Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kokiu figos lapeliu ULAC vėl pridengs ŽIV protrūkius?

 
Antri metai stebimas naujų ŽIV atvejų ženklus didėjimas, ypač tarp narkotines medžiagas vartojančiųjų asmenų ir vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais.
Antri metai stebimas naujų ŽIV atvejų ženklus didėjimas, ypač tarp narkotines medžiagas vartojančiųjų asmenų ir vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais.

„Dešimt naujų ŽIV atvejų per pirmas šių metų dienas asociacijoje „Demetra“ nustatėme tarp narkotikų vartotojų ir vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais. Keturiasdešimt naujų ŽIV atvejų per praėjusius metus. Tokie štai neraminantys skaičiai, kurie nesiliauja didėti jau gąsdinančiu tempu“ – sako ŽIV ir AIDS paveiktų moterų ir jų artimųjų asociacijos „Demetra“ vadovė Svetlana Kulšis. Beveik pusė diagnozuotų pernai „Demetroje“ dar nesilankė pas gydytoją, vadinasi, negavo sveikatos priežiūros paslaugų, įskaitant efektyvų antiretrovirusinį gydymą. Lietuva – vienintelė ES valstybė, kuri atidėlioja gydymą pacientams užsikrėtusiems ŽIV, kol sveikata suprastės. Tad apie ŽIV epidemijos kontrolę galima tik  pasvajoti.

Sterilių švirkštų trūksta katastrofiškai

Nevyriausybinės organizacijos šaukte šaukia, kad antrus metus stebimą ŽIV protrūkį lemia nuolatinis sterilių švirkštimo instrumentų trūkumas, naujų ŽIV atvejų, kai žmogaus organizme viruso yra labai daug, ženklus padidėjimas bei pasikeitę narkotikų vartojimo įpročiai.

Departamentui beliko apgailestauti dėl tokios prastos situacijos ŽIV kontrolės bei prevencijos srityje.

„Sterilių švirkštimo instrumentų trūkumas yra nuolatinis. Esame apie tai informavę atsakingas institucijas. Iš ULAC (Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras – aut. past.) gaunamų švirkštų kiekio nepakanka, bet į mūsų argumentus neatsižvelgiama. Kasmet vykdomas ULAC duomenų rinkimas apie išdalintus švirkštus, taip ir lieka duomenų rinkimu. Vienintelis stacionarus žemo slenksčio kabinetas Vilniuje jokių praktinių mokymų, kaip orientuoti ŽIV prevenciją, nėra sulaukęs. ULAC, kuris yra atsakingas už ŽIV prevenciją, niekada nebandė konstruktyviai kalbėtis. Vietoje to esame sulaukę tik skundų, patikrinimų ir nepagrįstų kaltinimų nekompetencija. Todėl užrašas „Švirkštų nėra jokių“ kabinamas periodiškai. Daugumos kituose miestuose veikiančių kabinetų padėtis dar liūdnesnė“, – susirūpinimą išsako asociacijos „Demetra“ vadovė Svetlana Kulšis.

Dar praėjusių metų balandį asociacija kreipėsi į Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą (NTAKD) išsakydama nuogąstavimus dėl užkrečiamųjų ligų situacijos tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų. Departamentui beliko apgailestauti dėl tokios prastos situacijos ŽIV kontrolės bei prevencijos srityje.

„Akivaizdu, kad Jūsų rašte keliamos problemos dėl žalos mažinimo programų yra labai aktualios, žemo slenksčio paslaugų aprėptis Lietuvoje išlieka ribota. Tiek Pasaulio sveikatos organizacija, tiek kitos Jungtinių Tautų organizacijos, tiek Europos Sąjunga kelia gerokai aukštesnius aprėpties rodiklius žemo slenksčio paslaugoms ir jų pasiekiamumui. <...> Tenka pripažinti, kad žemo slenksčio paslaugų kabinetai susiduria su problemomis ir kelia įvairius klausimus, kurie iki šiol, manytina, nebuvo išdiskutuoti visų atsakingų institucijų“, – rašoma NTAKD atsakyme.

Departamentas susilaikė nuo platesnio komentaro apie užkrečiamos ligos protrūkį sakydamas, kad už ŽIV prevenciją atsakingas ne kas kitas, o Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Jo vadovas Saulius Čaplinskas tik išgirdęs grėsmingą žodį „ŽIV“ pasiteisindamas dideliu užimtumu kuo skubiau nutraukė pokalbį.

Prevencijos sistema neįgali

Anot nevyriausybinių organizacijų, ŽIV/AIDS prevencijos sistema, skirta apsaugoti nuo ligos, veikia itin prastai. Jų teigimu, silpnybės ir grėsmės jau užprogramuotos dar nepatvirtintame valstybiniame, ULAC rengiamame, ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos bei kontrolės veiksmų plane 2018–2020 m., kuriame neįvardintos nei rizikos grupės, nei veiklos paremtos pinigais. Tarptautinių organizacijų, tokių kaip ECDC, EMCDDA ir kitų, rekomendacijos Lietuvai neatsispindi nei teoriškai, nei praktiškai.

„Daugybę kartų ir raštu, ir žodžiu valdžios institucijoms esame sakę tą patį, ką teigia ir tarptautinės Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų agentūros: skirkime savo ribotus išteklius ten, kur didžiausia problema, o ne išsklaidykime juos po truputį visur. Be to, ištekliai net nėra skaičiais įvardinti, todėl visiškai neaišku, kokia bus suplanuotų priemonių apimtis.

