Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kas teisus – mama ar tėtis?

 
2018 04 14 11:00

Tėčių ir mamų „karai“ dėl auklėjimo – kasdienybė daugelyje šeimų. Gydytoja psichoterapeutė, vaikų ir paauglių psichiatrė, psichologė-psichoterapeutė Dalia Mickevičiūtė pataria, kaip užkasti karo kirvį ir vaikus auginti darniai.

Vaikų neturintiems vyrui ir moteriai nėra sunku rasti kompromisą, o tam tikras nuomonių išsiskyrimas gali net žavėti. Tačiau gimus vaikui išryškėja net menkiausi požiūrių skirtumai. Ar palikti kūdikį verkiantį, kad nurimtų pats? Ką vaikams valgyti? Kada tvarkyti žaisliukus: iškart pažaidus ar vakare, prieš miegą? Tėvams nuolat kyla daug visokių klausimų.

Dalia Mickevičiūtė: „Susitarkite, kad vaikų akivaizdoje niekada nekritikuosite ir nekaltinsite savo partnerio dėl vaikų auklėjimo.“

„Nuomonių skirtumai dėl auklėjimo – tai ta priežastis, dėl kurios nereikėtų tikėtis, kad gimęs kūdikis išgelbės braškančią santuoką (tikriausiai apie tai esate girdėję, nemažai porų vis tiek savo santykius bando sutvirtinti tokiu būdu). Kai atsiranda trečias, santykiai byra dar labiau, arba jei iki tol pora galėjo girtis buvę tvirti ir „vandeniu neperliejami“, atsiradus mažyliui, santykiuose atsiranda ir įtrūkimų“, – teigė D. Mickevičiūtė.

Skirtingi metodai

Nesutarimų, pasak psichiatrės, dažnai kyla ir dėl vaikų maitinimo. Pavyzdžiui, vienas iš tėvų gali stengtis vaikus maitinti tik griežtai ekologišku maistu, o kitas –nesibodėti keptų bulvyčių iš greitojo maisto restoranų arba pašildyti prekybos centre pirktą picą. Traškučiai, limonadai, dešrelės, bandelės – daugybė pagundų, kurios vienam gali atrodyti visai geras maistas, o kitam – baisus nuodas.

Vienas iš tėvų įvedęs aiškią, griežtą rutiną su pasiruošimo miegui ritualais, tokiais kaip dantukų valymas, knygutės skaitymas lovoje ir šviesos užgesinimas po kelių atsisveikinimo bučinių. Kitas, paprastai grįžęs iš darbo vėliau už pirmąjį, nori su vaikais pabendrauti, todėl vyksta šokinėjimas nuo vienos lovos ant kitos ir pagalvių mūšiai...

Vienam iš tėvų lengviau kantriai laukti, kol vaikas nustos zyzti, todėl trimetis galiausiai apsieina be daikto, kurio tuo metu buvo be galo užsinorėjęs, ir susiranda kitos veiklos. Kitas iš tėvų (paprastai tas, kuris mažiau būna namie arba yra labiau pavargęs) į zyzimą reaguoja ne taip kantriai, todėl arba duoda vaikui norimą daiktą, arba jį aprėkia.

Tokie skirtingi auklėjimo stiliai, pasak D. Mickevičiūtės, yra žalingi vaikams. „Bandykite įsivaizduoti, kad jums viršininkas liepia atlikti kokį nors darbą, o viršininko pavaduotojas pateikia visai kitokius nurodymus. Galbūt jie susipykę, ir kiekvienas nori parodyti, kuris viršesnis, o gal nežino, kad kitas turi kitokį požiūrį, – pasakojo specialistė. – Ką daryti jums? Atlikti darbą taip, kaip liepė pavaduotojas, ir klausyti viršininko pastabų bei priekaištų, ar susipykti su pavaduotoju padarius darbą taip, kaip liepė viršininkas? Ar pabandyti suvesti juos abu kartu ir išsiaiškinti, ko iš tikrųjų reikia? Šis sprendimas būtų pats produktyviausias, bet galite įsivaizduoti, kiek jaudulio jums tai kainuotų. Bet kokiu atveju dėl kvailos situacijos labiausiai kenčiate jūs, nes nerimaujate, svarstote, ką daryti, bijote, kad gali nukentėti jūsų karjera ar net galite būti atleistas iš darbo.“

Panašių išgyvenimų, kaip teigė psichiatrė, patiria ir vaikai. Skirtingi tėvų nurodymai gali sukelti lojalumo konfliktą, kai vaikas nežino, kuriam – tėčiui ar mamai – jis turėtų stengtis įtikti.

