Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kodėl reikia išmokti plaukti iki mokyklos

 
2018 04 29 16:30
Įveikęs vandens baimę vaikas patiria pergalę: aš galiu! / 
Įveikęs vandens baimę vaikas patiria pergalę: aš galiu! /  Neringos Laurinaitienės nuotrauka

Plaukimo ir nardymo trenerės Nijolės Gaidulytės nuomone, vaikai turėtų išmokti plaukti dar iki mokyklos. Kuo anksčiau, tuo geriau. Pati Nijolė moko plaukti mažiausiuosius – vaikus nuo metukų iki penkerių.

Kūdikis pirmomis savaitėmis nepraranda refleksinių gebėjimų būti vandenyje. Jį pajutęs, jis gali sulaikyti kvėpavimą. Augdamas pamažu tuos refleksus praranda ir tenka mokytis iš naujo, jau įdedant pastangų.

Nijolė Gaidulytė: „Tėvai savo vaikams nori gero, tačiau patys mokydami plaukti gali padaryti daugiau žalos negu naudos.“

Todėl būtų idealu, jeigu vaikas neprarastų ryšio su vandeniu nuo pat gimimo. Užsienyje vos keleto savaičių mažyliai nešami į baseiną akvariumą. Tokiuose negiliuose stikliniuose baseinuose jie plaukioja kaip žuvys. Tėvai patiria nepakartojamų akimirkų, matydami vaiko sugebėjimą plūduriuoti, apsiversti ant nugaros, nardyti.

Grūdinami nuo mažumės

Lietuvoje tokių akvariumų nėra, tačiau gana anksti galima pradėti vaiką vesti į baseiną. Jei svarstote, ar jau laikas, ir koks baseinas tinkamiausias, pasiklausinėkite apie baseino gylį, vandens temperatūrą. Tarkime, 80 cm gylio baseinas kūdikiui gana gilus, tokiu atveju užsiėmimuose dalyvauja ir mamos arba tėčiai. Paprastai apie 30 laipsnių C baseino vandens temperatūra negrūdintam mažyliui iki pusės metų gal ir žemoka, tačiau dabar daug šeimų apipylinėja vaikus šaltu vandeniu nuo gimimo, todėl tokia temperatūra sveikuoliui nesukels streso.

„Kartą nuvažiavau į pajūrį gegužės pabaigoje. Vanduo dar buvo labai šaltas, niekas nesimaudė. Tada pasirodė studentiško amžiaus porelė su kūdikiu – visi trys nusirengė ir įbrido į vandenį. Mama panardino vaikutį vieną, du, tris kartus, o tas nė nesuverkė, tik nustebusiomis akelėmis žiūrėjo, kas čia vyksta. Priėjau pakalbinti šeimos. Jie pasakojo, kad šaltu vandeniu vaiką apipila nuo pirmų dienų, todėl kelių mėnesių kūdikis auga labai užsigrūdinęs“, – sakė plaukimo trenerė. Taigi vandens temperatūra priklauso nuo to, ar vaikas sistemingai grūdinamas. Tėvai patys jaučia, ar jų vaikas pasiruošęs baseinui. Nijolės grupėje mažiausiai plaukikei buvo 8 mėnesiai.

Dažnai tėvai nesupranta vieno paprasto dalyko, kad saugodami vaiką nuo vandens atima daug džiaugsmo. Maži vaikai tiesiog mėgaujasi vandeniu. N. Gaidulytės grupėje treniravosi trimetis Saša. Pripratęs prie baseino, vaikas kiekvieną rytą pabudęs sakydavo: noriu plaukti. Ir mama visą vasarą vežiojo rytais Sašą į ežerą paplaukioti. Beje, penkerių metų Saša jau dalyvaudavo plaukimo varžybose, visus stebindamas savo unikaliu gebėjimu pranerti 25 metrus po vandeniu.

Nijolė Gaidulytė. / Asmeninio albumo nuotrauka
Nijolė Gaidulytė. / Asmeninio albumo nuotrauka

Plaukimo pamokėlės

Daug metodikų, kaip dirbti su mažais vaikais, yra sukūrę specialistai. Idealu, kai negiliame baseinėlyje vaikai gali sėdėti ant dugno, rinkti iš vandens žaisliukus, panerti galvyte į vandenį. Prie gilesnio vandens pratinama pamažu. Per pirmus užsiėmimus vaikai tik taško kojeles, mokosi įbristi į vandenį. Vėliau atlieka nesudėtingas užduotis vandenyje, naudodami papildomas priemones: rankoves, neskęstančias lenteles, pūsles.

„Vandenyje atsiskleidžia vaiko ir tėvų tarpusavio ryšys, – aiškino trenerė. – Kai mažiukas su mama labai artimi, vaikas nebijo, jis gerai jaučiasi baseine. Skatinu mamas dažniau girti savo vaikus, už gerai atliktą užduotį priglausti, pabučiuoti. Yra tėčių, kurie retai būna su vaiku, todėl kartą per mėnesį atėję į baseiną patys sutrinka, nežino, ką daryti, o ir vaikai jaučiasi nesaugūs. Baseine vaikas turi jaustis saugus.“

Kuo mažesnis vaikas, tuo natūraliau jis elgiasi vandenyje. O vyresniam jau smarkiau pasireiškia savisaugos instinktai. Jie racionaliai įvertina situaciją, nesielgia spontaniškai. N. Gaidulytė prisiminė, kaip vienas šešiametis berniukas stovėjo baseine pusę metų. Jis bijojo vandenyje net judėti. Bet tėčio kantrybė buvo begalinė: kas ką. Po pusės metų sustingęs berniukas išsivadavo, išsitiesė ant vandens. Ir visiškai pasikeitė jo veido išraiška. Iš baugštaus vaiko jis tapo savimi pasitikinčiu vyruku.

Beje, per pamokas mažyliai pirmiausia mokosi panardinti galvytę į vandenį, plūduriuoti. Jie apsipranta vandenyje maždaug per pusmetį. Kai vaikas nebebijo vandens, prasideda antrasis etapas – mokomasi plaukimo technikos.

Tėvai savo vaikams nori gero, tačiau patys mokydami plaukti gali padaryti daugiau žalos negu naudos. Trenerės nuomone, išmokti plaukti vaikas turėtų baseine, o ne ežere ar jūroje. Atviras vandens telkinys vaiką gali gąsdinti dydžiu, nelygiu dugnu. Juk dauguma nelaimių vandenyje atsitinka dėl to, kad vaikas išsigąsta ir sutrinka. Vaikas turi išmokti valdyti savo kūną vandenyje.

Reikia mokėti mokyti

Mokydamasis plaukti vaikas turi sušlapti galvą, panardinti į vandenį veidą. O to nežinodami, tėvai moko plaukti netaisyklingai. Vasarą paplūdimyje dažnai pamatysi, kaip vaiko galva iškelta aukštai, o kūnelis bando plaukti. Plaukimo treneris tokios „technikos“ tikrai neleistų.

Iki mokyklos vaikas būtinai turėtų išmokti plaukti. Taip apsaugosime jo gyvybę nuo klastingų ežero įdubų ar jūros bangų. Baseino lankymo tikslas – išmokti plaukti. Tačiau per užsiėmimus vaikas išgyvena nepaprastų emocijų, patiria daug džiaugsmo. Kita vertus, bendravimas, bendradarbiavimas, pasitikėjimas savimi ar tiesiog sveikatingumas – visa tai neatsiejama nuo pasisekimo ne tik plaukimo, bet ir kitose srityse.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"