Pagrindinė problema aiški: prevencijos priemonių trūkumas (švirkštų, prezervatyvų, ŽIV ištyrimo, ŽIV gydymo prevencijos tikslu ir priklausomybės gydymo) didžiausią riziką turintiems asmenims: švirkščiamuoju būdu narkotikus vartojantiems asmenims, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims, vyrams turintiems lytinių santykių su vyrais“, – sako koalicijos „Galiu gyventi“ direktorė Jurgita Poškevičiūtė.

Apeina didžiausios rizikos grupes

Bene didžiausia problema, jog nevykdoma prevencija ir ištyrimas tarp kitų rizikos grupių, kuriose plinta ŽIV.

Bene didžiausia problema, jog nevykdoma prevencija ir ištyrimas tarp kitų rizikos grupių, kuriose plinta ŽIV. Europos Komisijos Lietuvoje vykdyti projektai tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais, parodė, kad prevencinių programų tiesiog nėra, o ŽIV nustatomas atsitiktinai. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras skatina veiklas orientuoti į tikslinį ŽIV ir kitų LPI profilaktinį ištyrimą, nemokamą prezervatyvų dalijimą, skiepijimą nuo hepatitų A ir B, priešekspozicinę profilaktiką dėl ŽIV.

„ŽIV prevencija mūsų bendruomenės atžvilgiu itin smarkiai apribota ir stigmatizuota. Tiek sveikatos apsaugos politiką formuojantys asmenys, tiek nevyriausybinės organizacijos šia tema kalba per mažai. Netgi neatsižvelgiama į tuos pokyčius, kurie vyksta europiniu kontekstu. Tai yra gydymo skyrimas tiems žmonėms, kurie jau yra užsikrėtę šiuo pavojingu virusu. Ilgą laiką gydymas buvo skiriamas tuomet, kai žmogus jau pradėdavo sirgti AIDS, o ne iš karto tik diagnozavus ligą. Tai iš tikrųjų itin apsunkindavo prevenciją, nes kai žmogus nėra gydomas, jis gali perduoti virusą kitiems. Mūsų pozicija tokia, kad valstybei ekonomiškai labiau apsimokėtų užkirsti kelią ligai, negu paskui sergantįjį gydyti visą gyvenimą. Amerikoje, daugelyje Europos šalių vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais, – viena pagrindinių prevencinės priemonės tikslinių grupių“, – sako Lietuvos gėjų lygos (LGL) atstovas Tomas Vytautas Raskevičius.

Anot jo, įvairūs tyrimai rodo, kad kuo visuomenė uždaresnė ir homofobiškesnė, tuo LGBT žmonės labiau nesirūpina sveikata. Tad reikėtų imtis tikslingų ir kryptingų priemonių, kurios skatintų šios bendruomenės narius prevenciškai saugoti sveikatą.

„Negi reikia, kad problema įgautų epidemijos mastą? Lietuva ir taip yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos valstybių, kur užkrečiamumas ŽIV auga. Mums reikia strateginio ir įžvalgaus planavimo. Dviračio išradinėti nebūtina, viskas išbandyta kitose šalyse. Žmonės pasimokė, kad prevencija yra pati geriausia priemonė. Tik mes kažkodėl užsiimame ne prevencija, o gaisro gesinimu, kai žmonės jau pradeda sirgti“, – apgailestauja T.V.Raskevičius.

Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija žada, kad netrukus bus pasirašytas ŽIV diagnostikos ir gydymo, kompensuojamo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, tvarkos aprašo pakeitimo projektas. Juo bus reglamentuojamas neatidėliotinas gydymas. Tiesa, kada tiksliai ministras ant dokumento suraitys parašą, SAM komunikacijos komanda negalėjo pasakyti.

Ką reikėtų daryti?

Pirmas žingsnis – bent netrukdyti ŽIV ištyrimo rizikos grupėse ir sudaryti teisines prielaidas atlikti ŽIV tyrimą ne medicinos įstaigose dirbantiems specialistams.

Antra – gydyti visus sergančius ŽIV liga, kad iki minimumo būtų užkirstas kelias perduoti ŽIV infekciją kitiems.

Trečia – nustoti reikalauti jautrių nekoduotų asmens duomenų, tokių kaip adresas ar darbovietė, kurie nėra būtini ŽIV ligos epidemiologinei priežiūrai.

SAM atsakymas

Naujų ŽIV atvejų skaičiaus negalima vertinti vienareikšmiškai. Naujų atvejų skaičių gali lemti tiek ŽIV infekcijos paplitimas bendruomenėje, tiek testavimo paslaugų prieinamumo ar visuomenės poreikio žinoti savo ŽIV statusą pokyčiai.

Atkreipiame dėmesį, kad 2017 m. buvo palengvintas ištyrimas dėl ŽIV greitaisiais testais vienai iš rizikingiausių asmenų grupių – narkotikų vartotojams žemo slenksčio kabinetuose. Nevyriausybinės organizacijos aktyviai organizuoja akcijas skatindamos pasitikrinti dėl ŽIV. Šie veiksniai taip pat turi įtakos naujų ŽIV atvejų nustatymui.

Be abejo, ŽIV yra pavojinga liga, kuri gali ir turi būti gydoma, o sergantieji ŽIV tikrai nėra palikti be dėmesio. Artimiausiu metu gydymo paslaugų prieinamumas gerės visiems pacientams ir nemokamas gydymas bus skiriamas vos tik nustačius šią ligą.

Siekiant suvaldyti šios ligos plitimą ir sumažinti jos stigmatizavimą visuomenėje, ypač svarbu, kad žmonės apie ją žinotų kuo daugiau, todėl Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras be kitos veiklos periodiškai organizuoja ir visuomenės informuotumo apie ŽIV tyrimus. Kaip tik šiuo metu atliekamas naujas tyrimas apie visuomenės informuotumą dėl ŽIV rezultatų, kurie parodys pokyčius, įvykusius nuo 2013 metų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"