Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Planas išguiti iš Lietuvos hepatitą C pasiklydo ministerijos labirintuose

 
2018 08 28 12:56
Asociatyvi iliustracija / 
Asociatyvi iliustracija /  Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Atsiradus naujos kartos vaistams Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)  iki 2030 metų nori pasiekti, kad hepatito C infekcija būtų išbraukta iš sveiktos problemų sąrašo, tačiau iki pilnos laimės trūksta galimybės atsekti sergančiuosius. Medikai jau seniai tai ragina įgyvendinti Lietuvoje, bet Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tyli. 

Kas gi yra hepatitas C?

Nuo hepatito C viruso infekcijos nėra skiepų, o užsikrėtę žmonės patys to nežinodami ir gyvendami pilnavertišką gyvenimą virusą gali nešiotis net kelis dešimtmečius, iki pasireiškiant pirmiesiems kepenų cirozės požymiams.

Hepatitas C yra hepatito C viruso sukeltas kepenų uždegimas, kuris negydomas gali progresuoti į kepenų cirozę ar net pirminį kepenų vėžį. Hepatito C virusas dažniausiai perduodamas kraujo keliu, kur kas rečiau šio viruso infekcija galima užsikrėsti lytiniu keliu, o kūdikiams virusą gali perduoti motinos. Nors hepatitas C visuomenėje ilgai buvo stigmatizuojamas – esą tai narkomanų ar perdėm palaidų žmonių liga, užsikrėsti galima netgi naudojantis užsikrėtusio asmens dantų šepetėliu ar skutimosi bei manikiūro reikmenimis.

Infektologų draugija jau ne kartą kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, su paskatinimu pradėti rengti Lietuvos nacionalinę hepatitų programą, kurios vienas iš tikslų būtų sudaryti galimybę šeimos gydytojui paskirti nemokamą hepatito C atrankinį testą bet kuriam pacientui.

Santaros klinikos Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė LŽ teigė, kad hepatitas C – klastinga liga. Kol žmonės jaučiasi gerai, tol įprastai nemato poreikio tirtis, o nustačius virusą pas gydytojus šie ateina susiėmę už galvos.

„Ši liga jau tokia. Kai žmonės ateina su skundais, žinok, kad liga gali būti jau pažengusi. Štai pavyzdžiui devyniasdešimtaisiais moteris gimdė, jai buvo atlikta cezario pjūvio operacija, dažnai tuomet buvo perpilamas kraujas operacijų metu. Dabar jai apie penkiasdešimt, praėjo beveik trys dešimtmečiai, ir ji į gydytoją kreipiasi jau su kepenų ciroze. Visą tą laiką ji buvo jauna, augino vaikus, jautėsi puikiai, nebuvo jokių simptomų ir staiga jai pradėjo kraujuoti iš nosies. Jau ketvirtos stadijos fibrozė. Ši liga ilgai gali būti nebyli, nesukelti jokių negalavimų, na gal išskyrus nuovargio pojūtį. Kai žmogus gerai jaučiasi, tai ir nesikreipia ištyrimui, po to pradeda jausti nuovargį, silpnumą, kurį irgi priskiria kitoms priežastims: amžiui, stresui, darbui, klimakteriniam periodui, dar kažkam, ir nepagalvoja, kad gali egzistuoti ir objektyvi priežastis“, – LŽ teigė medikė.

Gydymo revoliucija

Egzistuoja šeši hepatito C genotipai ir daug smulkesnių viruso potipių. „Žmonės kartais klausia, kuo skiriasi tie viruso variantai. Genotipai – tai to paties viruso skirtingi variantai (pirmas, antras, trečias ir t.t.), skirtingai pasiduodantys antivirusinių vaistų poveikiui“, – paaiškino profesorė.

Ilgą laiką hepatito C viruso infekcijos gydymas skyrėsi, priklausomai nuo genotipo. Liga buvo gydoma virusų dauginimąsi ląstelėse slopinančio baltymo interferono preparatus derinant su kitų antivirusinių vaistų tabletėmis. Tačiau interferonas sukeldavo daug šalutinių reiškinių, toks gydymas užtrukdavo ilgai, o pasveikdavo tik nuo 30 iki 60 procentų besigydančiųjų. Daugmaž kas antram pacientui toks gydymas buvo neveiksmingas, todėl kepenų liga toliau progresuodavo, vystydavosi kepenų cirozė, kai kuriais atvejais ir kepenų vėžys.

„Daug metų nemaža dalis ligonių į gydytoją nesikreipdavo, nes žinojo, kad gydymas sudėtingas, gausu šalutinių reakcijų, kad metus reikia leisti interferono injekcijas, tad kai kurie pacientai tiesiog nenorėdavo kentėti sunkaus chemoterapijai prilygstančio gydymo. Arba jau buvo tai patyrę, nepasveikę ir nenorėjo kartoti gydymo kurso“, – LŽ pasakojo profesorė.

