Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Milijonus gyvybių galinti nusinešti pandemija – realus scenarijus

 
Asociatyvi iliustracija / 
Asociatyvi iliustracija /  Anita Roze BFL/F64/Fotobankas

Prieš šimtmetį visame pasaulyje siautusi ispaniškojo gripo epidemija nusinešė daugiau nei 50 milijonų gyvybių. Vox.com rašo, kad įmanoma, jog pasaulį greitu nusiaubs dar viena panašaus masto epidemija.

1918 metais ispaniškojo gripo pandemija nusinešė kas dvidešimtą gyvybę. Šiandien, praėjus šimtmečiui, vis dažniau susirūpinama tuo, kad gali įvykti panašaus masto pandemija. Būtent pandemija – ne branduolinis karas, teroristų atakos ar natūrali katastrofa – yra daugiausiai aukų galinti nusinešti tragedija. Pavojaus mastas atima žadą: cituodamas epidemiologus Billas Gatesas teigė, kad per ateinančius du dešimtmečius pasaulį gali nusiaubti pandemija, kurios metu mirtų bent 30 milijonų žmonių. Šių metų gegužę Johno Hopkinso centre buvo įgyvendinta pasaulinės infekcijos, panašios į gripą, simuliacija. Jos metu išsiaiškinta, kad vien per pirmus metus mirtų 150 mln. žmonių.

Egzistuoja didelė rizika, kad nors krizės akivaizdoje vakcina ir bus sukurta, ji bus palikta trūnyti sandėliuose įstatymų leidėjams ir teisininkams knapstantis po detales.

Kaip tokios pažangios medicinos eroje pasaulis gali būti toks pažeidžiamas? Kodėl tiek daug išteklių skiriama kovai su didelio masto teroristinių išpuolių ar branduolinių atakų grėsmėmis, tačiau daug mažiau dėmesio skiriama scenarijui, kuris yra ne ką mažiau tikėtinas?

Pandemijos grėsmė greitu metu visiškai eliminuota nebus. Tačiau imantis tam tikrų veiksmų – užtikrinant efektyvesnį skiepų tobulinimą bei platinimą, kuriant tvirtesnę greito reagavimo į ligų proveržius infrastruktūrą bei stiprinant pasaulinės apsaugos sistemą, galima jai pasirengti.

Šią grėsmę būtina vertinti rimtai. Tai nėra distopinės fikcijos scenarijus. Tai – reali grėsmė, tokia pat tikra, kokia buvo ir prieš šimtą metų.

Pandemijos grėsmė šiandien

2018-ųjų pasaulis daugeliu atžvilgių yra labiau apsisaugojęs nuo pandemijos pavojaus, nei 1918-ųjų. Mokslo ir medicinos pažanga žmoniją parengė kovai su pandeminiu gripu. Prieš šimtmetį to nebuvo. Nors skiepai gali ir neapsaugoti nuo konkretaus gripo grėsmės, antivirusiniai vaistai kurį laiką padėtų atsilaikyti, iki kol būtų išrasta vakcina. Antibiotikai taip pat padėtų kovojant su antrinėmis infekcijomis, prieš šimtmetį pasiglemžusiomis daug gyvybių. Progresas yra akivaizdus.

Tačiau pažanga turi savo kainą. Greitai keliauti šiandien gali ne tik žmonės, bet ir virusai ir iš atokiausio planetos kampelio tankiai apgyvendintą miestą pasiekti per mažiau nei parą. Miestai – puiki dirva infekcinėms ligoms staigiai išplisti. Žmonių kėlimasis į anksčiau neapgyvendintas teritorijas didina zoonotinių ligų persikėlimą iš gyvūnų į žmones. Žinomiausias to pavyzdys – ebolos virusas. Klimato pokyčiai taip pat prisideda prie ligų nešiotojų migravimo. Uodai keliasi į naujus regionus ir ligas platina ten, kur jų anksčiau nebūdavo.

Tai, kad nauja liga visame pasaulyje gali nusinešti itin daug gyvybių, neturėtų stebinti. Vien ŽIV/AIDS epidemija visame pasaulyje pražudė daugiau, nei 35 milijonus žmonių. Ne taip seniai, 2014 – 2015 metais, Vakarų Afrikoje mirė daugiau nei 11 000 žmonių, užsikrėtusių ebolos virusu. Laimei, virusas buvo pažabotas. Per pastaruosius dvidešimt metų pasaulis ne sykį stovėjo ant katastrofos slenksčio: SARS proveržis 2002 metais, H1N1 (kiaulių gripas) 2009 metais, MERS 2012 metais ir, žinoma, 2014-ųjų ebolos epidemija. Prognozuota, kad ji gali nusinešti milijoną gyvybių. Visi atvejai buvo iš tiesų baisūs, tačiau galėjo baigtis kur kas blogiau.

