Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Liepsnojančios smegenys: tai gali nutikti bet kuriam

 
2018 03 14 15:00
VU Psichiatrijos klinikos profesorius Arūnas Germanavičius (dešinėje), psichologė psichoterapeutė Genovaitė Petronienė ir leidyklos "Kitos knygos" atstovas Darius Pocevičius per diskusiją "Paslaptingi žmogaus smegenų ir psichikos fenomenai" / 
VU Psichiatrijos klinikos profesorius Arūnas Germanavičius (dešinėje), psichologė psichoterapeutė Genovaitė Petronienė ir leidyklos "Kitos knygos" atstovas Darius Pocevičius per diskusiją "Paslaptingi žmogaus smegenų ir psichikos fenomenai" /  Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Amerikiečių autorės Susannah Cahalan knyga „Liepsnojančios smegenys. Mano beprotybės mėnuo“, unikali psichozės draskomo žmogaus patirtis, aprašyta pasveikus, Vilniaus knygų mugėje surengtoje diskusijoje „Paslaptingi žmogaus smegenų ir psichikos fenomenai“ paskatino Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos profesorių Arūną Germanavičių ir psichologę psichoterapeutę Genovaitę Petronienę pažvelgti ir į pačią psichiatriją pasaulyje ir mūsų šalyje.

Kai 24 metų „New York Post“ žurnalistę S. Cahalan užklupo reta autoimuninė liga ir prasidėjo smegenų uždegimas, encefalitas, lėmęs baisius padarinius, pacientė pateko į vieną geriausių pasaulyje Niujorko ligoninę ir buvo visiškai išgydyta. Lietuvoje tokia liga susirgęs žmogus, psichologės psichoterapeutės G. Petronienės manymu, greičiausiai būtų gydomas psichiatrijos ligoninėje ir jam prastai baigtųsi. Net ir Amerikoje kol kas tokių ligų gydymas dažniausiai yra kitoks nei aprašytuoju atveju.

Pokyčius galvos smegenyse ir tokius psichozės simptomus kaip haliucinacijos ir kliedesiai gali sukelti įvairios ligos, tarkime, gripas ir jo komplikacijos, kitos virusinės infekcijos.

„Labai svarbu, jog pacientė nebuvo palaikyta šizofrenija sergančiu žmogumi, kad gydytojai toliau ieškojo ligos priežasties ir išsiaiškinę skyrė gydymą, padėjusį visiškai pasveikti“, – pabrėžė prof. A. Germanavičius. Pasak psichiatro, pokyčius galvos smegenyse ir tokius psichozės simptomus kaip haliucinacijos ir kliedesiai gali sukelti įvairios ligos. Tarkime, gripas ir jo komplikacijos, kitos virusinės infekcijos ar net vidaus organų pažeidimai. Ir taip gali nutikti bet kuriam mūsų.

Psichiatrijos stigmos

S. Cahalan „Liepsnojančios smegenys. Mano beprotybės mėnuo“ papildė tokias leidyklos „Kitos knygos“ lietuviškai išleistas knygas kaip anglų rašytojo ir filosofo Aldouso Huxley'o „Suvokimo durys. Rojus ir pragaras“ apie sąmonės ribas išplečiančių medžiagų, tokių kaip meskalinas, poveikį, Kanados mokslininko, psichiatro, psichoanalitiko Normano Doidge'o „Save keičiančios smegenys“ apie smegenų lankstumą, prisitaikymą prie įvairių negandų ir „Smegenų gebėjimas gyti“, britų neurologo ir neuropsichologo Oliverio Sackso „Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“ apie įvairius psichikos sutrikimus ir „Haliucinacijos“ apie slėpiningą haliucinacijų pasaulį.

