Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kairiarankiams netinka dešiniarankių gydymas

 
Emocijoms skirtos žmogaus nervų sistemos išsidėstymas priklauso nuo to, ar jis yra kairiarankis, ar dešiniarankis, ar – per vidurį.
Emocijoms skirtos žmogaus nervų sistemos išsidėstymas priklauso nuo to, ar jis yra kairiarankis, ar dešiniarankis, ar – per vidurį. powerofpositivity.com nuotrauka

Dažniausiai pasitaikančių psichinės sveikatos sutrikimų gydymas gali būti neveiksmingas arba net pakenkti maždaug 50 proc. gyventojų. Tokia radikali išvada pagrįsta nauju už emocijas atsakingų smegenų sričių modeliu.

Kaip rašo „Science Daily“, nuo septintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio šimtai tyrimų parodė, kad kiekvienas smegenų pusrutulis susijęs su tam tikros rūšies emocijomis. Tokios su pasauliu suartinančios, į jį įtraukiančios emocijos kaip laimė, pasididžiavimas ar pyktis „įsikūrusios“ kairėje smegenų pusėje, o nusišalinimą, vengimą išreiškiančios emocijos, pavyzdžiui, pasibjaurėjimas ar baimė, – dešinėje pusėje.

Tačiau buvo tiriami beveik vien dešiniarankiai žmonės. Pasak dr. Danieliaus Casasanto iš Kornelio universiteto JAV, šis paprastas faktas suteikė netikėtą supratimą apie tai, kaip emocijos veikia smegenyse.

Kalavijo ir skydo hipotezė

Įtvirtintas modelis, dr. D. Casasanto teigimu, iš tiesų yra atvirkštinis kairiarankiams žmonėms. Jo naujojo tyrimo išvada dar radikalesnė: emocijoms skirtos žmogaus nervų sistemos išsidėstymas priklauso nuo to, ar jis yra kairiarankis, ar dešiniarankis, ar – per vidurį.

Tyrimas paskelbtas žurnale „Philosophical Transactions of the Royal Society B: Biological Sciences“. Pagal naująją teoriją, pavadintą „kalavijo ir skydo hipoteze“, nuo to, kaip atliekame veiksmus savo rankomis, priklauso, kaip mūsų smegenyse organizuojamos emocijos. Senovėje kovotojai kardus – kaip įsitvirtinimo priemonę – laikė dominuojančioje rankoje, o skydus – kaip apsaugos priemonę – nedominuojančioje. Šiais elgsenos įpročiais grindžiami tyrimo rezultatai rodo, kad už įsitvirtinimo emocijas atsakingas smegenų pusrutulis, valdantis dominuojančią „kardo“ ranką, o už nusišalinimo emocijas – smegenų pusrutulis, kontroliuojantis ne dominuojančią „skydo“ ranką.

Gali pakenkti kairiarankiams

Tyrimas turės įtakos dabartiniam stipraus nerimo ir depresijos gydymui, patvirtintam JAV maisto ir vaistų administracijos, kai lengvu elektriniu arba magnetiniu kairės smegenų pusės stimuliavimu skatinamos įsitvirtinimo emocijos. Dr. D. Casasanto darbas atskleidė, kad gydymas gali pakenkti kairiarankiams. Jų kairės smegenų pusės stimuliavimas kaip tik sumažintų įsitvirtinimo emocijas.

Kiekvienas smegenų pusrutulis susijęs su tam tikros rūšies emocijomis, tačiau buvo tiriami beveik vien dešiniarankiai žmonės.

„Jei skirsi kairiarankiui standartinį gydymą, tikriausiai pabloginsi jo būklę, – sakė mokslininkas. – Tačiau daugelis žmonių nėra nei gryni dešiniarankiai, nei gryni kairiarankiai, todėl stimuliavimas jiems nieko nepakeis, nes įsitvirtinimo emocijos yra pasiskirsčiusios abiejuose pusrutuliuose. Tai reiškia, kad gydymas turėtų būti taikomas tik gryniems dešiniarankiams, tačiau jie tesudaro 50 proc. gyventojų. Gryniems kairiarankiams turėtų būti taikomas priešingas gydymas, o žmonėms per vidurį – netaikoma jokio.“

Vis dėlto dr. D. Casasanto įspėjo, kad šiame tyrime dalyvavo tik sveiki žmonės. Dar reikia atlikti daugiau tyrimų, kad gautus rezultatus būtų galima taikyti klinikinėje aplinkoje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"