Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Ligonių maitinimas: ką parodė pirmasis patikrinimas

 
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Po to, kai viešąją erdvę sudrebino toli gražu apetito nekeliančios maisto nuotraukos iš ligoninių, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga inicijavo akciją. Jos metu mobili ekspertų komisija rengs reidus į šalies ligonines ir tikrins pacientams tiekiamą maistą. Vakar, trečiadienį, pirmuoju ministerijos „taikiniu“ pasirinkta Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė.

Komisija pateikė verdiktą

Per patį pietų įkarštį į įstaigą išsiruošę Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) ekspertai įvertino maisto ruošimo patalpas ir pamatavo daugeliui pacientų pietums tiekto bulvinio plokštainio ir sriubos temperatūrą. Verdiktas – situacija ligoninėje visai gera, nors ir ne viskas idealu.

„Bendras vaizdas neblogas, nors mitybiniu požiūriu galėtų būti geresnis. Vertinome tik vieną dienos patiekalą, matėme, kad jame daug angliavandenių. Siūlytume, kad būtų patiekiama daugiau daržovių. Pageidautina, kad jų būtų kiekvieną dieną kiekvieno valgymo metu. Estetinis maisto vaizdas patenkinamas, aišku, gali būti ir geriau, bet tai priklauso ir nuo indų, serviravimo kokybės. Be to, dažnai, priešingai nei neestetiško vaizdo atveju, ne iki galo žinoma, koks turėtų būti kokybiškas vaizdas. Todėl artimiausiu metu ketiname į ministerijos puslapį tokių estetiškai atrodančio maisto pavyzdžių“, – komentavo SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas.

VMVT Viršininko pavaduotoja Daiva Ruželienė pabrėžė, kad patalpos tvarkingos, higieniškos, paviršiai lengvai valomi, įranga atnaujinta. „Ką tik pagaminto plokštainio temperatūra siekė 90 laipsnių, pasiekus vartotoją – 70 laipsnių karščio. Užpylus šaltos grietinės plokštainis neatšalo, o tokio karšto valgyti dar ir negalima, reikia palaukti, kol atvės. Sriuba taip pat buvo pakankamai karšta“, – sakė specialistė.

Pacientai nesiskundžia

Ypatingų nusiskundimų maistu „Lietuvos sveikatos“ kalbinti pacientai irgi neturėjo. „Čia ne sanatorija, žmonės greitai keičiasi, tad nereikia ko nors išskirtinio tikėtis. Maistas šiltas, visada atneša laiku. Svarbiausia, kad operacija padaryta“, – sakė Andrejus.

Tik tris dienas ligoninėje gulinti vilnietė Ingrida taip pat tikino jokių priekaištų dėl maitinimo neturinti. „Maistas šiltas, greitai viskas išnešiojama, duodamas normalus naminis maistas – buvo varškės apkepas, košės, sriubos. Taip pat duoda kokį vaisių, sausainiuką, vis kažką prideda, nors gal ir nelabai to reikia. Iš daržovių buvo patiekta kopūstų, burokėlių. Man užtenka. Aišku, po operacijos mažiau ir norisi valgyti, daugiau vandenį vartoju. Iš namų prašiau tik ledų atnešti“, – juokėsi ji.

„Kai guli penkias dienas, viskas skanu, o kai guli dvi savaites, tai atsibosta, kaip ir namie. Bet šiaip prašau, kad iš namų atneštų vaisių, daržovių“, – sakė vilnietė Audronė.

Ligoninės atstovų teigimu, pacientų atliktos apklausos parodė, kad 85 procentai jų teigiamai vertina maistą.

Nauja tvarka pasiteisino

Pasak A.Kranausko, RVUL pasirinkta, nes prieš porą metų joje buvo atliktas auditas, anksčiau buvo labai daug skundų dėl maisto.

„Dabar iš esmės pasikeitė pati maitinimo organizavimo tvarka – ligoninė nebeperka paslaugos, o jau metus maistą gamina patys“, – sakė jis.

Specialisto aiškinimu, patikrinimas atliktas siekiant parengti naują ligoninių įstaigų maitinimo tvarką. „Bus nauji privalomieji reikalavimai, kurie anksčiau buvo rekomendaciniai. Dabar buvo nustatyta 30 dietų ir privalomumas laikytis paros energijos ir maisto medžiagų normų“, – sakė SAM atstovas. Planuojama aplankyti kelias dešimtis ligoninių Lietuvoje, atkreipti dėmesį į tas įstaigas, kur pasitaikydavo daugiausiai skundų.

RVUL vadovas Algimantas Pamerneckas sakė, kad centralizuoto maitinimo pirkimo atsisakymas pasiteisino. Pasak jo, perkant paslaugą kontroliuoti maisto kokybės neturi galimybės, o dabar maitinama ir skaniau, ir pigiau, tačiau konkrečios sumos, kiek skiriama vienam lovadieniui per dieną, negalėjo įvardyti.

„Kokia suma skiriama dienai, negalime pasakyti, nes kitaip skaičiuojame. Valgiaraštį kiekvienam pacientui sudaro dietologai, viešųjų pirkimų būdu perkami produktai, o gaminame patys ir kaina gaunasi skirtinga“, – sakė įstaigos vadovas.

