Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Medikei lyderystė suteikia sparnus

 
2018 01 31 13:30
Vilniaus universiteto prof. Jelena Čelutkienė už kardiologijos mokslo plėtrą pripažinta 2017 metų Lietuvos kardiologe.
Vilniaus universiteto prof. Jelena Čelutkienė už kardiologijos mokslo plėtrą pripažinta 2017 metų Lietuvos kardiologe. Alinos Ožič nuotrauka

„Svarbiausia – požiūris: noriu, darau ir nebijau. Tada nėra ir sunkumų. Jei moteris aktyvi, ji gali viską pasiekti. Ir nejaučiu, kad mūsų aplinkoje vyrai nenorėtų matyti moterų lyderių“, – įsitikinusi Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos profesorė Jelena Čelutkienė, už kardiologijos mokslo plėtrą pripažinta 2017 metų Lietuvos kardiologe.

Pernai prof. J. Čelutkienė buvo įvertinta Europos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo asociacijos „Auksine taure“. Lietuvos atstovė antra po Vokietijos laimėjo šį apdovanojimą, šiemet taurė bus teikiama trečią kartą.

Lietuvos kardiologų draugijos (LKD) Širdies nepakankamumo darbo grupė, vadovaujama prof. J. Čelutkienės, trejus metus iš eilės laimėjo Europos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo asociacijos prizus už švietėjišką darbą skleidžiant visuomenėje žinias apie širdies nepakankamumo profilaktiką ir ankstyvą ligos atpažinimą, taip pat Europos pacientų priežiūros standartų praktinį pritaikymą šalies gydymo įstaigose, gydytojų ir slaugytojų tobulinimą.

Prof. J. Čelutkienė buvo viena iniciatorių kurti specializuotus širdies nepakankamumo kabinetus Lietuvoje ir jau ne vienus metus yra aktyviai įsitraukusi į širdies nepakankamumu sergančių pacientų priežiūros gerinimą.

VU ligoninės Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro vyresnioji gydytoja kardiologė prof. J. Čelutkienė yra Europos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo asociacijos valdybos narė, Amerikos kardiologų draugijos tikroji narė.

Gyvenant su liga

Širdies nepakankamumas yra didelė visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje. Lietuvoje šia lėtine, nepagydoma liga serga daugiau nei 104 tūkst. pacientų, apie 16–17 tūkst. kasmet hospitalizuojami dėl širdies nepakankamumo paūmėjimo.

„Tačiau tinkamai apmokyti ir prisižiūrintys pacientai gali labai ilgai gyventi be ligoninės, jei griežtai laikosi rekomendacijų ir pavyksta gerai sureguliuoti gydymą, liga dar nėra toli pažengusi“, – sakė „Lietuvos žinioms“ prof. J. Čelutkienė.

Būtent tokia yra specializuotų širdies nepakankamumo kabinetų paskirtis – mokyti pacientus gyventi su šia liga ir optimizuoti jų gydymą, kad kuo mažiau grįžtų į ligoninę, kai jau buvo išrašyti. Pavojingiausias laikotarpis, pasak kardiologės, – tuoj po išrašymo. Kol situacija dar nėra stabili, gali blogėti kitų organų veikla, vėl susikaupti daug skysčių ir vėl paūmėti širdies nepakankamumas.

Diegiama nauja paslauga

„Turime imtis tam tikrų priemonių, kad patys pacientai padėtų sau ir medicinos specialistams. Labai svarbu, kad žmogus laiku pastebėtų pablogėjimo simptomus, suprastų, kam reikalingi vaistai, ir paisytų nustatytų dozių, nedarytų klaidingų išvadų, kad vaistų nereikia, stebėtų savo svorį ir žinotų, kokia reikalinga mityba ir fizinis aktyvumas“, – pabrėžė pašnekovė.

Tiek daug dalykų per įprastą dešimties minučių specialisto konsultaciją neįmanoma aptarti ir pamokyti paciento. Diegiama nauja paslauga, kai keturias konsultacijas iš eilės, apmokamas ligonių kasų, po pusantros valandos su pacientu dirba specializuotas kardiologas ir specializuota slaugytoja, galinti įvertinti paciento būklę, atsakyti į klausimus ir apmokyti savirūpos.