Kiaulių gripo atvejis parodo, kad esame nepasirengę kovai su epidemijomis. Tuo metu, kai pasaulio akys krypo į pandeminį gripą iš Azijos, Meksikoje ir Kalifornijoje sprogo kiaulių gripo židinys. Buvo kalbama apie pandemijos grėsmę. Pradėti kurti skiepai, tačiau jie buvo beveik neprieinami iki kol epidemija pasiekė piką. Net ir tuo metu gamintojai galėjo sukurti tik ribotą šių kiekį.

2009 metais H1N1 užsikrėtė apie 60 milijonų amerikiečių. Šiuo atveju viskas baigėsi gana sėkmingai, mat paaiškėjo, kad tai nėra mirtina liga ir šią įmanoma pagydyti. Jei ji būtų buvusi bent dešimtadaliu tiek pavojinga, kiek ispaniškasis gripas, kuris nusinešė nuo 10 iki 20 procentų infekuotųjų gyvybių, moderni medicina nebūtų pajėgusi apsaugoti šimtų tūkstančių amerikiečių nuo mirties per gana trumpą laikotarpį.

Naujos politinės ir socialinės tendencijos riziką tik didina. Augant skeptiškai skiepų atžvilgių nusistačiusių žmonių kiekiui auga ir rizika, kad atsigaus išnykusiomis laikytos infekcinės ligos, tokios, kaip tymai, o virusų atsparumas skiepams vis augs. Socialiniai tinklai čia vaidina svarbų vaidmenį. Juose sparčiai plintanti neteisinga informacija yra dar vienas pavojaus šaltinis. Nežinia, ar krizės atveju būtų laikomasi visuomenės sveikatos direktyvų. Tikėtina, kad informacijos karų eroje provokatorių ar priešiškų jėgų skleidžiama dezinformacija prisidėtų prie visuomenės supriešinimo kovos su epidemija klausimu.

Taip pat tikėtina, kad įsijungtų ir sustiprėtų izoliacionizmo ir ksenofobijos faktoriai. Ksenofobinės pažiūros lėmė itin pavėluotą Jungtinių Valstijų atsaką į zikos virusą 2014 – 2015 metais. Kongresas klausimą vis atidėliojo, nes zikos virusas buvo laikomas „užsieniečių liga“. Buvo apstu komentarų, esą šis virusas yra ne tiek sveikatos, kiek imigracijos problema.

Tačiau virusą į Ameriką atgabendavo ne užsieniečiai, o namo iš atostogų grįžtantys Jungtinių Valstijų piliečiai. Viruso ir finansavimo klausimai kongrese buvo gaišinami, kol buvo pranešta apie ligos atvejį Floridoje.

Akivaizdu, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas, kovojant su epidemijomis, yra iš tiesų svarbus.

Tokių pavojų rizikos sumažinimas yra labai rimtas užmojis. Norint jį įgyvendinti reikia kreipti dėmesį tiek į geresnes pavojaus stebėjimo sistemas, tiek į medicinos tyrimų projektus ir investicijas.

Pažangesni skiepai ir jų platinimas

Iki „universalių skiepų nuo gripo“ reikia nueiti dar ilgą kelią, tačiau nuo platesnio gripų spektro apsaugosiančios vakcinos žmoniją pasiekti galės greičiau. Praėjusiais metais buvo sukurta pasaulinė viešojo ir privataus sektorių partnerystė pavadinimu „Pasirengimo epidemijai inovacijų sąjunga“ (Coalition for epidemic preparedness innovations, CEPI). Jos tikslas – skatinti skiepų, skirtų infekcinių ligų epidemijų grėsmėms, tobulinimą. Nors CEPI pradėjo veikti gavusi paramą iš Billo Gateso fondo ir „Welcome Trust“, biomedicinos tyrimų labdaros organizacijos, turint tiek išteklių gali būti remiamas tik dalies svarbesnių vakcinų kūrimas.

Net patys geriausi pasaulio mokslininkai negali tiksliai pasakyti, kurioms ligoms turėtų būti skiriama daugiau dėmesio. Kadaise, dar prieš įkuriant CEPI, buvo aptariamas „top 10“ ligų sąrašas. Po kelių mėnesių į sąrašą nepatekęs zikos virusas ėmė kelti didelę grėsmę.

Tačiau naujos išrandamos vakcinos neapsaugo žmonių gyvybių. Skiepijimasis gelbėja. Mokslininkai gali išrasti aibę daug žadančių vakcinų, skirtų infekcinėms ligoms, tačiau pasaulis yra priklausomas nuo skiepų gamintojų. Niekas negali garantuoti, kad viena ar kita vakcina pasieks rinką: 2014 metais didieji skiepų gamintojai jautėsi nusvilę, kai turėjo leisti milijonus vakcinai nuo ebolos viruso žinodami, kad ji niekad neatneš pelno.

Egzistuoja ir dar viena didelė problema – skiepų reguliavimas ir kontrolė. 2014 metais išbandyta ir šiuo metu Kongo Demokratinėje Respublikoje naudojama vakcina nuo ebolos viruso yra nelicencijuota.