„Lietuvoje psichologinių žinių sklaida, ypač moksliškai pagrįstų knygų leidyba, vyksta intensyviai ir sparčiai vejamės Vakarų šalis, – sakė prof. A. Germanavičius. – Nors,

kaip žinome, istoriškai psichiatrija visą laiką buvo stigmatizuojama ir sovietmečiu panaudota politiniais tikslais. Psichologijos mokslas Stalino metais išvis buvo uždraustas ir į psichoterapiją žvelgta labai įtariai. Politinė valdžia visą laiką stengėsi stabdyti jos raidą. Psichologai į psichiatriją Sovietų Sąjungoje taip pat atėjo labai vėlai.“

Renginio vedėjas leidyklos „Kitos knygos“ atstovas Darius Pocevičius priminė, kad JAV praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje buvo susiformavęs gana aktyvus ir agresyvus antipsichiatrinis judėjimas, kaltinęs amerikiečių psichiatrus elektrošoko naudojimu ir vaistų pumpavimu dėl politinių motyvų persekiojamiems žmonėms.

„Amerikoje, ko gero, pats didžiausias nusikaltimas, padarytas žmonijai, buvo lobotomijos taikymas, – patikslino prof. A. Germanavičius. – Kad sumažėtų, pavyzdžiui, kliedesių ir haliucinacijų, pacientui aštriu instrumentu per akiduobes buvo suardoma baltoji medžiaga smegenų kaktinėje skiltyje. Dabar tikrai žinoma, kad ši procedūra labai žalojo smegenis. Žmogus prarasdavo emocijas ir savąjį aš. Tapdavo kaip robotas. Vien JAV buvo padaryta apie 50 tūkst. lobotomijos procedūrų.“

Pasak psichiatro, šiuo požiūriu iš tiesų būta daug blogų dalykų, tačiau jie – iš noro padėti ir pažinti. Dabar tokių nukrypimų nebegalėtų būti, nes viską labai aiškiai reglamentuoja medicinos etika.

„Kalbant apie šiuolaikinį psichiatrijos mokslą dažnai vartojami pagiriamieji epitetai. Kita vertus, ar taip jau viskas ir gerai, – svarstė D. Pocevičius. – Sakome, kad prieš 10–20 metų būta atsilikimo. Gal dar po 10 metų tai, kas yra dabar, bus laikoma urviniu amžiumi.“

Medicininis detektyvas

Skaitant S. Cahalan knygą beveik 200 puslapių tvyro nežinomybė. Pasak prof. A. Germanavičiaus, tokia situacija labai dažna, nes ligos pradžia skirtingiems žmonėms būna labai įvairi. Iš pirmųjų simptomų neaišku, kokia grėsmė užklupo. Pamažu patirtis sunkėja, sutrinka visa žmogaus veikla, tarpusavio santykiai, gebėjimas susikaupti, įsiminti informaciją, atsiranda kliedesiai, paranojinis sindromas. Tačiau tai nėra specifiniai šizofrenijos sutrikimai.

„Medicininis detektyvas išlaiko įtampą, kol gydytojai supranta, kad kartu yra ir neurologinio pažeidimo požymių. Jie rodo veikiau smegenų ligą, o ne dvasinį, sielos, sutrikimą. Įtarus neurologinę ligą, atliekami brangūs tyrimai. Jie ir padeda nustatyti tikrąją ligos priežastį. Vadinamųjų NMDA receptorių antikūnų encefalitas – labai reta liga, kai organizmas dėl imuninio atsako sutrikimų pradeda gaminti autoantikūnus prieš šiuos receptorius“, – aiškino psichiatras.

Teisingos diagnozės link leido žengti ir vadinamasis laikrodžio testas, žinomas jau daugiau kaip pusę amžiaus ir naudojamas įtarus galvos smegenų pažeidimą – jam lokalizuoti. Pacientas ant popieriaus lapo turi nupiešti laikrodžio ciferblatą. Knygos herojė visus 12 skaičių sugrūdo į vieną, dešinę, pusę. Po daugybės įvairių galvos smegenų vaizduojamųjų tyrimų ir neuropsichologinio vertinimo galiausiai buvo atlikta biopsija – paimta gyvos medžiagos iš smegenų. Toks tyrimas daromas labai retai, išimtinais atvejais, kai įtarimas encefalitas, ir jį reikia patvirtinti.