2011 metais efektyvesnių hepatito C vaistų paieškose įvyko revoliucija – buvo sukurti naujos kartos vaistai pirmojo hepatito C genotipo infekcijai gydyti. Nuo 2011 iki 2018 m. sukurta jau visa didelė grupė tiesiogiai veikiančių antivirusinių vaistų, kurių deriniai labai sėkmingai taikomi klinikinėje praktikoje. Dabar siekiama sukurti tokius vaistų derinius, kurie būtų vienodai efektyvūs visiems hepatito C viruso genotipams gydyti – vadinami pangenotipiniai vaistai.

„Viruso genotipo nustatymas greitu metu iš viso praras prasmę. Šiuolaikinės inovatyvios hepatito C terapijos efektyvumas siekia beveik 100 procentų (tai yra pasveiksta beveik visi gydomi ligoniai), šalutinių reiškinių pasitaiko labai retai, o gydymo trukmė sutrumpėjo iki kelių mėnesių“, – apie naujos kartos vaistus pasakojo Ligita Jančorienė.

Nors kol kas Lietuvoje viruso genotipą nustatyti vis dar svarbu, nes kompensuojami tik pirmam genotipui tinkami naujos kartos hepatito C vaistai, nusiminti neverta – tikimasi, kad rudenį Lietuvą pasieks pangenotipiniai vaistai, o su ligonių kasomis pavyks susitarti ir dėl šių vaistų kompensavimo.

„Lietuvoje aptinkame tik pirmojo, antrojo ir trečio hepatito C viruso genotipo sukeltą lėtinį hepatitą C, tačiau vyrauja pirmojo genotipo infekcija. Apie 65 – 70 procentų pacientų yra užsikrėtę pirmojo genotipo hepatito C viruso infekcija, 30 procentų pacientų užsikrėtę trečiojo genotipo infekcija, o likę apie 5 procentai – antrojo. Didžioji dauguma pacientų jau dabar gali gydytis kompensuojamais vaistais,“ – LŽ teigė gydytoja.

Liga – ant išnykimo slenksčio

Anot profesorės, kalbėti apie hepatito dėsningumus labai sunku – infekcijos protrūkio nėra, o užsikrėtimo būdai keičiasi. Vakarų Europoje, mažėjant švirkščiamųjų narkotikų vartojimui, mažėja ir užsikrėtusiųjų hepatito C virusu tokiu būdu, tuo tarpu Rytų Europoje ir Rusijoje dar nemaža dalis asmenų užsikrečia hepatito C viruso infekcija per nesterilių instrumentų naudojimą.

„Tendencija nesikeičia, tik tiek, kad liga tampa visiškai pagydoma, dabar pasveiksta beveik devyniasdešimt penki procentai sergančiųjų, po kelių mėnesių nuo gydymo pabaigos jų tolimesnis stebėjimas nutraukiamas. Konstatuojama, kad pacientas pilnai pasveiko“, – teigė Ligita Jančorienė.

Šiuo metu pasaulyje gydomų pacientų skaičius išaugo todėl, kad nemažai žmonių apie savo ligą žinojusių anksčiau nusprendė gydytis atsiradus naujos kartos vaistams.

Profesorė Ligita Jančorienė / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka
Profesorė Ligita Jančorienė / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

„Pasaulio sveikatos organizacija turi nusibrėžusi strateginį planą, kad iki 2030 metų hepatito C turi nebelikti tarp visuomenės sveikatos problemų. Žinoma, pavieniai atvejai niekur nedings, tačiau hepatitas C kaip masinė problema nebeegzistuos, jei bus išaiškinti užsikrėtusieji ir jei jiems bus prieinamas šiuolaikinis antivirusinis gydymas“, – pasakojo profesorė.

Viskas, ko reikia – atrasti užsikrėtusius

Tam, kad hepatitas C būtų likviduotas, būtina išaiškinti visus užsikrėtusius. „Hepatito C virusu užsikrėtę asmenys ilgai gali apie savo ligą nežinoti arba atidėlioti vizitą pas gydytoją. Reikia juos išaiškinti ir sudaryti sąlygas gydytis. Suprantama, kad yra tam tikrų rizikos grupių – daugumą priklausomybės centrų pacientų, švirkščiamuosius narkotikus vartojantys ar alkoholiu piktnaudžiaujantys asmenys, sergantieji lytiškai perduodamomis ligomis, kalėjimuose įkalinti žmonės, hemodializuojami ligoniai, – teigė gydytoja. – Jungtinėse Valstijose vienu laikotarpiu rizika užsikrėsti hepatitu C buvo itin didelė, maždaug nuo 1990 iki 1993 metų. Todėl buvo nuspręsta ištirti visus šalies gyventojus, kuriems yra nuo 50 iki 70 metų amžiaus. Buvo įvesta tvarka, kad šeimos gydytojas kartą per gyvenimą privalo patikrinti visus savo apylinkės pacientus, priklausančius šiai amžiaus grupei. Buvo gautas toks rezultatas, kokio ir tikėtasi – išaiškinta labai daug prieš daugelį metų užsikrėtusių žmonių.“

Atsiradus labai efektyviam lėtinio hepatito C gydymui daugumoje Europos šalių pradėtos kurti nacionalinės hepatitų programos, siekiančios sukurti strategiją, kaip efektyviausiai ir racionaliausiai eliminuoti hepatito C infekciją iš visuomenės sveikatos problemų sąrašo. Vienas iš pagrindinių jų uždavinių – pacientų išaiškinimas, paremtas diagnostikos prieinamumo gerinimu pirminės sveikatos priežiūros grandyje.