Didžiojoje dalyje šalių neegzistuoja nuostatos dėl vakcinų naudojimo ekstremaliu atveju. Egzistuoja didelė rizika, kad nors krizės akivaizdoje vakcina ir bus sukurta, ji bus palikta trūnyti sandėliuose įstatymų leidėjams ir teisininkams knapstantis po detales.

Vakcinų platinimui besivystančiose šalyse egzistuoja sistema, kuriai vadovauja „Gavi“ pavadinimu žinomas aljansas. Tai – praėjusio dešimtmečio pradžioje įkurta besivystančių ir išsivysčiusių valstybių viešojo ir privataus sektorių partnerystė, kurios veikloje dalyvauja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Pasaulio bankas, Billo Gateso fondas ir kitos pilietinės visuomenės grupės.

Tai, kaip „Gavi“ platina bei kuria naują vakciną nuo ebolos viruso, gali tapti efektyvios reakcijos į ekstremalią situaciją pavyzdžiu. Tačiau tam reikėtų papildomų finansinių šaltinių ir paramos, idant „Gavi“ ir toliau galėtų sėkmingai vykdyti savo pagrindinį uždavinį: skiepyti žmones nuo jau egzistuojančių ligų.

Tarpvalstybinis bendradarbiavimas ruošiantis epidemijai

Šokiruoja tai, kad iki šiol pasaulyje neegzistuoja joks elitinis dalinys, apsirūpinęs įranga ir pasirengęs kovoti su pavojingų ligų protrūkiais, vos įsijungtų pavojaus signalas. Baisiausias dalykas yra ne tas, kad susiklosčius tokiai situacijai žmonių kiemuose pradėtų leistis juodi sraigtasparniai, o tai, kad jokių juodų sraigtasparnių nėra.

Šiandien su pavojingomis ligomis tvarkosi PSO – ji skelbia, kada prasideda epidemija ir bando koordinuoti atsaką. Tačiau sunkiausias darbas – ligotų pacientų gydymas ir kontaktai su vietiniais bei apmokymai, kaip tvarkytis su grėsme – tenka drąsioms nevyriausybinėms organizacijoms, tokioms, kaip „Gydytojai be sienų“, „Tarptautinis gelbėjimo komitetas“ ir „Sveikatos partneriai“.

PSO susilaukė kritikos dėl reakcijos į ebolos epidemiją 2014 metais. 2017 metais pasikeitė PSO vadovybė ir šiuo metu, organizacijai vadovaujant naujam generaliniam direktoriui dr. Tedrosui Adhanomui Ghebreyesusui, PSO intensyviau dirba su epidemijomis ir veikia daug skaidriau.

Tačiau PSO, sukurta tam, kad kreiptų dėmesį į tarptautinių saugumo reguliacijų pažeidimus, niekada nebuvo ir nepanašu, kad greitu metu galėtų tapti organizacija, turinčia tokį personalą, įrangą ar kompetencijas, jog galėtų užvesti pilno pajėgumo atsako į pandemijos grėsmę mechanizmą.

Tačiau dabar galima regėti, kad PSO Kongo Demokratinėje Respublikoje nesugeba pasivyti ligos plėtros tempo ir jos išplitimo į aplinkines valstybes auga.

Kai kurie pasaulio lyderiai išreiškė palaikymą Vokietijos užsienio reikalų ministro Franko Walterio-Steinmeierio planui – tarptautinės baltųjų šalmų brigados sukūrimui, galėsiančiam suteikti saugumą ir logistines galimybes epidemijos sąlygomis. 2014 metais Jungtinės Tautos įsteigė laikiną padalinį, pavadinimu UNMEER, ebolos viruso misiją, padėjusią atlikti panašų darbą Afrikoje. Dėl netolygaus darbo ir nuolat besikeičiančio personalo UNMEER sulaukė labai įvairių vertinimų, tačiau tai – pirmas žingsnis.

Tačiau galutinė riba yra tokia: jei mokslinės fantastikos vertas siužetas taptų realybe, pasauliui pradėtų grasinti tarpžvaigždiniai užpuolikai ir dešimtys tūkstančių gyvybių pakibtų ant plauko, sunku patikėti, kad atsaką jai koordinuotų viena tarptautinė reguliuojanti organizacija ir šūsnis NVO. Tačiau globalinės epidemijos atveju pasaulis būtų priverstas kliautis būtent tuo.

Ir iš tiesų, vertėtų klausti ne ar susidursime su pasauline epidemija, o kada. Istorijos eigoje pandemijos kartojosi nuolatos – nuo buboninio maro viduramžiais, ispaniškojo gripo prieš šimtmetį iki ŽIV ir AIDS šiandien.

Kuo daugiau bus padaryta spartinant skiepų tyrimus ir tobulinant jų platinimo infrastruktūrą, investuojama į pasaulinę sveikatos apsaugos programą, tuo geriau dienai atėjus bus tvarkomasi su krize.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"