Slaugytojos parengtos taip, kad gali perimti nemažai gydytojo darbo. Jos įvertina, kaip pacientai laikosi vaistų vartojimo režimo ir kitų nurodymų, ar būklė gerėja ar blogėja. Taip pat atlieka specialų tyrimą, kai matuojama biovarža, leidžianti suprasti, koks yra širdies minutinis tūris, koks kraujagyslių pasipriešinimas, kiek skysčių yra plaučiuose.

Pasak prof. J. Čelutkienės, tokią paslaugą jau teikia septynios įstaigos Lietuvoje. Pirmieji buvo Vilnius ir Kaunas. Labai aktyvus yra Alytus. Telšiai taip pat pradėjo teikti šią paslaugą. Tačiau reikia kur kas didesnio ir aktyvesnio specializuotų širdies nepakankamumo kabinetų tinklo, kad paslauga būtų prieinama daugeliui pacientų. Idealiu atveju kiekvienas, išsirašęs iš ligoninės po širdies nepakankamumo paūmėjimo, turėtų pakliūti į tokią komandą.

Prof. J. Čelutkienė buvo viena iniciatorių kurti specializuotus širdies nepakankamumo kabinetus Lietuvoje ir jau ne vienus metus yra aktyviai įsitraukusi į širdies nepakankamumu sergančių pacientų priežiūros gerinimą. Alinos Ožič nuotrauka
Prof. J. Čelutkienė buvo viena iniciatorių kurti specializuotus širdies nepakankamumo kabinetus Lietuvoje ir jau ne vienus metus yra aktyviai įsitraukusi į širdies nepakankamumu sergančių pacientų priežiūros gerinimą. Alinos Ožič nuotrauka

„Tada galime tikėtis mažiau hospitalizacijos atvejų. Pirmiausia, apsaugosime pacientus, jie bus sveikesni ir ilgiau gyvens. Kita vertus, sumažinsime gydymo išlaidas. Jų didžioji dalis visoje širdies nepakankamumo gydymo grandinėje tenka hospitalizacijai. Ne vaistams, ne prietaisams, ne transplantacijoms ir ne ambulatorinėms paslaugoms. Daugiausia kainuoja stacionarinės paslaugos“, – lygino specializuotų širdies nepakankamumo kabinetų iniciatorė.

Jelena Čelutkienė: „Lėtine, nepagydoma širdies nepakankamumo liga serga daugiau kaip 104 tūkst. Lietuvos žmonių, apie 16–17 tūkst. pacientų dėl paūmėjimo kasmet atsiduria ligoninėse.“

Pagal naujausius mokslo laimėjimus

Jau išleistos dvi specialistų laidos. Juos rengia Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU). Slaugytojų kursai trunka du mėnesius, kardiologų – dvi savaites. Kad specialistų užtektų visai Lietuvai, reikėtų tęsti kursus dar penkerius metus.

„Sveikatos apsaugos ministerija planuoja skirti lėšų, kad paskatintų gydymo įstaigas teikti šią paslaugą. Tačiau reikia ir tinkamo įstaigų vadovų požiūrio, kad specializuotos slaugytojos, baigusios universitetinius kursus, sulauktų paskatinimo. Būtų sudarytas specialus etatas, įrengti kabinetai. Tada slaugytojos aktyviau teiktų šią paslaugą. Dabar daugelis derina ją su kitomis pareigomis, ir paslauga neplinta taip greitai ir plačiai, kaip norėtųsi, nes pacientų yra daug“, – kalbėjo prof. J. Čelutkienė.

Visa šeima: su vyru Remaru Čelutka, sūnumi Simu, dukromis Kamile ir Paula.Asmeninio archyvo nuotrauka
Visa šeima: su vyru Remaru Čelutka, sūnumi Simu, dukromis Kamile ir Paula.Asmeninio archyvo nuotrauka

Kol kas šią specializuotą paslaugą gali paskirti tik kardiologai. Tačiau ir šeimos gydytojai, pas kuriuos grįžta pacientai, išrašyti iš ligoninės, turėtų žinoti, pasak specialistės, kad tokia paslauga galima po kardiologo konsultacijos. Tai labai padidintų procentą žmonių, kurie gydomi pagal naujausius mokslo laimėjimus.

