Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Neskubėkite išmesti: kavos tirščiai – itin vertinga atlieka

 
2017 12 29 16:05
pexels.com nuotrauka

Manote, kad kavos tirščiai tėra niekam tikusios atliekos? Klystate. Tai itin vertinga žaliava, kurios suversti į šiukšlių konteinerius nevertėtų. Tarptautinė kavos organizacija (angl. International Coffee Organization, ICO) įvertinto, kad 2017–2018 metais pasaulyje bus užauginta 9,52 mln. tonų kavos, o tai 0,8 proc. daugiau nei 2016–2017 metų sezone. Daugiau kavos – daugiau ir vertingų atliekų.

Remdamasis atliktais tyrimais, Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto doktorantas Edgaras Stunžėnas, pažymi, kad net 90 proc. panaudotos kavos virsta atliekomis, kurios toliau patenka į komunalinių atliekų srautą.

„Priešingai negu maisto atliekos, kurių dauguma priskiriamos šalutiniams gyvuliniams produktams, kurių surinkimui, transportavimui ir tvarkymui galioja griežti reikalavimai, kavos tirščiai – palyginti stabili homogeniška atlieka, kuri neskleidžia nemalonaus kvapo ir gali būti sandėliuojama ilgą laiką normaliomis sąlygomis“, – sako jis.

Anot E. Stunžėno, dėl savo biocheminių savybių ši atlieka puikiai tinka biodujų išgavimui. Pavyzdžiui, metano dujų potencialas, anaerobiškai apdorojant kavos tirščius, yra 6,5–6,9 karto didesnis, palyginti su nuotekų valymo įrenginių dumblo potencialu.

Surinko 150 l kavos tirščių

KTU studentai ir darbuotojai, neabejingi aplinkosaugos problemoms ir puoselėjantys socialiai atsakingą požiūrį, per dvi savaites surinko apie 150 litrų kavos tirščių.

Universitete ir kitose, prie iniciatyvos prisidėjusiose Kauno organizacijose bei įmonėse, surinkti kavos tirščiai buvo vežami į vieną iš biodujų jėgainių, kurioje gaminant elektrą nesusidaro jokių atliekų.

Biodujų jėgainėje pagaminta elektra buvo perduodama „Energijos skirstymo operatoriui“, kurio tiekiama elektros energija Kauno rotušėje naudojama Kalėdų eglės apšvietimui bei šalia įrengtoms šventinėms dekoracijoms.

Pasak jaunojo KTU tyrėjo E. Stunžėno, vis dėlto, remiantis dabartinėmis tendencijomis, biodujų išgavimas nėra patraukliausia ir plačiai analizuojama alternatyva, nors, pavyzdžiui, kavos tirščiai laikomi puiku substratu didesnės pridėtinės vertės produktų gamybai.

Jis pažymi, kad plačiausiai analizuojami atvejai yra antioksidantų, kofeino, taninų, polifenolių ir kitų cheminių medžiagų išgavimas.

Kavos tirščiai – žaliava biodyzelinui

Remdamasis tyrėjo Sanjibo KumarKarmee moksliniu straipsniu, E. Stunžėnas pažymi, kad kavos tirščiai laikomi puikia žaliava biodyzelino gamybai, nes savo sudėtyje turi 7–15 proc. riebalų, kai, pavyzdžiui, kitos biodyzelino gamyboje naudojamos žaliavos, tokios, kaip rapsai, palmių vaisiai ir sojos pupelės, turi 20–50 proc.

„Šie tyrimų pavyzdžiai parodo mokslininkų susidomėjimą didesnės pridėtinės vertės produktų išgavimu iš atliekų, kas skatina ir ekonomiškai naudingų technologijų plėtrą bei pritaikymą“, – mano jaunasis tyrėjas.

„Vis dėlto, pasiekus aukštą technologijų lygį, kitu, tinkamą atliekų tvarkymą lemsiančiu veiksniu taps visuomenės sąmoningumas, pasitikėjimas atliekų tvarkymo sistema, noras įsitraukti ir prisidėti prie poveikio aplinkai mažinimo.“

E. Stunžėno nuomone, dėl šios priežasties būtina jau dabar šviesti, skatinti visuomenės įtraukimą į aukštesnio lygio atliekų tvarkymą: „Šiandien geras to pavyzdys yra „Paulig Coffee Lietuva“ iniciatyva „Kava, virstanti į Kalėdų šviesą“, skatinanti atskirai rinkti kavos tirščius ir apdoroti juos išlaikant aukštą aplinkos apsaugos lygį, prie kurios prisijungė ir KTU.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"