Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Maloni veikla nepalieka laiko žalingiems įpročiams

 
2018 03 07 17:00
Kova su žalingais įpročiais veiksminga, kai jaunimui suteikiama galimybė veikti tai, kas atstotų cheminių medžiagų vartojimo poreikį, pavyzdžiui, mokytis groti muzikos instrumentais, šokti, imtis meno. /
Kova su žalingais įpročiais veiksminga, kai jaunimui suteikiama galimybė veikti tai, kas atstotų cheminių medžiagų vartojimo poreikį, pavyzdžiui, mokytis groti muzikos instrumentais, šokti, imtis meno. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Žmonės visame pasaulyje kovoja su priklausomybe nuo cheminių medžiagų. Alkoholio ir tabako vartojimas – labiausiai paplitusios priklausomybės, sukeliančios žalą sveikatai ir darančios poveikį visose gyvenimo srityse.

JAV Nacionalinio biotechnologinės informacijos centro 2014 metais pateiktais duomenimis, apie 4,9 proc. suaugusių pasaulio gyventojų (240 milijonų) kenčia nuo alkoholio vartojimo sutrikimų, apie 22,5 proc. (1 mlijardas) vartoja tabako gaminius, 3,5 proc. – kanapes, o 0,3 proc. žmonių – narkotikus.

Vieni pagrindinių būdų kovoti su tuo – reguliuojančios priemonės ir švietimas. Vis dėlto priklausomybės priežastys dažnai būna ne vien fizinės, bet psichologinės. Žmogaus viduje slypinčioms problemoms spręsti būtina psichologinė pagalba ir ilgas, nuoseklus bei emociškai skausmingas gydymas, kuriam ne visi yra pasirengę ar supranta jo būtinybę. Be to, toks gydymas reikalauja individualaus požiūrio ir dėmesio į konkretų asmenį.

Pasirodo, su žalingais įpročiais dažniau susidūrė tie paaugliai, kurie turėjo daug laisvo laiko arba buvo kamuojami streso, o ne tie, kurie kokiu nors būdu bandė išreikšti save.

Kaip susidorojo Islandija?

Vertėtų panagrinėti Islandijos, kurioje prieš du dešimtmečius situacija dėl paauglių įnikimo į cheminių medžiagų vartojimą atrodė kone beviltiška, atvejį. Alkoholizmo lygis šalyje buvo grėsmingas – čia paaugliai išgerdavo bene daugiausia alkoholio iš visų Europos valstybių. Devintąjį dešimtmetį Islandijoje atlikta keturiolikmečių, penkiolikmečių ir šešiolikmečių apklausa parodė, kad beveik ketvirtadalis jų kasdien vartojo tabako gaminius, daugiau kaip 40 proc. per pastarąjį mėnesį buvo apsvaigę nuo alkoholio. Šalis puolė įgyvendinti įvairiausių rūšių prevencines programas, daugiausia paremtas švietimu. Vaikams buvo aiškinama apie alkoholio, narkotikų vartojimo ir kitų žalingų įpročių žalą, tačiau visa tai nedarė poveikio.

Šiandien Islandija rikiuojasi tarp Europos valstybių pirmūnių pagal švariausiai gyvenančius paauglius. 15–16 metų jaunuolių, kurie per pastarąjį mėnesį buvo apgirtę, skaičius nuo 42 proc. 1998 metais nukrito iki 5 proc. 2016-aisiais. Paauglių, kurie kada nors rūkė marihuaną, sumažėjo nuo 17 iki 7 proc., o tabako gaminių vartojimas – nuo 23 iki vos 3 procentų.

Kaip šaliai pavyko pasiekti tokių rezultatų? Dalis laurų dėl pokyčių tenka anuomet priimtiems naujiems įstatymams: parduoti alkoholį asmenims tik nuo 20 metų, tabaką – nuo 18 metų. Taip pat buvo nustatytas laikas, nuo kelintos valandos vakaro paaugliai privalo būti namie.