Ligoninėje maistą tiekiančių žmonių teigimu, maitinimas parai (įskaitant penkias porcijas – pusryčius, priešpiečius, pietus, pavakarius, naktipiečius), kainuoja apie 5 eurus.

Maisto kokybę apsprendžia kaina

Gydytojos dietologės doc. dr. Editos Gavelienės teigimu, daryti vienareikšmišką išvadą patikrinus vieną maitinimą nebūtų teisinga.

Maitinosi planas gydomam pacientui yra sudaromas 7 ar 14 dienų. Taigi ir patiektas bulvių plokštainis – vienas savaitės patiekalų. Patiektas mūsų kraštui būdingas patiekalas, pacientai jį vertina teigiamai. Tačiau jei vertinčiau kaip dietologė atskirą patiekalą, aišku, jo nerekomenduočiau valgyti kartą per savaitę. Nes pacientui tiekiamas maistas turėtų būtų ne tik skanus, bet ir maistinga, estetiškas, kad skatintų skrandžio sulčių išsiskyrimą.

Gydytoja pabrėžė, kad realiai maisto valgiaraštį gydymo įstaigose apsprendžia ne dietologai, bet kaina. „Per savo praktiką pasitaikė tik vienas atvejis dirbant privačiame sektoriuje, kada kaip gydytoja dietologė galėjau visiškai įgyvendinti savo ir pacientų lūkesčius, kada finansavimas buvo atitinkamas. Galima net buvo pasirinkti duoną su kmynais ar be jų. Deja, tokios prabangos kitose įtaigose nėra“, – aiškino ji.

A.Kranauskas patvirtino, kad nėra nustatytos sumos, kurią ligoninė turėtų skirti maistui. „Tokio sumos nėra, pati ligoninė sprendžia pagal galimybes, ligonių skaičių, išlaidas. Ligoninė gauna sumą negydymo reikmėms, į tai įeina viskas – ūkio reikalai, slaugių atlyginimai, maitinimas. Pats ligoninės vadovas pasiderina sumą ir jos labai skiriasi“.

Komentarai:

3,68 – tiek eurų Jurbarko ligoninė skiria vienos dienos paciento maitinimui.

Vyriausiojo gydytojo pavaduotoja medicinos reikalams, laikinai vykdanti vyriausiojo gydytojo funkcijas Rūta Lukšienė:

– Pacientų maitinimui papildomų lėšų nei savivaldybė, nei Sveikatos apaugos ministerija neskiria. Ligoninė tam skiria iš savo uždirbamų lėšų, kurias gauna už suteiktas paslaugas pagal nustatytus įkainius. Už šias lėšas turime užtikrinti tiek gydytojų atlyginimus, tiek apmokėti komunalines paslaugas, tiek infrastruktūros gerinimą ir pacientų maitinimą. Maitinimo paslaugas perkame iš „Kretingos maisto“ ir suma skiriama vienos dienos paciento maitinimui yra 3,68 eurai. Ar galėtume skirti daugiau? Pagal turimas pajamas tikrai ne.

1,74 – tiek eurų skiria Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė, neskaičiuojant maisto ruošėjų darbo.

Direktorius Artūras Vasiliauskas:

– Per mano vadovavimo laikotarpį, beveik dešimtmetį, tai buvo pirmas kartas, kuomet gavome nusiskundimų dėl maitinimo. Tiesa, vėliau ir pati mama, kuri išplatino nuotrauką socialiniuose tinkluose, sakė, jog tikrai nesitikėjo tokios reakcijos, o maistas, jos nuomone, nebuvo blogas, tik estetinis vaizdas nepatiko. Maistą pacientams ruošiame patys, neskaičiuojant maisto ruošėjų darbo, pacientų maitinimas mums kainuoja apie 1,74 eurų. Turbūt sutiksite, kad ligoninės pagrindinės funkcijos – ne maisto ruoša, nors jis ir svarbus sveikimo procesui. Skirti daugiau lėšų galima būtų tik ko nors atsisakant. Todėl čia kalbame apie ligoninės prioritetus – ar skiriame lėšas gydymui, kas yra mūsų pagrindinė funkcija, ar maitinimui.

3,70 – apie tiek eurų Tauragės ligoninė skiria vienos dienos paciento maitinimui.

Vadovas Liutauras Indriuška:

– Tauragės ligoninei nei savivaldybė, nei Sveikatos apsaugos ministerija papildomų lėšų neskiria. Šią paslaugą išlaikome iš savo lėšų, kaip, beje, ir iš savo lėšų atnaujiname virtuvę, kad pacientams galėtume pasiūlyti daugiau patiekalų, gamintų garuose. Iš pacientų esame gavę keletą skundų dėl patiekto atvėsusio maisto, pasikalbėjome su personalu ir viskas buvo išspręsta. Ir be patikrinimų vykdome apklausas dėl maitinimo ligoninėje, o į pacientų pastabas atsižvelgiame. Meniu sudaro ligoninės dietologai pagal ministerijos numatytas normas, kad atitiktų ir kaloringumas ir visa kita.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"