Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Nuo leukemijos išgelbėjo brolio kaulų čiulpai

 
Prieš porą metų Stepui (nuotr. kairėje) nustatytas itin retas mielodisplazijos sindromas su genetiniu defektu, kuris nieko nesiimant perauga į leukemiją, o vienintelis išsigelbėjimo būdas – kaulų čiulpų transplantacija. Berniukui donoru galėjo tapti brolis Vytenis, kuriam tuo metu buvo vos metai su trupučiu. Vaikas tapo jauniausiu donoru Lietuvoje.
Prieš porą metų Stepui (nuotr. kairėje) nustatytas itin retas mielodisplazijos sindromas su genetiniu defektu, kuris nieko nesiimant perauga į leukemiją, o vienintelis išsigelbėjimo būdas – kaulų čiulpų transplantacija. Berniukui donoru galėjo tapti brolis Vytenis, kuriam tuo metu buvo vos metai su trupučiu. Vaikas tapo jauniausiu donoru Lietuvoje. lsveikata.lt nuotrauka

Septynerių Stepą galima laikyti tikru laimės kūdikiu – atsitiktinai diagnozuotas itin retas sindromas leido užbėgti už akių leukemijai. Šiandien sveikas berniukas už antrą šansą gyventi dėkingas jaunesniam broliui, kuris donoru tapo būdamas vos kiek daugiau nei vienerių metų amžiaus.

Pakitimus nustatė atsitiktinai

Nors Stepas jau gimė su didelėmis komplikacijomis ir prie dažnų vizitų pas gydytojus buvo pratęs, didesnių problemų berniukui diagnozuota nebuvo. „Sūnus buvo aktyvus, atrodė, prie nieko nebuvo galima „prikibti“, – pasakojo mama Indrė (33 m.).

Tačiau viskas pakrypo neramia linkme, kai būdamas trejų metukų Stepas dėl balso stygų komplikacijų parai pateko į Kauno klinikų reanimacijos skyrių.

Tačiau viskas pakrypo neramia linkme, kai būdamas trejų metukų Stepas dėl balso stygų komplikacijų parai pateko į Kauno klinikų reanimacijos skyrių. „Tyrimai buvo geri ir skyriuje neišbuvus savaitės mus jau norėjo paleisti namo. Tačiau dėl viso pikto nusprendė atlikti kraujo tyrimus. Pasirodo, monocitų ir trombocitų kiekis buvo ne toks. Kitą rytą pasiūlė pakartoti tyrimą detalesniam ištyrimui laboratorijoje. Tada jau sukirbėjo mintis, kad gal kas nors negerai. Nors vėžinių ląstelių nebuvo rasta, sakė po mėnesio tyrimus pakartoti“, – prisiminė moteris.

Rezultatai buvo tokie patys ir prasidėjo metus laiko trukę vizitai pas klinikų gydytojus. „Atrodo, dėl visko buvome ištirti, kol galiausiai liko paskutinė stotelė – vykti į sostinę išsitirti genetiškai. Pakliuvę į Santaros klinikas buvome nusiųsti atlikti tyrimų į Onkohemalogijos skyrių. Netrukome sulaukti skambučio, kad po švenčių reikėtų atvažiuoti, nes yra pakitimų“, – apie daugiau nei prieš dvejus metus patirtus išgyvenimus pasakojo Indrė.

Iki leukemijos tebuvo žingsnis

Naujų metų pradžia Šakių rajone gyvenančiai šeimai smogė netikėta žinia – Stepui nustatytas itin retas mielodisplazijos sindromas su genetiniu defektu, kuris nieko nesiimant perauga į leukemiją, o vienintelis išsigelbėjimo būdas – kaulų čiulpų transplantacija.

„Galima sakyti, Stepas yra tikras laimės kūdikis. Gydytojai sakė, kad dažniausia jau tik diagnozuojama leukemija, o sindromas pastebimas tik vėliau. Ir tokiu atveju duodama tik kokių 10 procentų, kad vaikas išgyvens, apie pasveikimą net nekalbama, nes tuomet chemoterapija nėra tokia veiksminga“, – aiškino pašnekovė.

Stepui nustatytas itin retas mielodisplazijos sindromas su genetiniu defektu, kuris nieko nesiimant perauga į leukemiją.

Nors berniukui iki leukemijos buvo vos vienas žingsnis, jam pasisekė, kad kaulų čiulpų donoru galėjo tapti jo brolis Vytenis, kuriam tuo metu buvo vos metai su trupučiu. „Nors ir nelabai tuomet suprato, jis tapo jauniausiu donoru Lietuvoje. Dabar, kai sūnūs jau vyresni, būna žaidžiant vyresnėlis pribėga prie mažesniojo ir apsikabinęs sako: „Tu mano donoras“, – pasakojo berniukų mama.

Greitai atsigavo

Nors prieš kaulų čiulpų transplantaciją Stepui taikyta stipri chemoterapija, kad būtų sunaikintos visos kraujodaros ląstelės, ligos stipriai nualintas jis nebuvo. „Aišku, lydėjo visi šalutiniai reiškiniai – pykinimas, viduriavimas, chemija labiausiai pilvą, stemplę paveikė, maitinimui buvo įstatyta stoma. Nors morfinas buvo ištisai leidžiamas, bet ir tai nepadėdavo, naktį verkdavo. Tačiau jo niekada neapleido pozityvus nusiteikimas, užsispyrimas, kas greičiausiai ir padėjo įveikti ligą. Net per konsiliumą po transplantacijos sėdėjo ir juokino gydytojus, net tramdyti reikėjo“, – sakė moteris.

