Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Meta rūkyti ir prancūzai

 
Nuo 2016 iki 2017 metų dėl priemonių, nukreiptų prieš rūkymą, metė rūkyti net vienas milijonas prancūzų. / 
Nuo 2016 iki 2017 metų dėl priemonių, nukreiptų prieš rūkymą, metė rūkyti net vienas milijonas prancūzų. /  health.clevelandclinic.org nuotrauka

Laikai pasikeitė nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio, kai muzikos legendą Serge’ą Gainsbourg'ą retai buvo galima pamatyti be „Gitanes“ cigaretės. Kaip rašo „BBC News“, Prancūzijoje smarkiai sumažėjo kasdien rūkančių žmonių.

Nuo 2016 iki 2017 metų dėl priemonių, nukreiptų prieš rūkymą, metė rūkyti net milijonas prancūzų. Tyrimą atliko Prancūzijos visuomenės sveikatos tarnyba. Pasak jos atstovų, tokio staigaus rūkalių sumažėjimo neužfiksuota per visą dešimtmetį. Taip pat sumažėjo rūkančių paauglių ir mažas pajamas gaunančių žmonių.

2015-aisiais kasdien rūkė beveik milijardas žmonių – kas ketvirtas vyras ir kas dvidešimta moteris.

Nelygybės trajektorija

Kaip parodė tyrimas, tokius pokyčius galėjo lemti Prancūzijoje imtos taikyti kovos su rūkymu priemonės: pastaraisiais metais atsiradusios neutralios pakuotės, kompensacijos žmonėms, vartojantiems tabako pakaitalus, didesnės cigarečių kainos ir tokios kampanijos kaip mėnuo be tabako šalies mastu.

Apklausos duomenimis, 2017 metais kasdien rūkė 26,9 proc. 18–75 metų žmonių, palyginti su 29,4 proc. ankstesniais metais. Per metus rūkančiųjų sumažėjo nuo 13,2 iki 12,2 milijono.

Prancūzijos sveikatos ministrė Agnes Buzyn ypač palankiai vertino rūkalių mažėjimą tarp mažas pajamas gaunančių šalies gyventojų. Pasak jos, „tabakas yra nelygybės trajektorija, turinti itin didelę įtaką į nepalankiausią padėtį patekusiems žmonėms ir dar labiau ją bloginanti“.

Kas dešimta mirtis

Kaip atskleidė pernai atliktas tyrimas, nors dešimtmečiais vykdyta tabako kontrolės politika, rūkalių pasaulio mastu pagausėjo – tai dėl gyventojų skaičiaus augimo. Medicinos žurnalo „The Lancet“ duomenimis, visame pasaulyje rūkymas sukelia kas dešimtą mirtį, iš jų pusę – tik keturiose šalyse: Kinijoje, Indijoje, JAV ir Rusijoje.

Rūkymas išlieka antras pagal svarbumą ankstyvos mirties ir negalios rizikos veiksnys. Tyrėjai įspėja, kad mirtingumas gali toliau didėti, nes tabako bendrovės agresyviai skverbiasi į naujas rinkas, ypač besivystančiose šalyse. Įvairių šalių analizė rodo, kad „rūkymo epidemija eksportuojama iš turtingo pasaulio į mažas ir vidutines pajamas gaunančias šalis“.

Pasaulinėje ligų naštos ataskaitoje, pagrįstoje rūkymo įpročiais 195 šalyse bei teritorijose 1990–2015 metų laikotarpiu, skelbiama, kad 2015-aisiais kasdien rūkė beveik milijardas žmonių – kas ketvirtas vyras ir kas dvidešimta moteris.

Rūkalių sumažėjo nuo 1990 metų, kai rūkė kas trečias vyras ir kas dvylikta moteris. Tačiau gyventojų skaičius auga, todėl ir bendras rūkančių žmonių skaičius padidėjo nuo 870 mln. 1990 metais. Tuo laikotarpiu 4,7 proc. pagausėjo ir su tabaku susijusių mirčių – iki 6,4 mln. 2015 metais.

