Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kas skatina geresnę sveikatą ir gražesnes formas

 
2018 05 12 12:00
Intensyvūs fiziniai pratimai gali padėti sukelti autofagiją.
Intensyvūs fiziniai pratimai gali padėti sukelti autofagiją. cookinglight.com nuotrauka

Mažai ištirtas natūralus regeneracijos procesas autofagija, vykstantis organizme ląstelių lygiu ir sumažinantis tikimybę susirgti kai kuriomis ligomis, pripažintas nauju būdu mesti svorį, atrodyti jaunesniems ir pailginti gyvenimą.

Kaip rašo „BBC News“, 2016 metais Japonijos mokslininkas Yoshinori Ohsumi laimėjo Nobelio premiją už autofagijos mechanizmų atradimą, padėjusį geriau suprasti tokius sutrikimus kaip demencija ir Parkinsono liga. Nuo tada vaistų kompanijos ir mokslininkai lenktyniauja ieškodami vaistų, kurie skatintų šį procesą, o mitybos ir sveikatingumo ekspertai šoka į populiarumo traukinį teigdami, kad šį procesą natūraliai gali sukelti badavimas, intensyvūs fiziniai pratimai ir angliavandenių ribojimas.

Pastebėta, kad autofagija apsaugo nuo tokių ligų kaip Parkinsono ir Hantingtono bei tam tikrų demencijos formų, taip pat naudinga infekcijų kontrolei.

Ką sako mokslininkai

„Eksperimentai, atlikti su pelėmis, rodo, kad taip gali būti, – teigė molekulinės neurogenetikos profesorius dr. Davidas Rubinszteinas iš Kembridžo universiteto Demencijos tyrimų instituto Jungtinėje Karalystėje. – Yra tyrimų, per kuriuos šis procesas sukeltas naudojant genetinius įrankius ar vaistus arba badaujant. Tokiais atvejais gyvūnai gyveno ilgiau ir jų bendra būklė buvo geresnė.“

Tačiau dar neaišku, kaip tai veikia žmones. Pavyzdžiui, badavimo poveikis pelių smegenims pastebėtas per 24 valandas, o kai kurioms kūno dalims, tarkim, kepenims, – dar greičiau. Kaip pabrėžė prof. D. Rubinszteinas, nors žinoma, kad badavimas yra naudingas, tiksliai nežinoma, kiek žmonėms reikėtų badauti, kad pajustų naudą. Badavimas, pasak jo, stimuliuoja autofagiją, o jos naudą įrodė ir kiti tyrimai.

Žodis „autofagija“ kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „savęs valgymą“. Per šį ląstelės valdomą savęs virškinimo procesą degradavę komponentai perdirbami ir suteikia energijos bei statybinių medžiagų ląstelei atsinaujinti. Užklupus infekcijai autofagija gali sunaikinti bakterijas ir virusus.

Ląstelės naudoja autofagiją, kad atsikratytų pažeistų baltymų ir organelių, neutralizuotų neigiamą senėjimo poveikį kūnui. Pirmą kartą autofagija buvo atrasta praėjusio amžiaus septintąjį dešimtmetį, tačiau jos fundamentinė reikšmė pripažinta tik po Y. Ohsumi tyrimų devintąjį dešimtmetį.

„Pastebėjome, kad autofagija apsaugo nuo tokių ligų kaip Parkinsono ir Hantingtono bei tam tikrų demencijos formų, – sakė prof. D. Rubinszteinas. – Ji taip pat naudinga infekcijoms kontroliuoti ir apsaugo nuo pernelyg smarkaus uždegimo.“

Nedera badauti be saiko

Naujausiose gyvenimo būdo knygose tvirtinama, kad autofagijos procesas gali būti sukeltas mitybos ir gyvenimo būdo pokyčių. Vienas tokių yra badavimas, jau populiarus tarp daugelio žmonių, kurie laikosi greitos dietos 5:2, kai suvartojamų kalorijų kiekis ribojamas dukart per savaitę. Vienoje naujausių knygų „Glow 15“, kurią parašė savarankiška sveikatingumo tyrinėtoja pasivadinusi Naomi Whittel, pateikiama 15 dienų programa. Į ją įeina 16 valandų badavimas tris kartus per savaitę, baltymų sumažinimas kai kuriomis dienomis, angliavandenių valgymas vėlesniu dienos metu ir intensyvūs fiziniai pratimai.

Kaip patikino N. Whittel, kai kurie žmonės per 15 dienų numetė daugiau kaip tris kilogramus. Kiti pastebėjo padailėjusias kūno formas, sutvirtėjusius raumenis ir kraujospūdžio pokyčius. Pasak prof. D. Rubinszteino, nė viena knygoje pateiktų gyvenimo būdo rekomendacijų nepakenks. Jei nuolat užkandžiaujama ir valgomas šlamštas, autofagijos proceso nepavyks sukelti.

Akivaizdu, kad badauti be saiko nėra gera mintis, ir kiekvienas, pasiryžęs svarbiems mitybos ar gyvenimo būdo pokyčiams, pirmiausia turėtų pasitarti su gydytoju. Prof. D. Rubinszteinas optimistiškai vertina būsimą autofagijos naudą gydant ligas. Jo laboratorijoje nustatyta, kad žmonių, sergančių tokiomis ligomis kaip Alzheimerio ar Parkinsono, nervų ląstelėse baltymai formuojasi į gumulėlius. Sukelta autofagija šiuos baltymus greitai pašalina ir apsaugo nuo neurodegeneracinių ligų.

Prof. D. Rubinszteinas tikisi, kad vieną dieną bus sukurti vaistai, skatinantys autofagiją. To akivaizdžiai tikisi ir kiti. Neseniai buvo pranešta, kad JAV įsteigta bendrovė „Casma Therapeutics“ gavo 58,5 mln. dolerių kurti vaistams autofagijai skatinti.

Parengė Milda KNIEŽAITĖ

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"