Pašnekovė pridūrė, kad kai šiandien viskas likę praeityje, norisi ir kitoms šeimoms įkvėpti pasitikėjimo. „Kad ir kaip buvo sunku, niekada nenuleidome rankų. Tikėjome, kad viskas išgydoma, įveikiama. Neretai mamos domisi vaiko liga iki smulkmenų, o aš to sąmoningai nedariau, tik klausiau gydytojų, stengiausi papildomai neapkrauti neigiamomis emocijomis. Visada tikėjau, kad kita diena bus geresnė. Taip raginau elgtis ir kitas mamas, – patarė Indrė. – Nors dabar Stepas „pasigavo“ vėjaraupius, jei pasveiktų, tikimės kitą savaitgalį sudalyvauti asociacijos „Paguoda“ konferencijoje, pasidalinti savo istorija.“

Nors berniukui iki leukemijos buvo vos vienas žingsnis, jam pasisekė, kad kaulų čiulpų donoru galėjo tapti jo brolis Vytenis, kuriam tuo metu buvo vos metai su trupučiu.

Nors šeima kas pusmetį važiuoja pasitikrinti, Stepo mama džiaugiasi, kad pagrindo nuogąstauti nėra. „Jokių problemų vaikas ir mokykloje neturi. Ne tik kad pritampa, bet visur lyderiu nori būti“, – pastebėjo ji.

Komentaras

Lietuvos vaikų vėžio asociacijos „Paguoda“ vadovė Daiva Žeromskienė:

– Vėžiu sergantiems vaikams ir jų šeimoms padedame jau 25-erius metus. Esame subūrę nemažą bendruomenę, kurioje dalyvauja ir šiandien susirgę, ir jau seniai ligą įveikusieji. Taip pat bendradarbiaujame ir su medikais, tarptautinėmis organizacijomis. Mūsų veikla apima tiek finansinę paramą šeimoms, tiek pagalbą gydymosi metu, kai reikia medikamentų. Taip pat palaikome draugiškus santykius su šeimomis, organizuodami jiems laisvalaikio užsiėmimus, pramogas. Kiekvienas taip pat gali prisidėti prie pagalbos onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams, skirdamas 2 proc. GPM arba paaukodamas į sąskaitą (LT 987 300 010 002 446 960)

Interviu

VUL Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centro gydytoja vaikų hematologė Ramunė Pasaulienė:

– Kuo išskirtinis Stepo atvejis?

– Vaikams mielodisplazija apskritai diagnozuojama kur kas rečiau nei suaugusiesiems. Tokį mažąjį pacientą paprastai turime tik vieną per kelerius metus. Šiuo atveju Stepas ne tik turėjo mielodisplazijos sindromą, bet ir pakitusias ląsteles, t.y. genetinį defektą – monosomiją 7. Sergant šia liga atsiranda itin didžiulė leukemijos rizika, o jai išsivysčius šansų išgyti mažai. Vienintelis gydymo būdas yra kaulų čiulpų transplantacija.

Galima sakyti, šiam pacientui pasisekė, kad atsitiktinai buvo aptikti pakitimai. Taip pat dėl to, kad tiko brolio kaulų čiulpai. Nors donoras buvo pats mažiausias, kokį esame turėję, pagal svorį labai tiko. Aišku, prieš tai labai detaliai tyrinėjome, ar brolis nieko panašaus neturi ir gali tapti donoru, kraujo mėginiai siųsti į Vokietiją. Vaikai su mielodisplazija, bet be genetinio defekto gali būti tik stebimi ir tik prireikus įsikišama.

– Dažnai tokios kraujo ligos nustatomos atsitiktinai?

– Tiek vaikai, tiek suaugusieji, sergantys šia liga, dažnai nejaučia kažkokių simptomų, kaulų čiulpai atsirasti tik bendras silpnumas ir paprastai liga aptinkama atsitiktinai atlikus kraujo tyrimą. Kai vaikų amžiuje liga progresuoja, tėvai pastebi mėlynes, prastesnį apetitą. Bet neretai, kaip ir šiuo atveju, pakitimai aptinkami susirgus ūmia infekcija. Ir tada tėvai stebisi išgirdę diagnozę, juk, atrodo, vaikas buvo visiškai sveikas...

– Leukemija šiandien jau nebėra nuosprendis?

– Tikrai ne, ypač kalbant apie vaikus. Limfoblastine leukemija sergančių vaikų pasveiksta daugiau kaip 90 proc., mieloblastine – apie 80 proc. Skaičiai per pastaruosius kelerius metus labai pasikeitė, vos ne padvigubėjo, ypač kalbant apie mieloblastinę leukemiją. Šiaip leukemija sergantiems vaikams kaulų čiulpų transplantacijos atliekamos itin retai, dažnai pasveikstama skiriant chemoterapiją. Aišku, tai liga, kurios gydymas užtrunka, šeima iškrenta iš tam tikro socialinio gyvenimo.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"