Tačiau bene svarbiausius pokyčius lėmė tuo metu inovatyvus požiūris į žalos mažinimą, kai dėmesys nuo draudimų buvo nukreipiamas kitų alternatyvų link. Islandija pasikvietė į pagalbą amerikiečių psichologijos profesorių Harvey Milkmaną. Jo atlikti tyrimai įrodė, kad žmonės įninka į žalingus įpročius, kai mėgina atsikratyti įtampos. Tokiu atveju švietimas apie narkotikų ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimą neveikia, nes niekas nekreipia į jį dėmesio. Tačiau veiksmingiausia kovos su žalingais įpročiais priemonė – gyvenimiški įgūdžiai, padedantys individams susidoroti su gaunama informacija.

Islandijoje atliktas tyrimas taip pat vedė prie įžvalgų, kad jaunuolius nuo pavojų saugojo keli faktoriai. Pavyzdžiui, įsitraukimas į tam tikrą ugdančią veiklą, ypač sportą, ir laikas, leidžiamas su tėvais. Pasirodo, su žalingais įpročiais kur kas dažniau susidūrė tie paaugliai, kurie turėjo daug laisvo laiko arba buvo kamuojami streso, o ne tie, kurie kokiu nors būdu bandė išreikšti save. Taigi prieita prie išvados, jog vaikus gyventi sveikai reikia skatinti ne vien per švietimą ar ribojimus, bet ir sudarant jiems sąlygas rinktis iš kitų veiklos alternatyvų.

Profesorius H. Milkmanas padėjo įgyvendinti programą „Jaunimas Islandijoje“ (Youth in Iceland), kuri rėmėsi požiūriu, kad kova su žalingais įpročiais veiksminga ne tada, kai jie atimami, o kai žmonėms suteikiama geresnė alternatyva – galimybė veikti tai, kas atstotų cheminių medžiagų vartojimo poreikį. Tarkime, mokytis groti muzikos instrumentais, šokti, imtis meno. Tokia veikla daro teigiamą įtaką vaikų smegenyse vykstantiems cheminiams procesams ir yra atrama gyvenime, nes padeda atsiskleisti, įgyti daugiau pasitikėjimo, atsikratyti įtampos.

Priklausomybių šaknys

„Ąžuolyno klinikos“ direktorius, gydytojas psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna įsitikinęs, kad priklausomybių atsiradimą lemia psichologinės problemos, o jų pobūdį – kultūriniai ir socialiniai faktoriai, visuomenėje vyraujančios nuostatos tam tikros lyties atžvilgiu bei paties asmens statusas joje.

„Bet kokia priklausomybė rodo, jog asmuo turi psichologinių problemų. Būtent todėl be specialisto įsikišimo žmogui retai visiškai pavyksta iš jų išsilaisvinti. Atsisakius žalingo įpročio savo pastangomis, pasąmonėje slypinti priežastis, dėl kurios ir buvo pradėta tai daryti, niekur nedingsta. Psichologinės problemos gali pasireikšti nerimu, įnikimu į kitas priklausomybes, kuriomis ir slopinama dėl neaiškių priežasčių kylanti įtampa“, – aiškina psichiatras psichoterapeutas.

Kokios psichologinės problemos gali lemti polinkį į vienokią ar kitokią priklausomybę? Specialistas tvirtina, kad dažniausiai tai būna skausmingi išgyvenimai vaikystėje, stresą sukeliančios situacijos darbe ar šeimoje, įvairios netektys. Neišgydytas skausmas, traumos, kurias nustumiame gilyn, bet nesprendžiame jų, ilgainiui mūsų viduje sukelia egzistencinį vakuumą.

„Ypač su psichologinėmis traumomis susiduriantys jaunuoliai ieško supratimo tarp bendraamžių ir, aišku, daro tai, ką draugai, pasiduoda bandos jausmui. Būtent šiame gyvenimo etape dažniausiai ir atsiranda priklausomybės. Juk beveik kiekvienas jauname amžiuje pabando uždraustų vaisių, pavyzdžiui, rūkyti, o ketvirtadalis mėginusiųjų tampa priklausomi“, – sako specialistas.