„Žmogus pradeda blogai jaustis praktiškai tada, kai susiformuoja kepenų cirozė, nes liga ilgą laiką nesukelia jokių simptomų. Bet tada ir gydytis sunkiau, ir rezultatą pasiekti sunkiau, gali būti susiformavęs ir vėžys, apskritai gali būti per vėlu gydyti. Tad reikia tuos žmones, kurie kol kas puikiai jaučiasi, tačiau nešioja virusą, išsiaiškinti kuo anksčiau. Viskas ko reikia, tai turėti galimybę šeimos gydytojui paskirti atrankinį hepatito C testą nemokamai, ko Lietuvoje šiuo metu nėra,“ – pasakojo prof. Ligita Jančorienė.

Infektologų draugija jau ne kartą kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, su paskatinimu pradėti rengti Lietuvos nacionalinę hepatitų programą, kurios vienas iš tikslų būtų sudaryti galimybę šeimos gydytojui paskirti nemokamą hepatito C atrankinį testą bet kuriam pacientui. Nes dalies žmonių, kurie gali būti užsikrėtę, nepatikrina niekas – pacientai kartais nenori ar negali mokėti, o gydytojas nenori siūlyti mokamo tyrimo.

Pasaulio sveikatos organizacija inicijuoja aktyvią potencialių užsikrėtusiųjų paiešką.

„Tai gali būti asmenys, vartojantys narkotines medžiagas, reabilitacijos klinikų pacientai ir taip toliau. Reikia gerinti sveikatos priežiūros prieinamumą visoms asmenų grupės, ypač rizikos grupės asmenims. Sakykime, kalėjime užsikrėtęs asmuo po metų kitų išeis į laisvę ir toliau pats platins virusą. Šiuolaikinis, keletą mėnesių trunkantis gydymas, gali pilnai išgydyti tokius asmenis ir į laisvę jie išeitų sveiki, nebesudarydami jokios rizikos aplinkiniams, – LŽ teigė Ligita Jančorienė. – Lygiai taip pat skatinama pacientų paieška visuomenėje. Yra daug priklausomybės ligomis sergančių asmenų reabilitacijos centrų, kuriuose taip pat tikėtina, kad yra užsikrėtusių asmenų. Tik tie asmenys dažnai neturi nei ryšio su gydytojais, kartais ir sveikatos draudimo. Tačiau juos reikia rasti, išaiškinti ir gydyti, nes jie kelia grėsmę kitiems.“

Gydytojai stengiasi, ministerija stabdo

Profesorė Ligita Jančorienė Lietuvos infektologų draugijos vardu ne kartą kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl nacionalinės hepatitų programos kūrimo svarbos ir būtinybės tokią strategiją Lietuvoje turėti, tačiau kol kas konkrečių veiksmų iš jų pusės vis dar laukiama.

Dalies žmonių, kurie gali būti užsikrėtę, nepatikrina niekas – pacientai kartais nenori ar negali mokėti, o gydytojas nenori siūlyti mokamo tyrimo.

Sveikatos apsaugos ministerijos ryšių su visuomene projektų vadovė Alina Žilinaitė LŽ pateikė informaciją apie hepatito C tyrimą: „Pagal šiuo metu galiojančią tvarką šeimos gydytojas gali diagnozuoti ligas, kurios yra priskirtos jo kompetencijai, o sudėtingesniais atvejais pacientas yra siunčiamas pas gydytoją specialistą. Tad šeimos gydytojas, įtaręs, kad pacientas gali sirgti hepatitu C, siunčia jį gydytojo specialisto konsultacijai, kuris atlieka visus ligos diagnozei nustatyti būtinus tyrimus. Už gydytojo paskirtus tyrimus pacientams mokėti nereikia.“

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė taip pat atkreipė dėmesį, kad rizikos grupėms priskiriamiems pacientams rekomenduojama kreiptis į medikus.

„Tačiau jau ne kartą buvo paminėta, kad dažnai hepatito C viruso infekcija yra nebyli ir hepatitą C įtarti šeimos gydytojui yra sunku, jei jis galėtų tiesiog paskirti atrankinį tyrimą, manau tikrai išaiškintų užsikrėtusiųjų, kuriems hepatito C ir neįtarė“, – LŽ teigė profesorė Ligita Jančorienė.

Kalbant apie darbo grupę, Alina Žilinaitė patikino, kad darbo grupę nacionalinei hepatito programai parengti planuojama sudaryti šių metų IV ketvirtį bus sudaryta darbo grupė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"