„Knygoje atskleidžiama visa diagnostikos eiga: kaip gydytojai protauja ir kaip jaučiasi pacientė, ką dar sugeba ir ko – nebe. Didžiulė įtampa ir neviltis. Aukščiausio lygio specialistai tyrinėja įvairias hipotezes ir bendradarbiaudami juda į priekį. Būtent tokio įvairių sričių specialistų bendradarbiavimo Lietuvoje trūksta“, – apgailestavo Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius prof. A. Germanavičius. Pasak jo, medikų profesijai kartais trūksta ir loginio ryšio tarp gydytojo priimamų sprendimų, pacientų nusiskundimų ir vėliau atliekamų tyrimų. Turi vykti tarpdisciplininis darbas, kad psichiatrija būtų integruota, o ne atskirta nuo kitų medicinos sričių.

Unikali patirtis iš vidaus

„Kai žmogui prasideda psichozė, jis tarsi skyla į dvi dalis. Viena patiria kokią nors stiprią emociją, o kita, sveikoji, stebi ir išsigąsta: kas man darosi?! Tačiau ta dalis vis nyksta ir kažkuriuo momentu žmogus jau nebestebi savęs. Nebeturi savojo aš. Ko gero, visi patirsime tokį momentą mirdami, kai neaišku, kas būsiu aš. Būtent psichiatrija prieina prie pačių archajiškiausių psichikos sluoksnių, prie kurių niekaip negalime priartėti būdami sveiki“, – kalbėjo psichologė psichoterapeutė G. Petronienė.

Jos manymu, S. Cahalan knyga – unikalus vadovėlis, kaip psichozė jaučiama iš vidaus. Aprašomos pačios įvairiausios psichozės formos. Pavyzdžiui, ambivalencija: pacientė nori arba tuoj pat pasakyti savo vaikinui, kad jį myli, arba tuoj pat su juo išsiskirti. Įtarumo kliedesiai, kai atrodo, kad žmonės aplinkui – net televizoriuje – šnibždasi apie ją. Galiausiai po visų patirtų be galo stiprių emocijų, daugiausia neigiamų, autorė jaučiasi viduje vienoks žmogus, o išoriškai nieko negali. Pavyzdžiui, tarsi turi pojūtį, ką atsakyti, bet minčių suformuluoti nepajėgia. Bando susidaryti dienos planą, tačiau nepavyksta. Neatsimena žodžių, juos mokosi iš naujo.

„Retas dalykas – psichozė perteikta iš vidaus, nes paprastai kas ja serga, rašyti negali. Dažnai ir nepasveikstama. Šiuo unikaliu atveju žmogus ne tik visiškai pasveiko, bet dar sirgdamas fiksavo, kas su juo vyksta, – sakė psichologė psichoterapeutė. – Knyga leidžia įsivaizduoti, kaip būtų, jei savęs nevaldytume. Tą paribio būseną, kai tarsi nebeaišku – dar aš ar nebe aš. Kad žinotume, ką daryti, jei mums ar mūsų artimiesiems taip nutiktų. Liga gali užklupti netikėtai. Kaip ir knygos autorę, stiprią asmenybę, dirbančią kūrybinį darbą. Tačiau jos tėvai kovėsi, nepatikėjo, kad dukrai psichikos liga, surado pačius geriausius mokslininkus.“

Iš lietuvių autorių, kada nors aprašiusių panašių būsenų, prof. A. Germanavičius prisiminė visuomenės veikėją, ekonomistą Saulių Pečiulį (1960–2010). Jis ne kartą patyrė psichozę ir aprašė keliose knygose. Viena jų – „10 sėkmingo gyvenimo paslapčių asmenims, turintiems psichikos sveikatos problemų“. Tačiau knyga buvo išleista labai mažu tiražu. Psichologė psichoterapeutė G. Petronienė dar paminėjo išeivijos rašytojo Antano Škėmos romaną „Balta drobulė“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"