Ne atimti, o leisti rinktis

Politikai paprastai griebiasi priemonių, paremtų draudimais, tuo metu islandai dėmesį ir finansinius išteklius skyrė ilgalaikei schemai bei programai. Išvada viena – mąstymas ir planavimas į priekį yra tai, ko šiandien reikia daugelyje sričių. Islandai neatėmė iš vaikų galimybės griebtis to, kas kenkia jų sveikatai ir gyvenimui, bet pasiūlė alternatyvą ir leido rinktis. Ši politika remiasi žalos mažinimo koncepcija.

Vadovaujantis žalos mažinimo principu žmonės priimami tokie, kokie yra, ir neteisiami. Jis nukreiptas į politikos priemones, programas ir praktinius veiksmus, galinčius susilpninti su cheminėmis medžiagomis susijusią žalą, daromą asmens, kuris neįstengia ar nenori jų atsisakyti, sveikatai. Esminis dėmesys kreipiamas į žalos sumažinimą, o ne cheminių medžiagų atsisakymą ar jas vartojančio žmogaus smerkimą.

Tačiau tai, kaip teigia nevyriausybinė organizacija „Harm Reduction International“, tėra papildoma priemonė šalia tų, kuriomis siekiama išvengti ar sumažinti cheminių medžiagų vartojimą apskritai. Ši koncepcija paremta stebėjimu, jog pasaulyje daugybė gyventojų, nepaisydami jokių draudimų, vis tiek vartoja chemines medžiagas. Kai kurie tiesiog nenori ar nesugeba atsisakyti savo priklausomybių. Prieiga prie deramo gydymo, be abejo, su priklausomybėmis kovojantiems asmenims labai svarbi, bet daug jų negali arba visai nepageidauja gauti reikiamo gydymo.

Taigi atsiranda poreikis suteikti žmonėms galimybę kiek įmanoma susilpninti vienų ar kitų medžiagų daromą žalą sau ir aplinkiniams. Žinoma, konkrečios priemonės skiriasi atsižvelgiant į priklausomybės pobūdį ir jos kilimo priežastį. Toks požiūris nukreiptas į politiką, praktiką ir programas, kurios būtų taikomos siekiant sumažinti nepalankų poveikį sveikatai bei padarinius ekonomikai ir socialinei gerovei. Šio požiūrio naudą jaučia ir nuo priklausomybių kenčiančių žmonių šeimos, bendruomenės nariai.

Žalos mažinimo šalininkai abstinenciją mato kaip pageidautiną, bet sunkiai pasiekiamą dalyką. Todėl politikai, priimantys sprendimus, bendruomenės, tyrėjai koncentruoja dėmesį į riziką ir žalą pirmiausia atsakydami į klausimus: kokios neigiamos pasekmės siejamos su specifinės cheminės ar psichoaktyvios medžiagos vartojimu; kas konkrečiai sukelia šią riziką ir poveikį; ką galima padaryti, kad tai būtų eliminuojama? Žalos mažinimo priemonės yra praktiškos, lengvai įgyvendinamos, saugios, taupios ir turinčios akivaizdžią teigiamą įtaką individų sveikatai.

Kova su žalingais įpročiais veiksminga, kai jaunimui suteikiama galimybė veikti tai, kas atstotų cheminių medžiagų vartojimo poreikį, pavyzdžiui, mokytis groti muzikos instrumentais, šokti, imtis meno.

Neįprastas Didžiosios Britanijos pareiškimas

Viena populiariausių priklausomybių, žinoma, yra tabako vartojimas. Visi daugiau ar mažiau žinome apie rūkymo daromą žalą. Tačiau šių metų vasarį „Public Health England“ (PHE), remdamasi pirmaujančių nepriklausomų tabako ekspertų įžvalgomis, atnaujino 2015 metais skelbtą pranešimą apie alternatyvias, inovatyvias rūkymo priemones. Jame apžvelgiamas elektroninių cigarečių paplitimas tarp jaunuolių ir suaugusių žmonių, jų požiūris į šiuos produktus, analizuojama, kaip inovatyvių produktų vartojimas susijęs su visišku žalingų įpročių atsisakymu, bei pateikiama informacija konkrečiai apie nikotino poveikį sveikatai.

