Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Psichologė Ieva Daniūnaitė: „Tikėkite vaiku, kai sako, kad buvo skriaudžiamas“

 
2018 01 18 13:08
psichika.eu nuotrauka

Tyrimų duomenimis, Lietuvoje kas ketvirtas vaikas patiria fizinį smurtą. Į vaikų elgesį ar emocijas ne visuomet tinkamai reaguoja ir tėvai, ir įvairių profesijų atstovai, dirbantys su jaunais žmonėmis. Kokie požymiai išduoda, kad darželyje ar mokykloje mažametis gali būti skriaudžiamas suaugusiųjų ir kaip reaguoti tėvams?

Nerimą keliantys ženklai

Pasak Paramos vaikams centro psichologės, programos „Vaikystė be smurto“ vadovės Ievos Daniūnaitės, sunerimti reikėtų, jeigu vaikas staiga pradėjo bijoti ir vengti suaugusiųjų, išsigąsta, kai kas nors šalia verkia arba netikėtų, staigių kito žmogaus judesių. Kad vaikas galėjo patirti smurtą, išduoda ir jo agresyvus elgesys arba, atvirkščiai, atsiribojimas, baimingas paklusnumas, pasyvumas.

„Jeigu matote, kad guvus ir linksmas vaikas tapo uždaras ir tylus arba, kad nepavyksta susikoncentruoti, jaučiasi prislėgtas, pirmiausia pabandykite jį prakalbinti. Vaikui užsiminus, kad buvo skriaudžiamas, labai svarbu tikėti jo žodžiais. Nereikėtų to nuleisti juokais ar sakyti, kad taip negalėjo būti, tu pats prisiprašei, neprisigalvok nesąmonių“, – pabrėžia I. Daniūnaitė.

Psichologė pataria, paklausti vaiko, kaip viskas buvo, tačiau nereikėtų spausti pasakoti ar įterpti savo žodžių, tikintis, kad jis pritars. Pakanka įdėmiai ir atidžiai klausytis ir tą parodyti galvos linktelėjimu, akių kontaktu, pritarimu „mhm“. Jeigu vaikas nenori tęsti pasakojimo, reikėtų prie jo grįžti vėliau, kai vėl bus pasiruošęs kalbėti.

Apie įtarimus nedelsiant praneškite

„Maži vaikai nemoka aiškiai ir konkrečiai pranešti, kad patyrė smurtą, be to, dažnai nesupranta, kad tai netinkamas elgesys. Tad kai mažametis grįžta į namus suirzęs ar piktas, būtinai paklauskite, ką šiandien žaidė darželyje, kas patiko, o kas nepatiko“, – sako I.Daniūnaitė.

Svarbu prisiminti, kad smurtas tai – ne tik fizinį skausmą sukeliantys veiksmais, bet ir rėkimas, gąsdinimas, draudimas kalbėti ar išsakyti savo nuomonę, vertimas dalyvauti seksualinėje veikloje.

Kilus įtarimui, kad prieš vaiką darželyje ar mokykloje smurtauja suaugę žmonės, reikėtų nedelsiant kreiptis į ugdymo įstaigos vadovus, savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių arba policijos pareigūnus. Pasitarti, kaip reaguoti į konkretų vaiko elgesį ir ką daryti tam tikroje situacijoje, galima paskambinus į „Tėvų liniją“ nemokamu telefonu numeriu 8 800 900 12.

Apie Paramos vaikams centrą

Tai nevyriausybinė organizacija, nuo 1995 m. teikianti profesionalią, efektyvią, visavertę pagalbą vaikams ir šeimoms. Vykdomos programos: „Big Brothers Big Sisters“, „Antras žingsnis“, „Vaikystė be smurto“, „Pozityvi tėvystė“.

psichika.eu

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"