Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kompiuterinių žaidimų skeptikams: žaisti sveika

 
2018 07 05 15:08
Organizatorių nuotrauka

Debatai – vaizdo žaidimai yra gerai ar blogai – prasidėjo turbūt tuomet, kai pasirodė pirmieji vaizdo žaidimai. Nors trūksta mokslu pagrįstų įrodymų, daugelis vaizdo žaidimus paverčia „atpirkimo ožiu“ ir kaltina dėl įvairių psichinių bei fizinių sutrikimų. 

Ar vaizdo žaidimai iš tiesų trukdo mokytis, daro mus agresyvesnius ir neigiamai veikia fizinę būklę? Vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kad yra priešingai – vaizdo žaidimai mums gali būti naudingi.

Gali padėti sulėtinti senėjimo procesus. Ajovos universiteto mokslininkai atliko tyrimą su 681 sveiku vyru ir moterimi, kuriems 50 ir daugiau metų. Kiekvienas jų per 5–8 savaites 10–14 valandų žaidė tą patį vaizdo žaidimą. Rezultatai pribloškė: pakako vos 10 valandų žaidimo, kad tiriamųjų smegenų veikla pagerėtų ir būtų tokia, kokia buvo prieš 1,5 ar net 6,5 metų.

Ugdo gebėjimą priimti sprendimus. Ročesterio universiteto mokslininkas išsiaiškino, kokią įtaka vaizdo žaidimai turi gebėjimui priimti sprendimus. Pirmoji tiriamų jaunuolių, niekada nežaidusių vaizdo žaidimų, grupė 50 valandų žaidė veiksmo žaidimą, antroji – lėto tempo strateginį žaidimą. Tyrimas parodė, kad veiksmo žaidimai, kuriuose viskas kinta itin sparčiai, moko žmones geriau suprasti jutiminius duomenis ir juos paversti teisingais sprendimais.

Gali padėti regėjimui. Dar 2009 m. grupė mokslininkų iš Ročesterio universiteto pabandė išsiaiškinti, ar vaizdo žaidimai iš tiesų kenkia regėjimui. Pirmoje tiriamųjų grupėje buvo patyrę šaudymo žaidimų „Call of Duty“ ir „Unreal Tournament 2004“ meistrai, kitoje – žaidžiantys ne tokius itensyvius žaidimus, bet, pavyzdžiui, tokius kaip „The Sims 2“. Įrodyta, kad žaidžiantys pirmojo asmens šaudyklės žanro žaidimus turėjo geresnį regėjimą. Mokslininkai tai aiškino tuo, kad veiksmo žaidimai padeda pagerinti kontrasto jautrumo funkciją, kuri ypač naudinga vairuojant tamsiu paros metu.

Skatina socialinį bendravimą. Bene vienas klaidingiausių stereotipų, kad vaizdo žaidimai žaidėjus paverčia antisocialiais. Trijų D. Britanijos ir Kanados universitetų mokslininkai atliko atskirus tyrimus, kuriais bandė išsiaiškinti, kiek antisocialinis elgesys yra paplitęs tarp žaidėjų. Visi tyrimai patvirtino, kad žaidėjai, kurie dalyvauja gyvuose bendraminčių renginiuose, pavyzdžiui, tokiuose kaip Lietuvoje vykstantis „GameOn“, yra itin komunikabilūs ir draugiški. Negana to, įrodyta, kad žaidėjai tarpusavyje užmezga glaudesnius ryšius nei vaizdo žaidimų nežaidžiantys asmenys.

Padeda mokytis. Nors vis dar gyvas mitas, kad vaizdo žaidimai kalti dėl prastesnių rezultatų mokykloje, D. Britanijos mokslininkai įrodė, kad kai kurie vaizdo žaidimai gali pagerinti smegenų darbą. 72 savanoriai 40 valandų nuo šešių iki aštuonių savaičių žaidė du skirtingus žaidimus – greitą strateginį žaidimą „Starcraft“ ir lėtą simuliacinį žaidimą „The Sims“. Paaiškėjo, kad „Starcraft“ žaidėjai pasižymėjo geresnėmis kognityvinėmis funkcijomis. Manoma, jog taip yra dėl to, kad „Starcraft“ reikalauja nuolatinio mąstymo, žaidėjų įsitraukimo ir operatyviai priimamų sprendimų.

