Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Pavasaris atsisveikina alsuodamas karščiu

 
2018 05 31 6:00
Nuo perkaitimo miestiečiai ginasi kaip išmano.
Nuo perkaitimo miestiečiai ginasi kaip išmano. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Neįprastai karšta pavasario pabaiga gena lankytojus iš miškų – kai kuriuose jų dėl gaisrų pavojaus jau uždrausta lankytis, o moksleivius – iš klasių, nes mokytis patalpose tvyrant 30 laipsnių karščiui sunkiai įmanoma.

Tačiau Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai kol kas neguodžia – šią savaitę nematyti, kad orai atvės.

Mariaus Pulkauninko teigimu, nesilaikantiesiems draudimo lankytis Alytaus, Trakų ir dalies Prienų bei Lazdijų rajono miškuose gresia įspėjimas arba bauda iki 50 eurų.

Alytaus, Trakų ir dalies Prienų bei Lazdijų rajono miškuose nustatytas aukščiausias – penktojo laipsnio – gaisringumas, todėl nuo šios savaitės vidurio juose uždrausta lankytis. Apie tai praneša miškininkų prie pagrindinių įvažiavimų į miškus pritvirtinti įspėjamieji ženklai.

„Gaisrą sausame miške gali sukelti net anksčiau, pavyzdžiui, rudenį, grybautojų palikto butelio šukė, ką jau kalbėti apie laužų kūrenimą, numestas nuorūkas ir kitokią žmogaus veiklą. Nesant būtinybei miškuose, kuriuose paskelbtas aukščiausio laipsnio gaisringumas, geriau nesilankyti“, – pabrėžė Valstybinių miškų urėdijos vadovas Marius Pulkauninkas. Pasak jo, miškininkai kiekvieno takelio į mišką neužtvers, todėl gyventojai patys turėtų būti sąmoningi, nesilankyti šiuose miškuose, o atsidūrę arti jų jokiu būdu nerūkyti. Mat kilus gaisrui ne tik sudega medžiai, bet ir žūva labai daug miško faunos. Be to, ugnis gali persimesti į miške ar šalia jo esančius gyvenamuosius namus. Beje, net 90 proc. miško gaisrų kyla būtent dėl žmogaus kaltės, nors ir netyčinės. Nesilaikantiesiems draudimo lankytis miškuose gresia įspėjimas arba bauda iki 50 eurų.

Alina gaisrai

Šiemet Lietuvoje jau kilo 100 miško gaisrų. Naujausias – antradienio vakarą. Apie 18 val. užsiliepsnojo miškas Varėnos rajono Giraitės kaime. Penki ugniagesių ekipažai, dvi miškininkų autocisternos ir vietos gyventojai iki pat trečiadienio ryto malšino įsisiautėjusias liepsnas, kurios sunaikino 1,5 hektaro miško paklotės ir apdegino apie 100 kub. m iškirstos medienos.

Šiemet didžiausias, apėmęs net 31,77 ha miško, gaisras buvo kilęs gegužę Švenčionių ir Molėtų rajono ribose esančios Žeimenos girininkijos miške. Didžiausias Lietuvos istorijoje miško gaisras įsiplieskė 2006 metų gegužę Kuršių nerijoje. Tąkart išdegė net 236 ha miško, o ugnis buvo tramdoma tris paras.

Dalyje Alytaus miesto mokyklų trumpinamos pamokos, kad vidurdienį mokiniai galėtų būti namie arba kur nors gamtoje ir jiems nereikėtų „trinti“ suolų kaitra alsuojančiose klasėse. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka
Dalyje Alytaus miesto mokyklų trumpinamos pamokos, kad vidurdienį mokiniai galėtų būti namie arba kur nors gamtoje ir jiems nereikėtų „trinti“ suolų kaitra alsuojančiose klasėse. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

„Deja, vis dar susiduriame su piktybiniais atvejais, kai miškas padegamas tyčia. Šiemet toks atvejis tiriamas Tauragės rajone. Čia gegužę per penkias dienas kilo net aštuoni, kaip įtariama, tyčiniai miško gaisrai“, – pasakojo M. Pulkauninkas.

Trumpina pamokas

Šią savaitę, kai pavėsyje tvyro 30 laipsnių karštis, dalyje Alytaus miesto mokyklų trumpinamos pamokos, kad vidurdienį mokiniai galėtų būti namie arba kur nors gamtoje ir jiems nereikėtų „trinti“ suolų kaitra alsuojančiose klasėse. Kaip „Lietuvos žinioms“ teigė Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Rimvyda Ališauskienė, praktikos tvyrant karščiams trumpinti pamokas iki 35–30 minučių ėmėsi Šaltinių, Panemunės, Vizgirio, Likiškėlių pagrindinės mokyklos.

