas nusiramintų, duotų jiems pailsėti, netrukdytų užsiimti savais reikalais. Seneliai dažniausiai saldainiais bando įgyti prielankumą ir meilę. Net jei jūsų vaikas nuolat prašo saldumynų, nejau tikitės jam užaugus išgirsti: „Ačiū, mama, kad man nuolaidžiavai, dabar turiu sugedusius dantis, esu nutukęs, nemoku kontroliuoti savo mitybos, valgau daug nesveiko maisto, taip pat maitinsiu ir savo vaikus.“

Gydytoja odontologė Rasa Masiliūnienė.Asmeninio archyvo nuotrauka
Gydytoja odontologė Rasa Masiliūnienė.Asmeninio archyvo nuotrauka

Mitybos kultūra turi būti pradėta formuoti nuo pat pirmųjų papildomo maitinimo kąsnių. Kūdikiui skanu yra viskas, kas yra maisto skonio, tai mes vėliau jam pasakome, kad saldu, kepta, rūkyta yra skanu. Nepradėkite papildomai maitinti nuo bananų ir košelių su trupučiu druskytės ir cukriuko, leiskite vaikui pajusti natūralią maisto skonio įvairovę.

Skandinaviškoji mada duoti vaikams saldumynų tik savaitgaliais yra pats tinkamiausias būdas kontroliuoti vaikų besaikį potraukį nesveikiems saldumynams bei ugdyti valgymo kultūrą. Tai ypač aktualu tiems vaikams, kurie, radę namie saldainių dėžę ar šokoladą, negali sustoti, kol nesuvalgo visko. Valgydamas saldumynus vieną dieną per savaitę vaikas niekada jų nesuvalgys tiek, kiek suvalgo kasdien. Taip apsaugosite vaikus nuo dantų ėduonies, nutukimo, kasos išderinimo bei suformuosite tinkamus įpročius visam gyvenimui.

Saldumynus palikdavo iki saldžios dienos

Edita GALVELIENĖ

Dvynukų Liepos ir Tauro mama

Kurį laiką gyvenome nedideliame Švedijos miestelyje. Šioje valstybėje privaloma du kartus per metus apsilankyti pas vaikų odontologą.

Gavome pranešimą, kada mūsų vaikams skirtas vizito laikas. Odontologė pradėjo aiškinti, kad Švedijoje vaikai valgo saldumynus kartą per savaitę, kad būtų sveiki dantys. Iki 18 metų odontologo paslaugos nemokamos, bet vėliau tai kainuoja tikrai brangiai.

Valgydamas saldumynus vieną dieną per savaitę vaikas niekada jų nesuvalgys tiek, kiek suvalgo kasdien.

Gydytoja padovanojo dantų šepetėlių, net žaisliukų, rodė, kaip tinkamai valyti dantukus. Vaikai išėjo iš jos kabineto sužavėti. Ir išgirdę naujas taisykles dėl saldumynų.

Bandėme tartis, kuri diena mūsų šeimoje bus saldi. Nutarėme, kad šeštadienis. Kol gyvenome Švedijoje, gana griežtai laikėmės susitarimo. Vaikai patys žinojo, kad kasdien saldainių negalima, jei gaudavo dovanų kokį saldumyną, pasidėdavo iki šeštadienio. Iki trejų metų Lietuvoje jie jau buvo paragavę ir šokolado, ir saldainių, nors kiek įmanoma ilgiau atidėliojau tą malonumą. Bet vaikai juk būna ne tik namų aplinkoje.

Vaikų ligų gydytoja endokrinologė Lina Orlovskaja.Asmeninio archyvo nuotrauka
Vaikų ligų gydytoja endokrinologė Lina Orlovskaja.Asmeninio archyvo nuotrauka

Man saldumynų galėtų visai nebūti, bet sutuoktinis yra didelis jų mėgėjas. Kol vaikai buvo maži, vyras smaližiaudavo vaikams sumigus. Dvyniai atsigimė vienas į tėtį, kitas – į mane. Dukra saldumynams abejinga, o sūnus juos labai mėgsta.

Liepos ir Tauro dantys gana neblogi, Švedijoje odontologė rasdavo vieną kitą skylutę, užplombuodavo, patikrindavo, kaip vaikai valo dantis. Odontologė vis primindavo, kad reikia valyti ir tarpdančius.

Iš tiesų reikia gerokai padirbėti tėvams, nes mažas vaikas siūlu tikrai pats neišsivalys. O dantukai dažniausiai ir genda dėl nešvarių tarpdančių. Nupirkome dvyniams pačius ploniausius tarpdančių siūlus su koteliais, kad šiek tiek pasivalytų patys. Mums valyti siūlu tarpdančių jie nesileisdavo.

Nuo pat mažens susiformavo įprotis rytą ir vakare stropiai išsivalyti dantis. Kol buvo maži, leisdavau „pažaisti“ patiems, o tada išvalydavau jiems aš. Vaikams dantis valiau ilgai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"