Geriausia praktika

Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, mesti rūkyti ypač padeda įspėjamosios nuotraukos, ir 78 šalys, kuriose gyvena beveik pusė pasaulio gyventojų, šiuo metu atitinka geriausią praktiką. Kaip nustatyta per tyrimą, kai kuriose šalyse sėkmingai stengiamasi padėti žmonėms mesti rūkyti: dažniausiai didesniais mokesčiais, įspėjimais ant cigarečių pakelių ir švietimo programomis.

Nustatyta, kad Brazilijoje per 25 metų laikotarpį kasdien rūkančių vyrų sumažėjo nuo 29 iki 12 proc.“

o moterų – nuo 19 iki 8 procentų. Tačiau Bangladeše, Indonezijoje ir Filipinuose padėtis 1990–2015 metais nepasikeitė. Rusijoje per tą patį laikotarpį 4 proc. pagausėjo rūkančių moterų. Panašios tendencijos pastebėtos ir kai kuriose Afrikos šalyse.

Be išraiškingų įspėjimų apie rūkymo sukeliamas grėsmes, išbandytas ir švelnesnis metodas - pabrėžiant, kaip greitai rūkalių sveikata pradeda gerėti, kai jis arba ji meta rūkyti. / webquitsmokingguide.com nuotrauka
Be išraiškingų įspėjimų apie rūkymo sukeliamas grėsmes, išbandytas ir švelnesnis metodas - pabrėžiant, kaip greitai rūkalių sveikata pradeda gerėti, kai jis arba ji meta rūkyti. / webquitsmokingguide.com nuotrauka

Australijos pavyzdžiu

Australija buvo pirmoji šalis pasaulyje, įvedusi privalomą vienodą tabako gaminių pakuotę. Jos pavyzdžiu šiemet turi pasekti Jungtinė Karalystė. Tačiau ar kopijuos kuri nors šalis Australijos planą toliau didinti mokesčius, kol cigarečių pakelis kainuos 40 Australijos dolerių (26 eurus)?

Rūkaliams Australijoje nelengva. Pirmiausia uždrausta rūkyti darbo vietose, baruose ir restoranuose. Dabar rūkyti draudžiama ir 10 m atstumu nuo žaidimų aikštelės, arčiau kaip 4 m – nuo įėjimo į viešąjį pastatą, geležinkelio platformose, taksi ir autobusų stotelėse.

Tokios yra Naujojo Pietų Velso taisyklės, tačiau jos atspindi padėtį daugelyje kitų Australijos valstijų. Rūkyti uždrausta daugelyje paplūdimių, ir dauguma Australijos valstijų dabar uždraudė cigaretes kalėjimuose. Visos valstijos draudžia rūkyti transporto priemonėse, jei jose yra vaikų.

Baudos skiriasi, tačiau kai kuriose valstijose jums gali būti paskirta 2 tūkst. Australijos dolerių (maždaug 1304 eurų) bauda, jei rūkėte neleistinoje vietoje. Ir net jei taip nedarėte, sumokėsite net daugiau kasmet, per savaitę surūkydami tik vieną pakelį cigarečių, kai jos kainuos 40 Australijos dolerių.

Ir gąsdinant, ir skatinant

Jau praėjo penkeri metai, kai Australija pirmoji pasaulyje įvedė privalomą vienodą cigarečių pakuotę. Tabako reklama jau seniai uždrausta, o dabar uždraustas ir prekės ženklas. Pakeliai nuobodžiai vienodi, tamsiai rudos spalvos (labiausiai atstumiančios, Australijos mokslininkų manymu), neturi logotipo, o įspėjantys vaizdai apie grėsmes sveikatai – pačiame pakelio priekyje.

„Matote didžiulį ir nepamirštamą gerklės vėžio vaizdą – skylę kakle, arba kaip atrodo insultas atvertose smegenyse, – kalbėjo Sidnėjaus universiteto profesorius Simonas Chapmanas. – Kai kurie rūkaliai teigia, kad net nežiūri į tuos vaizdus, tačiau atlikti tyrimai rodo, kad žmonės, susikuriantys tokias vengimo strategijas, iš tikrųjų vėliau meta rūkyti.“

Visa tai prisidėjo prie kovos su rūkymu kampanijų, kurios nuo devinto praėjusio amžiaus dešimtmečio sumažino rūkymo mastą Australijoje. „Šiame toksiškame medžiagų mišinyje yra amoniako – tualeto valiklio baliklio, acetono – nagų lako valiklyje esančios cheminės medžiagos, dažų nuėmiklyje aptinkamo benzolo ir žiurkių nuodams naudojamo vandenilio cianido. Rūkymas išties eina tiesiai į tavo kūną“, – skelbia viena reklama.

