Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Priklausomybė nuo žaidimų pripažinta liga

 
Svarbiausias kriterijus, ar kompiuteriniai žaidimai turi įtakos tokiems esminiams dalykams kaip miegas, valgymas, socializacija ir švietimas. Ar priklausomybė yra okupavusi visą mąstymą./ steemit.com nuotrauka
Svarbiausias kriterijus, ar kompiuteriniai žaidimai turi įtakos tokiems esminiams dalykams kaip miegas, valgymas, socializacija ir švietimas. Ar priklausomybė yra okupavusi visą mąstymą./ steemit.com nuotrauka

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) pirmą kartą priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų priskyrė psichinės sveikatos sutrikimams. Vienuoliktojoje tarptautinėje ligų klasifikacijoje (ICD) ji nurodyta kaip „žaidimų sutrikimas“.

„BBC News“ rašo, kad PSO dokumento projekte ši liga apibūdinama kaip nuolatinio ar pasikartojančio žaidimų elgesio modelis, toks stiprus, kad „turi viršenybę prieš kitus gyvenimo interesus“. Kai kurios šalys jau identifikavo žaidimų sutrikimą kaip pagrindinę visuomenės sveikatos problemą. Daugelis jų, taip pat ir Jungtinė Karalystė, turi privačių priklausomybės klinikų ligai „gydyti“.

Dešimtasis ICD leidimas buvo parengtas 1992 metais, o naujasis bus paskelbtas šiemet. Juose pateikti ligų, požymių ir simptomų kodai, kuriuos gydytojai ir mokslininkai naudoja stebėdami ir diagnozuodami ligas.

Nenormalus žaidimų elgesys turėtų būti įrodytas mažiausiai per 12 mėnesių, kad būtų galima nustatyti diagnozę, tačiau šis laikotarpis gali būti sutrumpintas, jei simptomai sunkūs. Nurodomi tokie simptomai kaip sumažėjusi žaidimų kontrolė (jie dažnesni, intensyvesni, ilgiau trunka), žaidimams teikiama vis didesnė pirmenybė, jie žaidžiami, nepaisant neigiamų padarinių.

Dr. Richardas Grahamas, Londono „Nightingale“ ligoninės vyriausiasis priklausomybių nuo technologijų specialistas, palankiai įvertino sprendimą pripažinti šią ligą: „Tai svarbu, nes atveria galimybes teikti daugiau specializuotų paslaugų ir parodo, kad į šį sutrikimą reikia rimtai atsižvelgti.“ Tačiau pridūrė, kad užjaučia tuos, kurie nemano, kad būklė turėtų būti vertinama mediciniškai.

„Tai gali suklaidinti tėvus, kurių vaikai yra tik entuziastingi žaidėjai, – sakė dr. R. Grahamas. – Kasmet matau apie 50 naujų skaitmeninės priklausomybės atvejų ir mano svarbiausias kriterijus, ar ši veikla turi įtakos tokiems esminiams dalykams kaip miegas, valgymas, socializacija ir švietimas. Ar priklausomybė yra okupavusi visą mąstymą.“

Daugelis psichiatrų remiasi Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovu (DSM), kurio penktasis leidimas buvo paskelbtas 2013 metais. Jame interneto žaidimų sutrikimas priskirtas „būsimų tyrinėjimų ligoms“, t. y. oficialiai nėra pripažintas.

Daugelis šalių susidūrė su šia problema. Pietų Korėjos vyriausybė įstatymu uždraudė vaikams iki 16 metų žaisti interneto žaidimus nuo vidurnakčio iki šešių ryto. Japonijoje žaidėjai įspėjami, jei per mėnesį žaidžia ilgiau nei nurodyta. Kinijoje interneto milžinas „Tencent“ riboja valandas, kuriomis vaikai gali žaisti populiariausius žaidimus.

Neseniai atliktas Oksfordo universiteto tyrimas parodė, kad nors vaikai praleidžia daug laiko prie ekranų, jiems dažniausiai pavyksta suderinti skaitmenines pramogas su kasdieniu gyvenimu. Per tyrimas, kurio dalyviai buvo vaikai nuo aštuonerių iki 18 metų, nustatyta, kad berniukai žaidžia vaizdo žaidimus ilgiau nei mergaitės.

Tyrėjas Killianas Mullanas sakė: „Žmonės mano, kad vaikai yra priklausomi nuo technologijų ir praleidžia priešais ekranus 24 valandas per parą visas savaitės dienas, atsiribodami nuo kitos veiklos. Dabar žinome, kad taip nėra. Mūsų gautais duomenimis, technologijos yra naudojamos kartu su kita veikla ar net padeda kai kuriais atvejais kitai veiklai, pavyzdžiui, ruošti namų darbus. Kaip ir suaugusieji, vaikai visą dieną naudojasi skaitmeninėmis technologijomis ir daro kitus dalykus.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"