Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Pirmas žingsnis atminties implanto link

 
2018 02 18 16:40
singularityhub.com nuotrauka

Gera atmintis yra pragyvenimo šaltinis, nepriklausomybė ir visų pirma tapatybė. Kaip rašo „The New York Times“, žmogaus atmintis yra tarsi vaiduoklis nervų sistemoje; plačiai paplitęs, nuolat besikeičiantis daugiamatis pokalbis tarp ląstelių, galinčių atgaminti Kentukio sostinės pavadinimą ir pirmosios meilės emocines katakombas.

Praėjusios savaitės naujiena, kad mokslininkai sukūrė smegenų implantą, kuris gerina atmintį, – žargonu tariant, implantuojamas „pažinimo protezas“, – turėtų atrodyti stulbinama ir net ciniška.

Tikėtina, kad programų kūrėjai jau planuoja dar vieną smegenų mankštinimo produktą, pagrįstą naujausiu mokslu. Scenarijų autoriai, kuriantys siužetus apie žudančią amneziją, gavo realaus gyvenimo atsarginių kopijų.

Mokslininkai diskutuoja, kaip komercializuoti technologiją, todėl žmonės, kurie kenčia dėl rimto atminties praradimo, ir jų šeimos gali pajusti viltį – nors menką, bet ji galima. Tokie dalykai užtrunka, ir vis dar yra daug nežinomųjų.

Ką iš tikrųjų reiškia tai, kad mokslininkai pradeda suprasti atminties biologiją taip gerai, kad ja manipuliuotų? Kokia reakcija tinkama: futuristinė ar kumštinė?

Abi – vienintelis sąžiningas atsakymas šiuo metu.

Implanto kūrėjai, vadovaujami Pensilvanijos ir Thomaso Jeffersono universitetų mokslininkų, dešimtmečius dekodavo smegenų signalus, naudodami pažangiausias mašinų mokymosi technologijas.

Naujasis implantas iš tikrųjų yra elektrodai, įterpti giliai į smegenis stebėti jų elektriniam aktyvumui ir įsikišti, kai smegenys atsilieka išsaugoti naują informaciją, – panašiai kaip širdies stimuliatorius stimuliuoja pulsą tik tada, kai reikia.

Kai smegenys veikia gerai, aparatas tyli.

„Mums visiems būna gerų ir blogų dienų, laikotarpių, kai esame apsiblausę arba įžvalgūs, – sakė Pensilvanijos universiteto psichologijos profesorius Michaelas Kahana, pagrindinis praėjusios savaitės pranešimo autorius. – Mes nustatėme, kad „kumštelėjus“ sistemai, kai funkcionuoja prastai, galima ją suaktyvinti.“

Jei patobulinta sistema vieną dieną padės žmonėms, kenčiantiems dėl didelių atminties sutrikimų, tai labai pagerins gyvenimą. Vyresnio amžiaus žmonės, sergantys švelnia demencija, daug metų gyvens savarankiškai. Trauminį smegenų sužalojimą patyręs veteranas atgaus tokį proto aštrumą, kad galės rasti padorų darbą ar padaryti karjerą.

Visiems kitiems svarbiausias atradimo aspektas – kad pakutentos smegenys gali būti šiek tiek aštresnės – jau gerai žinomas. Žmonės tai darė sąmoningai ir visais laikais: kofeinu, nikotinu, tokiais receptiniais vaistais kaip ritalinas ar šaunesniu būdu – bėgant ristele aplink parką.

„Turime įrodymų, kad tokie veiksniai kaip nikotinas ir aerobikos pratimai pagerina kai kuriuos dėmesio aspektus, – teigė Mičigano universiteto psichologijos profesorius Zachas Hambrickas. – Stimuliatorius gali aktyvuoti kai kurias tas pačias sistemas, tik tiesiogiai ir tiksliau.“

Yra žinomas vienas gebėjimas, bendras visiems žmonėms, turintiems ypač tikslią atmintį, – atrankinis dėmesys arba „dėmesio valdymas“. Paprastai tai parodo Stroopo testas, kai žmonės mato žodžius kompiuterio ekrane ir nurodo spalvą, kuria žodis pateiktas.

Atsakoma beveik akimirksniu, kai spalva ir žodžio reikšmė sutampa: „mėlyna“ ir yra mėlyna. Bet lėčiau, kai nėra atitikimo, pavyzdžiui, žodis „mėlyna“ parašytas raudona spalva. Vyrų ir moterų, kurie varžosi atminties varžybose, tokių testų rezultatai labai geri, ir dažnai – įžengus į ketvirtą dešimtį, kai paprastai šis gebėjimas menksta.

Psichologai nustatė, kad šį gebėjimas, nors jis ir paveldimas, kiekvienas gali išlavinti, naudodamas tą patį metodą, kaip ir atmintis: vaizduotėje organizuodamas naujus vardus, faktus ar žodžius gerai pažįstamose vietose, pavyzdžiui, metro stotelėse ar vaikystės kambaryje.

Per vieną tęstinį tyrimą Vašingtono universiteto Sent Luise mokslininkai mokė 50 vyresnio amžiaus savanorių grupę įsiminti žodžių sąrašus naudojantis įsivaizduojamomis vietomis – vadinamaisiais atminties rūmais.

„Viena septyniasdešimtmetė moteris galėjo atsiminti daugiau kaip šimtą žodžių tikslia tvarka, – sakė Davidas Balota, bendradarbiavęs atliekant tyrimą. – Kitiems pavyko prisiminti iki penkiasdešimties ar šešiasdešimties žodžių“.

Ir be jokių operacijų ar ritalino.

Tačiau tik tiek. Šis gebėjimas, kaip pažymėjo dr. D. Balota, nepadėjo pagerinti bendrojo pažinimo, tokių gebėjimų kaip sutelkti dėmesį ir išsaugoti naują informaciją nenaudojant tos technikos.

Trumpai tariant, žmonėms, kurių atmintis veikia normaliai, gebėjimo įsiminti faktus gerinimas, tiek naudojant elektros smegenų implantus iš elektrodų, tiek vaizduote pagrįstą mokymą, neturi nieko bendro su gyvenimo kokybe.

Tačiau visai kitas reikalas, kai kalbame apie žmones, kenčiančius dėl atminties sutrikimų.

Prietaisas, bent iš dalies kompensuojantis juos, turi lemiamų privalumų: kur kreiptis pagalbos, kaip naudotis telefonu ar net kaip nueiti į vonios kambarį ir grįžti – tvirtai įsimenama. Būtent šiuo aspektu smegenų implantas dabar yra aktualiausias.

Per ateinančius metus mokslininkai imsis naujos užduoties, kad naujoji technologija ne tik saugotų atmintį, bet ir padėtų ją susigrąžinti.

„Mėginame rasti dar daugiau kintamųjų negu kodavimas“, – sakė dr. M. Kahana, o tai reiškia daugiau galimybių padidinti smegenų našumą. Kai tai atsitiks, žaidimas pasikeis.

Padėti žmonėms, kenčiantiems dėl atminties sutrikimų, įveikti pagrindinius kasdienio gyvenimo iššūkius, be abejo, būtų medicinos pažanga.

Tačiau suteikti jiems ir kitiems galimybę giliau panerti į didžiulį jau pažįstamą baseiną, kas žino – čia yra ne tik faktų ir vardų, bet ir angelų bei demonų.

Tai bus tikro gyvenimo scenarijus, kurį turėtume atidžiai stebėti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"