„Įrodyta, kad šie skaudžiai smogiantys išraiškingi perspėjimai, kad rūkymas iš tikrųjų žalingas, yra vieni veiksmingiausių“, – teigė Naujojo Pietų Velso tabako kontrolės vadovas Scottas Walsbergeris.

Tačiau per kitas kampanijas taip pat išbandytas švelnesnis metodas – pabrėžiant, kaip greitai rūkalių sveikata pradeda gerėti, kai jis arba ji meta rūkyti. Pavyzdžiui, 2012 metais sukurta interaktyvi elgesio pokyčių programėlė „My Quit Buddy“, siūlanti patarimus, kaip mesti rūkyti, kasdienio motyvacinio pobūdžio pranešimus, pramogas, kad padėtų įveikti potraukį, ir vietą, kur galima pasidalyti sėkmės istorijomis, buvo atsiųsta daugiau nei 400 tūkst. kartų vien Australijoje.

„Žmonėms parodoma, kad ir penkias dienas nerūkius jau galima matyti pokyčių – daugiau pinigų piniginėje, o ir oda pasidarė skaistesnė, – sakė Paulas Denas, vienas programėlės „My Quit Buddy“ kūrėjų. – Bendruomenės forumas taip pat leidžia žmonėms pajusti, kad jie nėra vieni – žmonės dažniausiai pasitiki kitais žmonėmis labiau nei vyriausybe.“

Gėdos dėl rūkymo kultūra

Tokios iniciatyvos lėmė, kad Australijoje nuo 1980 metų suaugusiųjų rūkymo mastas sumažėjo beveik perpus, kaip teigė Henrietta Moore iš Londono universiteto koledžo Globalaus klestėjimo instituto, ir dabar yra maždaug 13 proc., kai pasaulio vidurkis maždaug 20 procentų. Be to, beveik 23 proc. sumažėjo ligonių, kurių negalios priežastis – rūkymas.

Pasak Simon Dennis, Australijos nacionalinio universiteto docentės, atsiranda gėdos dėl rūkymo kultūra, ir ji taip pat sulaiko nuo rūkymo. Pavyzdžiui, vietos rūkyti viešumoje dažnai būna tokios, kuriose niekas kitas nenorėtų būti. Taigi rūkaliai jaučiasi atstumti. Jie nebegali būti piliečiais viešosiose erdvėse, nes yra ribojami tokių „nešvarių vietų“.

„Šiomis dienomis į rūkymą dažnai įsitraukia žmonės, stovintys ant žemiausių socialinių ir ekonominių laiptelių, – pabrėžė S. Dennis. – Ir tai tampa papildoma gėdos našta asmenims, kurie jau ir taip galbūt marginalizuoti.“

Jei dabar vargšai labiausiai linkę rūkyti, sunku suvokti, kaip jie kada nors galės sumokėti 40 Australijos dolerių už cigarečių pakelį.

Šiek tiek skaičių

Australijos vyriausybė įsipareigojo iki 2018 metų sumažinti rūkančių suaugusiųjų iki 10 procentų.

Vienodos pakuotės taisyklės reikalauja, kad 75 proc. cigarečių pakelio priekio ir 90 proc. kitos pusės turi dengti įspėjimai apie grėsmes sveikatai.

2010 metais šalyje tabako mokesčiai padidėjo 25 procentais. Dabar jie kasmet padidėja 12,5 procento.

Tasmanijos parlamentas aptarė įstatymo projektą, draudžiantį rūkyti tiems, kurie gimė po 2000 metų.

Tačiau Australija nenuėjo taip toli kaip Butanas ir, atrodo, Turkmėnistanas, uždraudę tabako gaminių prekybą.

Parengė Milda KNIEŽAITĖ

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"