Aplinkos ministerijos nuotrauka
Aplinkos ministerijos nuotrauka

„Taip bus tomis dienomis, kai tvyros karščiai. Mokyklos pačios taip nutarė, jų direktoriams suteikta teisė spręsti. Mes nedarėme jokios įtakos, tačiau suprantame tokius sprendimus. Vargu ar įmanomas kokybiškas ugdymo procesas, kai oras klasėse įkaista iki 30 ir daugiau laipsnių“, – kalbėjo R. Ališauskienė. Merijos valdininkė vylėsi, kad dėl to ugdymo procesas nenukentės, nes mokslo metai jau eina į pabaigą.

Alytaus miesto Šaltinių pagrindinės mokyklos direktorius Alfonsas Lietuvininkas pripažino – kitos išeities, nei trumpinti pamokas, jie neturėjo. Mat savaitės pradžioje oro temperatūra visose klasėse siekė 28–30 laipsnių, o kai kur buvo dar karščiau. „Tokiose patalpose vaikai tikrai negali ilgai išsėdėti. Nors mokytojai palieka atidarytas klasių duris, visaip siekia sudaryti kokius nors skersvėjus, didelė dalis pagrindinių mokyklos langų yra atgręžti į saulę, tad suvaldyti jos skleidžiamą šilumą žaliuzėmis beveik neįmanoma. Juk kondicionierių neturime. Man neteko girdėti, kad kurioje nors mūsų miesto mokykloje būtų įrengti oro vėdinimo prietaisai“, – tvirtino A. Lietuvininkas.

Anot jo, iki šiol oro kondicionierių mokyklose galbūt ir nereikėjo, tačiau šiemet sulaukėme nepaprastai karšto pavasario, be to, ir mokslo metai ilgesni negu anksčiau. Todėl mokyklos administracijos pareiga pasirūpinti, kad ugdymo įstaigoje būtų laikomasi nustatytų higienos normų ir tiek mokiniai, tiek mokytojai būtų apsaugoti nuo perkaitimo. „Metas pagalvoti ir apie tai, jog vasarą, panašiai kaip žiemą, kai labai atšąla, vaikai galėtų neiti į mokyklą. Jei nuspręsta pailginti mokslo metus, labai karštomis dienomis pamokų galėtų nebebūti“, – svarstė Šaltinių pagrindinės mokyklos vadovas.

Atėjo sausmetis

Dėl itin šiltų ir sausų orų kenčia ne tik miškai, uždarose klasėse priversti mokytis vaikai, bet ir šalies ūkininkai. Mat laukuose – itin sausa, dėl drėgmės stygiaus sunkiai dygsta pasėti augalai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiuo metu labai sausa visoje Pietų Lietuvoje, taip pat Šilutės, Plungės, Mažeikių, Akmenės, Pasvalio ir Kupiškio apylinkėse, o vakariniame šalies pakraštyje, Jonavos ir Joniškio rajonuose – sausa. Daug kur Šiaurės Rytų Lietuvoje, taip pat Kėdainių, Kelmės, Rietavo ir Tauragės apylinkėse stebimas nedidelis drėgmės trūkumas, tik Šiaulių, Radviliškio, Pagėgių ir Molėtų apylinkėse, kur dažniau lijo, drėgmės sąlygos yra optimalios.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai prognozuoja, kad jau šiandien, ketvirtadienį, Lietuvoje šiek tiek atvės. Bus 22–27 laipsniai šilumos, tačiau lietaus tikimybė – vis dar minimali. Penktadienio orai išliks panašūs, o jau šeštadienį vėl įkais smarkiau – iki 25–29, kai kur ir 30 laipsnių šilumos. Tokia pat oro temperatūra bus ir sekmadienį, tik dieną kai kur, daugiausia Pietų Lietuvoje, gali trumpai palyti. Tikėtina ir perkūnija. Vėsesnių orų reikėtų laukti tik nuo birželio 5 dienos.

Tokie orai kaip šiomis savaitėmis palankūs poilsiaujantiems žmonėms, nes daugelio vandens telkinių temperatūra pasiekė vidurvasario lygį – 21–23 laipsnius šilumos. Kiek vėsesnė tik Baltijos jūra. Ties Klaipėda jūros vandens temperatūra siekia 19 laipsnių, o ties Nida – vos 10 laipsnių šilumos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"