Apie lyderystę – Oksfordo universitete

Pernai Europos kardiologų draugija finansavo prof. J. Čelutkienės kursus moterų lyderystės ir švietimo programoje „Women transforming leadership“. Oksfordo universiteto įsteigta programa siekiama padėti moterims panaudoti visą savo karjeros ir lyderystės potencialą.

„Kursai skirti aktyvioms moterims mokytis būti geromis lyderėmis, – pasakojo VU profesorė. – Labai efektyvus dalykas, kad į juos renkasi tik moterys. Vyrai vis dėlto linkę užgožti moterų lyderystę, ir ten, kur jų nėra, moterys jaučiasi kitaip – atsiskleidžia. Palaikomos viena kitos, gali įveikti daugelį savo vidinių barjerų, stabdančių ir trukdančių. Po kursų jautiesi labai padrąsinta, tiesiog skriejanti ant sparnų.“

Per kursus aiškintasi, kas yra lyderis, kokie jam keliami reikalavimai. Pasak LKD Širdies nepakankamumo darbo grupės vadovės, neužtenka būti vadovu, matomu visų priekyje ir maloniai atstovaujančiu kolektyvui. Lyderis pirmiausia prisiima didžiulę atsakomybę ir turi labai gerai suvokti savo pavaldinių ir vadovų poreikius. Kam jis yra reikalingas ir ko iš jo laukiama. Vadovui svarbu ne koks jis atrodo sau, bet kokį jį mato kiti žmonės. Svarbus grįžtamasis ryšys ir vadovų, kolegų pagalba.

Taip pat mokytasi tarpusavio instruktavimo (angl. peer coathing), kai kolegės, kartu nagrinėdamos situaciją, savo požiūriu, klausimais, konkrečiais patarimais gali padėti viena kitai spręsti darbo problemas, įveikti sunkumus. Buvo ir dramos terapijos, ir dainavimo – įvairios technikos pratybų. Dėstė Oksfordo universiteto psichologijos profesorės, ir tik vienas lektorius vyras skaitė paskaitas apie rizikingų situacijų valdymą.

„Po kursų pasikeitė ir mano bendravimas su vadovais, pavaldiniais, kolegomis. Jis pasidarė atsakingesnis ir atviresnis“, – sakė kardiologė.

Tapus Amerikos kardiologų draugijos tikrąja nare.Asmeninio archyvo nuotrauka
Tapus Amerikos kardiologų draugijos tikrąja nare.Asmeninio archyvo nuotrauka

Ir šeima, ir karjera

Prof. J. Čelutkienės manymu, moterims sunkiau padaryti akademinę ar kitokią karjerą Lietuvoje daugiausia dėl jų pačių požiūrio į save. Ji užaugino tris vaikus ir spėjo pakilti karjeros laiptais. Tiesa, kai vaikai jau paaugo.

Kardiologė vaikų auginimui skyrė panašiai laiko kaip daugelis dirbančių Lietuvos moterų. Kai gimė dukros dvynės, dvejus metus buvo namie.

Dabar Kamilei ir Paulai 20 metų. Dar turi 27 metų sūnų Simą. Vyras Remaras Čelutka, taip pat baigęs medicinos studijas, labai anksti pradėjo dirbti farmacijos kompanijoje vadybininku.

„Labai svarbu, kad žmogus laiku pastebėtų pablogėjimo simptomus, suprastų, kam reikalingi vaistai, ir paisytų nustatytų dozių, nedarytų klaidingų išvadų.“

„Man pasisekė sutikti tokį puikų žmogų, jis nenori, kad būčiau namie, o džiaugiasi mano karjera. Esu tiesiog apdovanota tuo, ką veikiu, – kalbėjo prof. J. Čelutkienė. – Širdies nepakankamumo darbo grupės vadovavimą perėmiau iš LSMU profesorės Aušros Kavoliūnienės. Ji pirmoji pradėjo aktyvią veiklą šioje srityje Lietuvoje ir išplėtojo tarptautinius ryšius, taip pat pirmoji inicijavo Baltijos šalių širdies nepakankamumo kongresą. Aš šią veiklą tęsiu ir plėtoju. Daug kolegų dirba su mumis. Turime ir labai aktyvaus jaunimo – studentų ir rezidentų, įsitraukusių į šią veiklą.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"