Padeda pagerinti rankų ir akių sąveiką. Teksaso universiteto mokslininkai tyrė, kas gali pasigirti geriausia rankų ir akių sąveika. Tam jie pasitelkė kelias tiriamųjų grupes – vidurinės mokyklos moksleivius, koledžo studentus ir rezidentus (medikus). Tiriamieji turėjo atlikti virtualią operaciją. Vidurinės mokyklos moksleiviai pasirodė geriausiai. Mokslininkai daro prielaidą, kad taip nutiko, nes jie kasdien bent po dvi valandas žaisdavo vaizdo žaidimus.

Padeda susikaupti ir daro dėmesingesniu. Siekiant išsiaiškinti, ar žaidimai vaikus daro dėmesingesnius ir prisideda prie pažinimo didinimo bei suvokimo gerinimo, buvo tiriami kelių kolegijų studentai. Studentų grupės, kurių vienoje buvo patyrę žaidėjai, o kitoje vaizdo žaidimų nežaidžiantys studentai, buvo paprašytos atlikti keletą suvokimo užduočių. Geresnius rezultatus parodė ta grupė, kurioje buvo vaizdo žaidimus žaidžiantys tiriamieji. Tyrėjai mano, kad vaizdo žaidimų struktūra ir čia sutinkami pasikartojimai gali būti vieni pagrindinių veiksnių, darančių įtaką žaidėjų suvokimui, dėmesiui ir pažinimui.

Gali padėti gydyti depresiją. Naujosios Zelandijos mokslininkai išsiaiškino, ar vaizdo žaidimai gali padėti gydyti psichinius sutrikimus, tokius kaip depresija. Tyrime dalyvavo 168 paaugliai, kurių vidutinis amžius 15 metų. Visiems jiems anksčiau buvo nustatyti depresijos požymiai. Viena tiriamųjų grupė buvo gydoma tokiais atvejais įprastomis psichologo konsultacijomis, kita – žaidė specialiai paauglių terapijai sukurtą žaidimą „Sparx“. Vaizdo žaidimą žaidę paaugliai sveiko efektyviau nei gydyti įprastu metodu.

Skatina fizinį aktyvumą. Tokie žaidimai kaip „Wii Sports“ ar „Wii Fit“ ne be reikalo randami daugelyje modernių ligoninių ir senelių namų. Oklahomos universiteto mokslininkai aiškinosi, kiek fizinį aktyvumą skatinantys vaizdo žaidimai vaikams yra geriau nei, pavyzdžiui, televizoriaus žiūrėjimas ar naršymas internete. Buvo tiriami 10–13 metų amžiaus vaikai, tikrinamas jų pulsas ir sudegintos kalorijos. Tyrimas atskleidė, kad fizinį aktyvumą skatinančių žaidimų nauda prilygsta ėjimui bėgimo takeliu 5,6 km/val. greičiu. Tiek vienu, tiek kitu atveju vaikai sudegino tiek pat kalorijų.

Gerina porų santykius. Nors paprastai vaizdo žaidimus dažniau žaidžia vaikinai nei merginos, apklausos rodo, kad vyriškoji santykių pusė norėtų vaizdo žaidimus žaisti kartu su savo partnere. Taip pat įrodyta, kad bendra poros veikla ir interesai gerina ir stiprina judviejų santykius, o vaizdo žaidimai gali būti smagi pramoga, padedanti ne tik gerai praleisti laiką, atsipalaiduoti, bet ir užmegzti dar stipresnius tarpusavio saitus.

Kaip ir patys vaizdo žaidimai, taip ir moksliniai tyrimai, rodantys jų poveikį mūsų gebėjimams ir savijautai, vis dar yra gana nauja sritis. Akivaizdu viena – žaidimai gali padėti pagerinti mūsų gyvenimo kokybę, svarbu pasirinkti kiekvienu atveju tinkamus žaidimus ir reguliuoti žaidimo laiką. Išbandyti įvairius žaidimus, susipažinti su naujienomis ir daugiau sužinoti apie žaidimus, jų įtaką ir kultūrą bus galima tradiciniame žaidimų kultūros konvente „GameOn“, kuris lapkričio 2–3 d. vyks parodų ir kongresų centre „Litexpo“, Vilniuje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"