Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Klausiate – atsakome: ar emigravusių tėvų vaikas gali eiti pas gydytoją?

 
2018 10 09 13:04
vlk.lt nuotrauka

Ligonių kasų specialistų neretai teiraujamasi, ar gali vaikas be tėvų ateiti pas gydytoją. Juk šeimose pasitaiko, kai susirgus vaikui į gydymo įstaigą jo nėra kam palydėti arba palydi jį ne tėvai, o artimieji. 

Atrodo, kas gi čia tokio, juk vaikus nuo gimimo iki 18 metų privalomuoju sveikatos draudimu draudžia valstybė, jiems už paslaugas mokėti nereikia, nes už jas sumoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Vis dėlto – vieno vaiko pas gydytojus leisti negalima, rašoma VLK pranešime spaudai.

„Tiek fizine, tiek psichine savo vaikų sveikata bei raida visada turi rūpintis tėvai (įtėviai) ar globėjai. Jų pareiga nuo pat gimimo vaiką prirašyti pasirinktoje sutartį su teritorine ligonių kasa turinčioje poliklinikoje, pas pasirinktą šeimos ar vaikų ligų gydytoją. Vaikams kasmet turi būti atliekami profilaktiniai sveikatos patikrinimai“,– sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja Žydrūnė Baigienė.

Problemų kyla, jei į užsienį ilgesniam laikui išvyksta abu tėvai, o vaikai paliekami artimųjų giminaičių priežiūrai.

Pasak jos, tėvams ir globėjams reikia žinoti, kad vaikams iki 16 metų sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik su jų įstatyminių atstovų sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas. „Paciento atstovais pagal įstatymą gali būti: vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas, rūpintojas. Nesant šių atstovų raštiško sutikimo, gydytojas negalės atlikti patikrinimo. Tiesa, kaip jau ir minėjau, kai vaikui būtina skubi medikų pagalba, ji turi būti teikiama ir nesant tokių atstovų“,– teigia Ž. Baigienė.

Problemų kyla, jei į užsienį ilgesniam laikui išvyksta abu tėvai, o vaikai paliekami artimųjų giminaičių priežiūrai. „Teisiškai neįforminus laikinosios globos (rūpybos) šie žmonės negali atstovauti vaikams gydymo įstaigoje. Tuo tarpu turint atstovavimo teisę patvirtinantį dokumentą, sunegalavus vaikui, su juo kreipiantis į gydymo įstaigą rūpesčių nekiltų“,– sako Ž. Baigienė.

Pasak jos, tėvelių pareiga prieš išvykstant ilgesniam laikui gyventi ir dirbti į kitą valstybę, sutvarkyti savo vaiko atstovavimo ir priežiūros klausimus.

Tuo tarpu sulaukę 16 metų jaunuoliai jau gali pasirinkti atstovą pagal pavedimą. „Šis atstovavimas įforminamas notarine tvarka arba pacientas apie savo pasirinktą atstovą pasirašytinai gali nurodyti savo medicinos dokumentuose“,– teigia Ž. Baigienė.

Tad sunegalavus vaikui, į gydymo įstaigą tėveliams, o jei tėvų nėra – globėjams, reikėtų keliauti kartu su vaiku. Kreipiantis reikia turėti vaiko ir savo (tėvų ar globėjų) asmens dokumentą, globėjams – būtinas atstovavimo teisę patvirtinantis dokumentas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"