Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Negydoma sloga linkusi komplikuotis

 
2018 01 21 18:00
Specialistai yra paskelbę duomenų, kad vaikai sloga, viršutinių kvėpavimo takų kataru suserga vidutiniškai 6 kartus per metus / 
Specialistai yra paskelbę duomenų, kad vaikai sloga, viršutinių kvėpavimo takų kataru suserga vidutiniškai 6 kartus per metus /  Vitos Jurevičienės nuotrauka

Daugelis žmonių slogą laiko nerimta liga ir jai gydyti neskiria pakankamai dėmesio manydami, kad ji praeis savaime. Iš tikrųjų sloga, kurią vaikams sukelia virusai ar net bakterinė infekcija, nėra tokia nekalta liga. Apie tai kalbamės su gydytoju otolaringologu dr. Virgilijumi Sakalinsku.

Kai atsiranda komplikacija, visų pirma sloga trunka ilgiau, o dešimtąją dieną būklė gali net pablogėti, vaikams kartais pakyla kūno temperatūra, pradeda skaudėti galvą, vėl užsikemša nosis. Dažniausiai kemšasi viena jos pusė, ir iš jos išskyros būna gelsvos ar žalsvos. Galvą labiau skauda kaktos srityje, pasilenkus skausmas sustiprėja, vaiko savijauta prasta, kosulys atsiranda arba sustiprėja, ypač atsigulus, miegant. Rečiau komplikacija prasideda be jokių požymių ir staigiau pasireiškia po kurio laiko.

Virgilijus Sakalinskas: „Kai atsiranda komplikacija, visų pirma, sloga trunka ilgiau, o dešimtąją dieną būklė gali net pablogėti, vaikams kartais pakyla kūno temperatūra, pradeda skaudėti galvą.“

Vienas slogos kelias – aukštyn

Vaiko nosies landos gana siauros, čia pat yra smulkiųjų prienosinių ančių – sinusų – angos, visai netoli žandinio sinuso ventiliacijos skylutės. O infekcija plinta ir prieš oro srovę, gali kilti į viršų, ypač jei nosis užsikimšusi, dėl uždegimo patinusi jos gleivinė. Todėl sergant sloga dažnai susidaro sinusitas – prienosinių daubų uždegimas.

Ūminis sinusitas kaip slogos komplikacija yra pati dažniausia. Paprastai uždegimas prasideda mažuose sinusuose – akytkaulio celėse, greitai išsiplečia ir apima viršutinio žandikaulio daubą, rečiau pažeidžia ir kaktinių ančių gleivinę (frontitas). Jeigu bakterinė infekcija, pūlingi mikrobai agresyvūs, gali susidaryti visų prienosinių ančių uždegimas (pansinusitas). Ši ligos forma yra sunki ir pavojinga, nes iš kaktos sinuso infekcija lengviau gali prasibrauti į kaukolės vidų ir sukelti smegenų pūlinį procesą. Vaikams infekcija gali nukeliauti iš akytkaulio celių į akiduobę, o tai, laiku nesuteikus pagalbos, gali baigtis net aklumu.

Sinusitą paprastai sukelia mikrobai, o ūminę (peršalimo) slogą – virusai. Reikėtų žinoti, kad virusai praskina kelią, padeda įsiveisti bakterinei infekcijai, kuri greitai apima virusų pažeistą gleivinę, sukeldama jau pūlinių procesų.

Kitas slogos kelias – žemyn

Kitas infekcijos iš nosies sklidimo, išsisijojimo kelias net ir lengvesnis – su įkvėpiamo oro srove ar palaipsniui leisdamasis, plisdamas viršutinių kvėpavimo takų gleivine, užkratas lengvai gali pasiekti gerklas, tada išsivysto laringitas ir tracheitas (prikimstama, vargina lojantis kosulys). Jeigu užkratas nusileidžia dar toliau, pasiekia bronchus – galimas bronchitas.

Virgilijus Sakalinskas / asmeninio albumo nuotrauka
Virgilijus Sakalinskas / asmeninio albumo nuotrauka

Trečias slogos kelias – į šoną

Trečias tipinis kelias – einąs į šoną, kai per ausies trimitą (klausomąjį vamzdį, kuris jungia nosiaryklę su vidurine ausimi) infekcija patenka į būgninę ertmę, prasideda labai skausminga, rimta ir pavojinga komplikacija – pūlinis vidurinės ausies uždegimas, kuris kartais sukelia ne tik laikiną prikurtimą, bet pažeidžia klausą visiems laikams. Kadangi vaikų ausies trimitas, palyginti su suaugusiųjų, trumpesnis, platesnis, labiau horizontalioje plokštumoje, – infekcinis užkratas lengviau ir greičiau pasiekia būgninę ertmę, taigi vaikams dažniausiai ir išsivysto ausies uždegimas.

Ne mažiau rimta komplikacija – nepūlinis ausies uždegimas, kuris atsiranda dėl ausies trimito funkcijos pažeidimo. Liga plisdama lyg sustoja ausies trimite, jis „paburksta ir užsikiša“, o ligonis pirma jaučia traškesį ausyje, galų gale – ausies užgulimą, tada prikurstama (tą patį jaučia lėktuvo keleiviai kylant ir leidžiantis). Gali būti dar vienas labai nemalonus simptomas – savas balsas atsiliepia galvoje, kai kada ligoniai labai vaizdžiai pasako: „Savas balsas aidi, lyg sėdėčiau bačkoje.“ O tėvai pastebi, kad slogai pasibaigus, nors ir nebuvo ausies skausmo, jų vaikai vis kartoja: ką? ką? ką?, neišgirsta klausimo, sėdasi arčiau televizoriaus, kad geriau girdėtų, kartais trina ausį delnu – lyg joje kas būtų įstrigę.

Taigi nors ir ne visos slogos pasmerktos komplikuotis, bet įsišaknijęs sąmojis, kad sloga gydoma baigsis per 7 dienas, o negydoma – per savaitę, yra nevykęs. Nes slogos „tęsinys“, dažniau pasitaikantis vaikams, – jau sunki būklė.

– Ką daryti, kad kartą komplikavusis sloga kita kartą praeitų be pasekmių?

– Slogai gydyti ir ligoniui slaugyti reikėtų skirti daugiau dėmesio. Sloguojančiam vaikui būtina išvalyti nosį (o kai pats moka išsišnypšti, – paraginti tai daryti), jei nemoka išsišnypšti – išsiurbti gleives, išplauti nosį. Sloguojant būtina valgyti lengvai pasisavinamą maistą, vartoti daugiau vitamino C, gerti daugiau skysčių, o gydymo, kurį skirs pediatras kartu su otorinolaringologu, skrupulingai paisyti. Ypač tai tikslinga alergiškiems vaikams.

– Kiek kartų per metus normalu susirgti sloga?

– Gydytojai – mokslininkai ir praktikai – yra paskelbę duomenų, kad vaikai sloga, viršutinių kvėpavimo takų kataru suserga vidutiniškai 6 kartus per metus. Statistinis vidurkis rodo šios ligos dažnumą. Iš tiesų tai būna perpus rečiau – tris kartus: rudenį, žiemą ir pavasarį sirgti sloga vaikams, atrodytų, lyg neišvengiama situacija. Atidžiai grūdinant vaiką – saulės voniomis, šaltoko vandens procedūromis, maudymu, fiziniu aktyvumu, gerai suderinta mityba, teisingu darbo ir poilsio ritmu ir kad diena prasidėtų ne televizoriumi, o mankšta, – galima tą statistinę normą pakeisti.

Parengta bendradarbiaujant su „Mamos žurnalu“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"