Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kampanija „Palaikyk“ parodė moterų kaltinimo mastą

 
2018 10 23 13:17
Organizatorių nuotrauka

Praeitą savaitę pasibaigusi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kampanija „Palaikyk“ atkreipė visuomenės dėmesį į ligi tol Lietuvoje mažai pažintą reiškinį – smurtą patyrusių moterų kaltinimą. Reakcija į kampaniją taip pat parodė, koks didelis darbas laukia tiek visuomenės, tiek institucijų, kad moterys jaustųsi saugios.

Mano teisės

„Ar kada susimąstei, kokie svarbūs tavo žodžiai pagalbos ieškančiai draugei?“ – klausė socialinė reklama, „Facebook“ ir „YouTube“ peržiūrėta beveik 900 tūkstančių kartų. Joje vaizduojama moteris, kurią dėl patirto smurto kaltina vis kiti personažai: mama, draugė, policininkas, vaiko teisių apsaugos specialistė, kunigas, mediaciją siūlantis teisėjas. Visų veikėjų citatos paimtos iš tikrų smurtą patyrusių Lietuvos moterų pasakojimų, kuriuos surinko giluminį kokybinį tyrimą atlikę tyrėjai.

Reklamą internete lydėjo plakatai mieste, reklaminiai klipai kino teatruose, garsinė reklama radijuje ir diskusijos televizijos bei radijo laidose, kuriose dalis smurtautojus palikusių moterų išdrįso kalbėti garsiai, nors ir anonimiškai.

Taip klausytojai ir žiūrovai galėjo iš pirmų lūpų išgirsti, kaip vyrų smurtas paveikia moteris, kaip sudėtinga iš to išeiti ir kodėl artimų žmonių bei institucijų palaikymas moterims yra toks svarbus.

Trūko supratimo, kas yra smurtas prieš moteris

Reakcija į kampaniją atskleidė tendenciją – moterų klausimus pakeisti vyrų teisių klausimais, kai moterų patiriamo smurto mastą stengiamasi sumenkinti, akcentuojant vyrų patiriamą smurtą. Tarnyba pabrėžia, kad smurtas prieš bet kurios lyties žmones yra netoleruotinas, bet nepaminėti lyties aspekto, ekspertų teigimu, būtų klaida.

Kaip rodo Lietuvos policijos statistika, iš 5-ių smurto namuose atvejų 4-ios nukentėjusios yra moterys. Tarp įtariamųjų dėl smurto artimoje aplinkoje 91 proc. yra vyrai. Šie duomenys atskleidžia, kad skirtingų lyčių žmonės smurtą patiria nevienodai. Ekspertų teigimu, prieš moteris naudojama prievarta turi ir kitokias priežastis: ji kyla dėl nelygiaverčių vaidmenų šeimoje ir nelygiaverčių partnerių santykių, kai vyras moterį laiko mažiau vertingu žmogumi, prieš kurį galima smurtauti, kurį galima kontroliuoti ir kuriuo patogu naudotis. Dėl to smurtas prieš moteris yra laikomas smurtu lyties pagrindu.

Kaip rodo Lietuvos policijos statistika, iš 5-ių smurto namuose atvejų 4-ios nukentėjusios yra moterys.

Institucijos jaudinosi dėl įvaizdžio

Norint padėti smurtą patiriančioms moterims būtinas valstybės institucijų įsikišimas. Kad tai įvyktų, šioje srityje dirbančios institucijos turi pripažinti, jog egzistuoja vidinės problemos, kurias privalu įveikti. Vieną jų kampanija „Palaikyk“ ir siekė iškelti į dienos šviesą, atkreipdama dėmesį, kad pagalbos ieškančios moterys vis dar susiduria su abejingumu ir kaltinimu net iš kai kurių specialistų, turinčių teikti pagalbą.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto atlikto tyrimo „Intymaus partnerio smurtavimo apraiškos Lietuvoje – moterų perspektyva“ dalyvės remdamosi savo asmeninėmis patirtimis papasakojo, kokiais žodžiais jos buvo sutinkamos skirtingose institucijose. „Susiieškok vyrą, kad tave apsaugotų“, – nukentėjusiai moteriai patarė atvykęs policijos pareigūnas; „Tu turi klausyti vyro“, – sakė išpažinties metu kunigas; „Ponia, tai kodėl negalit su vyru susitarti?“, – teismo posėdyje klausė teisėjas; „Jei neužtikrinsit vaikų saugumo – mes paimsim tą vaiką“, – gąsdino vaiko teisių apsaugos specialistė.

Trys institucijos, užuot įsiklausiusios į moterų žodžius, juos kvestionavo ir teigė, kad kampanija pakenks jų įvaizdžiui. Dalis politikų kreipėsi į lygių galimybių kontrolierę bei Nacionalinio radijo ir televizijos generalinę direktorę, kad nutrauktų reklamos sklaidą iki kampanijos pabaigos – reklamą jie laikė diskredituojančia valstybės institucijas.

Kampanijos metu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nuolat bendravo su smurtą patyrusiomis moterimis, kurios kreipėsi norėdamos palaikyti kampaniją. Tarnyba sulaukė žinučių, laiškų ir skambučių, kuriais moterys reiškė palaikymą ir tikino susidūrusios su identiškais kaltinimais iš įvairių institucijų atstovų tuo metu, kai joms labiausiai reikėjo pagalbos ir palaikymo.

„Sulaukėme daugybės komentarų socialiniuose tinkluose, kurie patvirtino, koks paplitęs mūsų visuomenėje yra smurtą patyrusių moterų kaltinimas. Labai norėčiau tikėti, kad atidžiau klausysime, ką pasakoja pagalbos ieškančios moterys ir nedvejodami jas palaikysime“, – sako lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė.

manoteises.lt

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"