Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Ko laukti Dainiui Kepeniui pradėjus sveikatinti tautą?

 
INGA MARKELIŪTĖ, lsveikata.lt
2018 09 06 15:42
Dainius Kepenis./
Dainius Kepenis./ Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Vos per trejus metus Seimo narys Dainius Kepenis žada iš paliegusios, nutukusios ir hipertenzija sergančios tautos padaryti sveiką. Antradienį Seime registruotas projektas, kuriuo parlamentaras ketina sveikatinti Lietuvą ir sako, kad sukurs atskirą ar, tiksliau būtų vadinti, alternatyvią sveikatos politiką.

Užteks trejų metų

„Kai Seimas priims sveikatos stiprinimo politikos gaires, jos taps įstatymu, taps privalomos visoms ministerijoms, visoms žinyboms, kurios privalės jomis vadovautis. Šiandien koordinacijos neturėjome, turėjome terminą „sveikata visose politikose“, bet jei paklaustumėte atsakingų asmenų, skirtingų ministerijų, tai pas vienus penktoje vietoje, pas kitus trečioje, bet vieningos, harmoningos sistemos neturėjome. Jei viskas veiktų harmoningai, mes tokios prastos padėties neturėtume. Įsivaizduokite, pusė jaunuolių netinka karinei tarnybai dėl prastos sveikatos, vien tas skaičius reikalauja šaukti, kaip taip atsitiko“, – dėsto Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys D.Kepenis ir kaip maldą pakartoja visiems žinoma frazę: 1 investuotas doleris į prevenciją sutaupo 24, kuriuos tektų skirti gydymui.

Gairėse yra nemažai pakeitimų, kurie apima daugelį sričių – nuo sveikatos apsaugos iki mokesčių sistemos pakeitimų. Pavyzdžiui, gairių iniciatoriai skatins darbdavius mokėti papildomus pinigus sveikata besirūpinantiems ir sportuojantiems darbuotojams, sieks įvesti reikalavimą, kad darbdaviai privalėtų leisti darbuotojams kas valandą ar kelias daryti mankštą. Be to, dar didesni apribojimai bus maisto gamintojams, mat reikės nurodyti ne tik energetinę vertę ar sudėtį, bet ir pažymėti, ar, pavyzdžiui, auginant kiaules buvo naudojami antibiotikai. Žinoma, bus labiau rūpinamasi ir sveika mityba, tad vienas pirmųjų gairių rengėjų darbų – uždrausti sveikatai žalingus transriebalus.

Sveikiems trumpėtų eilės

Planuojam sukurti ir sveikatos pasą, kuriame būtų kaupiami žmonių sveikatos duomenys. „Pasas bus dokumentas, kurio pagrindu, galės darbdavys kompensuoti tam tikras išlaidas, tai – viena sritis. Net apskaita gali būti. Kita vertus, mes dažnai einame pas šeimos daktarą ir norime įvertinti, ar svoris geras, ar blogas, kaip kiti parametrai? Tai sveikatos pase bus kaupiama tokia informacija ir jei tu tikrai rūpinaisi sveikata, tavo visi indeksai atitinka sveiko žmogaus indeksus, tai yra pagrindas skatinti. Ir kaip padarė britai, jei sumažinai svorį, tavo eilė pas daktarą trumpėja dvigubai“, – tvirtina parlamentaras.

Pasak D.Kepenio, žmones sveikai gyventi skatins ne tik geru žodžiu, bet ir piniginėmis priemonėmis. „Mes siūlome geriausią pasaulinę patirtį – pradedant ekonomiškai. Be to, galima skirti vieną dieną prie atostogų, galima darbo grafiką pakeisti, nes greičiau atliks darbus, nei tie, kurie eina parūkyti, tai šie momentai turi būti įtraukti į galimybę žmogų už tai paskatinti“, – teigia Seimo narys.

Siūloma ir viešąjį transportą padaryti nemokamą, kad sumažėtų oro tarša. Yra tik vienas bet, pamiršo apskaičiuoti, kiek tam reikėtų papildomų milijonų. Na, čia smulkmena, kaip sako D.Kepenis, pirma reikia imti ir pabandyti. Nors neaišku, ar tokia priemonė apskritai reali.

Per daug skiriama gydymui

Dokumente pateikiama esamos sveikatingumo būklės šalyje analizė. Pavyzdžiui, „įstatymuose įtvirtintos sąvokos akcentuoja ligos diagnozę, traumų profilaktiką ir gydymą, bet ne sveikatos stiprinimą, ligų prevenciją; Valstybės biudžetas, skirtas sveikatos apsaugos sistemai, per dvidešimt metų išaugo nuo 0,4 mlrd. eurų (1997 m.) iki 2,5 mlrd. eurų (2017), tačiau Lietuvoje vidutinės gyvenimo trukmės rodiklis yra vienas mažiausių Europoje. Maža to, didžioji valstybės biudžeto lėšų dalis skiriama gydymui, medicininėms priemonėms ir farmacijai, o gyventojų sveikatai stiprinti – tik apie 5 proc. Atsižvelgiant į PSO rekomendacijas siekiant suvaldyti lėtinių neinfekcinių ligų pandemiją šalia šiuolaikinio medicininio gydymo būtina taikyti tradicinės alternatyvios – liaudies, papročių medicinos priemones“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"