Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Lietuviai pernai įvaikino 92, o užsieniečiai – 47 beglobius vaikus

 
2018 01 16 8:28
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pernai Lietuvoje įvaikinti 92 tėvų globos netekę vaikai, kitose šalyse gyvenantys piliečiai ir užsieniečiai jų įsivaikino 47.

Bendras įvaikintų be tėvų globos likusių vaikų skaičius – mažesnis nei užpernai: 2016-aisiais Lietuvoje gyvenančios šeimos įsivaikino 90, o 67 tokie vaikai rado prieglobstį užsienyje.

Pernai Lietuvoje įsivaikino 79 sutuoktinių poros ir 5 vienišos moterys, jie daugiausia į savo šeimas priėmė vaikus iki trejų metų (tokio amžiaus buvo 81 iš 90 vaikų).

Į užsienį pernai išvykę 47 vaikai pasiskirstė po 36 šeimas, rodo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pasklebti duomenys.

Tarnybos atstovė spaudai Vaiva Arnašė aiškino, kad užsieniečių ir užsienyje gyvenančių lietuvių įvaikinamų be tėvų globos Lietuvoje likusių vaikų skaičius mažėja, nes jiems daugiausia siūloma įsivaikinti specialiųjų poreikių turinčius vaikus, o šeimų, galinčių priimti tokius vaikus, esą mažėja.

„Pažymėtina, jog per 2017 metus net 6 šeimos, pateikusios prašymus įvaikinti 7 specialiųjų poreikių turinčius vaikus, įvertinusios savo galimybes, atsisakė juos įvaikinti dėl sudėtingos jų sveikatos būklės. Taigi stebima tendencija, kad galimų įvaikinti vaikų, pagal vaikų turinčių specialiųjų poreikių programą, sudėtinga nepilnamečių sveikata įtakoja šeimų neigiamą apsisprendimą juos įvaikinti“, – teigė ji.

Taip pat pažymima, kad sumažėjo užsienio valstybių įgaliotų įvaikinimo institucijų, per kurias šeimos gali kreiptis dėl vaikų iš Lietuvos įvaikinimo, skaičius.

Be to, anot V. Arnašės, pastarųjų trejų metų tarptautinėje įvaikinimo praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet jau pradėjus procedūras norą globoti nepilnamečius pareiškia giminaičiai ar kiti asmenys, nuolat gyvenantys Lietuvoje, arba vyresnio amžiaus vaikai pakeičia nuomonę dėl įvaikinimo, t. y. nesutinka būti įvaikinti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"