Teigiama, jog vyrauja visuotinis nesupratimas apie nikotino poveikį sveikatai: mažiau nei 10 proc. suaugusiųjų supranta, kad didžiausią žalą sveikatai rūkymas daro ne dėl nikotino. „Dūmai yra pagrindinė su tabako vartojimu susijusių ligų ir mirčių priežastis. Kai žmonės rūko cigaretes, jie įkvepia mirtiną mišinį dūmų iš 7 tūkst. sudedamųjų dalių, kurių 70 pripažintos kaip sukeliančios vėžį. Dabar yra didesnė nikotino įvairovė nei anksčiau: kramtomoji nikotino guma, nosies ir burnos purškalai, pleistrai, elektroninės cigaretės, kaitinamojo tabako gaminiai“, – vardija Londono karališkojo koledžo priklausomybės nuo tabako profesorė Ann McNeill.

PHE Sveikatos gerinimo direktorius profesorius Johnas Newtonas tvirtina, kad inovatyvių produktų vartojimas sukelia ne tiek daug žalos kaip įprasti tabako gaminiai. Kitaip tariant, tai 95 proc. mažiau žalinga alternatyva rūkaliams ir pašaliniams asmenims. Todėl Didžiosios Britanijos medicinos ir sveikatos produktų reguliavimo agentūra (Medicines and Healthcare products Regulatory Agency) šiuo metu sprendžia klausimą, susijusį su elektroninių cigarečių ir kitų inovatyvių tabako gaminių reguliavimu bei licencijavimu, – nori priskirti juos prie medicininių pagalbos priemonių metant rūkyti.

Pasak R. Aleknos, atsisakyti žalingų įpročių nėra taip paprasta, kaip galbūt atrodo iš šalies visiškai sveikai ir brandžiai asmenybei. Gydant fizinės priklausomybės simptomus galima gana efektyviai taikyti pakaitinę terapiją arba vartoti mažesnės rizikos produktus, palengvinančius bent jau fizinius abstinencijos simptomus. Tačiau tikrasis išsivadavimas aplanko tik išsiaiškinus ir išsprendus psichologines problemas. Todėl, R. Aleknos žodžiais, tam beveik visuomet reikalinga specialisto – psichoterapeuto ar psichiatro – pagalba.

„Pavyzdžiui, rūkyti metančių žmonių fizinės abstinencijos nuo nikotino simptomai išnyksta gana greitai. Praėjus tam tikram laikui organizme nebelieka nikotino ar kitų medžiagų, gaunamų rūkant tabako gaminius. Tačiau žmogus vis tiek jaučiasi blogai. Visa jo energija ir dėmesys nukreipti į bandymą susilaikyti. Toks asmuo nebežino, kaip užpildyti atsiradusią tuštumą atsisakius tam tikro ritualo, todėl neretai įninka į kitas priklausomybės formas“, – konstatuoja R. Alekna.

Islandijos atvejis ir Didžiosios Britanijos paskelbti duomenys rodo, kaip atsakingos institucijos tiria ir atnaujina savo požiūrį bei žinias, ieško alternatyvų, kurias galėtų pasiūlyti su priklausomybėmis kovojantiems žmonėms, bet nenusistatant prieš juos. Žalos mažinimo koncepcija drąsina be išankstinių nuostatų atvirai diskutuoti, į sprendimų priėmimo procesus, politikos vystymą ir programų įgyvendinimą įtraukti skirtingas suinteresuotas šalis. Svarbu prisiminti, kad maži žmonių laimėjimai bendruomenei turi daugiau naudos negu reikšmingi kelių individų pasiekimai, o daugelis ir yra linkę žengti ne vieną ar du itin plačius, bet kelis nedidelius žingsnelius.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"