Vaikai prisitaiko

Esant skirtingam auklėjimo stiliui, vaikai gali būti daugiau prisirišę prie tėčio ar mamos, prie to, kurio auklėjimo stilius atitinka vaiko charakterio ypatumus ir emocinius poreikius. „Vieni vaikai geriau jaučiasi, kai juos auklėja arba moko švelnus, palaikantis auklėtojas ar mokytojas, o kitiems patinka ugdytojas, nustatantis griežtesnes ribas ir taisykles, nes tai sukelia daugiau saugumo. Vaikai geba prisitaikyti prie aplinkybių ir jomis pasinaudoti, todėl nenuostabu, jei labai greitai perpranta, kad yra dalykų, kuriuos galima pasakyti tik mamai, bet ne tėčiui, nes tėtis bars. Paauglystėje tai gresia gudrybėmis: „Mama, šiandien einu į vakarėlį – tėtis leido“, o paskui: „Tėti, mama man leido eiti į vakarėlį ir negrįžti per naktį.“ Tuomet galite pastebėti, kad dėl jūsų nuomonių nesutapimo ne tik sunkiau nubrėžti ribas savo paaugliui, bet, jam naudojantis esama situacija, jūsų santykiai irgi tampa įtempti, nes pradedate pykti ant vyro (ar žmonos) dėl to, kad jis (ji) leido paaugliui išeiti, nors jūs būtumėte neleidę“, – aiškino specialistė.

Pagrindinės taisyklės

Jeigu požiūris į auklėjimą skiriasi, pašnekovė pataria kartu nustatyti ir užrašyti šeimos taisykles, kurios galiotų visiems: ir suaugusiesiems, ir vaikams. Tai padės tiek švelnesniam, tiek kietesniam tėčiui ir mamai laikytis vienodų reikalavimų.

Sutarkite, kad pastovumas ir nuoseklumas yra daug svarbiau nei „tobula tėvystė“. Suvokite, kad nepavyks abiem susitarti dėl kiekvienos smulkmenos. Jums svarbu nuosekliai laikytis pagrindinių taisyklių. „Susitarkite, kad vaikų akyse stengsitės vienas kitą palaikyti, niekada nekritikuosite ir nekaltinsite savo partnerio (sutuoktinio) dėl vaikų auklėjimo. Jei taip atsitinka, kad norite paprieštarauti, – susilaikykite, nutylėkite, o vėliau pasikalbėkite vaikams negirdint. Taip pat susitarkite, kad tuomet, kai vienas iš jūsų nebetenka kantrybės ir pratrūksta, kitas ateina į pagalbą ir perima bendravimą su vaikais į savo rankas: tokia strategija jums padės išvengti neapgalvotų bausmių ir savo emocijų išsiveržimo“, – aiškino D. Mickevičiūtė.

Net ir turint skirtingus auklėjimo stilius, šeimoje galima rasti sutarimą, kuris tiktų visiems. Svarbu kalbėtis, viską aptarti ir ieškoti kompromisų.

„Derinkitės prie griežtesniojo, – patarė specialistė. – Tais atvejais, kai jūsų pozicijos skiriasi, iš anksto nuspręskite, kad palaikysite griežtesnę nuomonę. Vaikai gali bandyti jus palenkti ir iš pradžių prašyti paramos iš minkštesnio tėvo (ar mamos), bet tai reiškia, kad jums gali tekti keisti ir laužyti nustatytas taisykles, o tai skatina panašų vaikų elgesį ir ateityje.“

Prisiminkite, kad suaugusiesiems moralai yra tokie pat neveiksmingi, kaip ir vaikams. Labai dažnai vienam iš tėvų (o kartais ir abiem) kyla toks klausimas: ką daryti, jei atrodo, kad partneris yra pernelyg minkštas arba per daug griežtas vaikams? Kaip suriežtinti arba sušvelninti savo partnerio taisykles ir tvarką? Visa tai, ką rekomenduojama daryti arba nedaryti su vaikais, tinka ir suaugusiesiems. Nepasieksite jokių rezultatų, jeigu kritikuosite savo partnerį arba laidysite užuominas, kad jis yra nevykėlis

Parengta bendradarbiaujant su „Mamos žurnalu“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"