Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kaip patenkinti organizmo poreikį vandeniui

 
Daugybę įrodymų, kad augalų vanduo veiksmingas, pateikia žaliųjų kokteilių entuziastai.
Daugybę įrodymų, kad augalų vanduo veiksmingas, pateikia žaliųjų kokteilių entuziastai. sf.eater.com nuotrauka

Nepakankama hidratacija gali būti nuovargio, blogo apetito, šilumos netoleravimo, galvos svaigimo, vidurių užkietėjimo, inkstų akmenligės ir pavojingai mažo kraujospūdžio priežastis. Įdomu, kaip mes visi išgyvenome ir net klestėjome jaunystės metais be daugybės vandens butelių?!

Kaip „The New York Times“ rašo Jane Brody, keliolikos knygų apie sveiką mitybą autorė, skaitant apie dehidratacijos riziką ir pasekmes, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir visiems, kurie intensyviai sportuoja karštu oru, tiesiog stebuklas, kad daugelis mūsų nepasidavė sveikatą griaunančiam nepakankamos hidratacijos poveikiui.

Patariama patenkinti apie 70 proc. kasdienio vandens poreikio skysčiais (įskaitant kavą ir arbatą, bet ne alkoholį), o kitą dalį – kietu maistu.

Paslėpti vandens šaltiniai

Net dabar, kai visur yra nešiojamųjų vandens talpyklų, pernelyg daug žmonių vis dar nesugeba suvartoti pakankamai skysčių, kad kompensuotų nuostolius, patirtus per dehidratuotus vasaros mėnesius. Ir ne tik.

Tiems, kurie žino ar įtaria, jog neišgeria pakankamai vandens, yra gera žinia – jie neturi visiškai pasikliauti skysčių vartojimu, kad būtų gerai hidratuoti.

Visuomenės, turinčios ribotai geriamojo vandens, tyrimai rodo, kad galima vandens trūkumą įveikti vartojant maisto produktus, kurie yra tarsi paslėpti vandens šaltiniai. Augaliniai maisto produktai, pavyzdžiui, vaisiai, daržovės ir sėklos, yra vadinamojo gelio vandens šaltinis – gryno, saugaus, drėkinančio vandens, kuris lėtai įsiskverbia į kūną valgant maisto produktus.

Tokią žinią siunčia neseniai išleista knyga „Quench“ („Numalšink“). Jos autorės – dr. Dana Cohen, integruotos medicinos specialistė iš Niujorko, ir antropologė Gina Bria, kurios tyrimai, su kokiais iššūkiais dėl vandens stygiaus susiduria dykumos gyventojai, paskatino įkurti „Hydration“ fondą, ne pelno grupę, skleidžiančią supratimą apie neskysto vandens šaltinius ir raginančią jį vartoti.

Priklausomi nuo vandens

Mūsų sveikatai labai svarbu, kad organizmas gautų pakankamai vandens. Kad ir koks tvirtas mūsų kūnas, didžioji jo dalis yra sudaryta iš vandens. Svyruoja nuo 75 proc. kūno svorio kūdikiams iki 55 proc. – senyviems žmonėms. Kiekvienas kūno procesas, kiekviena gyva ląstelė priklauso nuo vandens, kad galėtų tinkamai funkcionuoti. Vanduo perneša maisto medžiagas, reguliuoja kūno temperatūrą, sudrėkina sąnarius ir vidaus organus, palaiko ląstelių ir audinių struktūrą, išsaugo širdies ir kraujagyslių funkcijas. Žmonės gali išgyventi be vandens tik tris ar keturias dienas, daugiausia – savaitę.

Bet dar svarbiau yra išgyvenimo kokybė. Nepakankama hidratacija gali būti nuovargio, blogo apetito, šilumos netoleravimo, galvos svaigimo, vidurių užkietėjimo, inkstų akmenligės ir pavojingai mažo kraujospūdžio priežastis. Poveikis smegenims apima nuotaikos permainas, padriką mąstymą, negebėjimą susikaupti ir silpną atmintį. Virdžinijos politechnikos instituto ir Virdžinijos universiteto tyrimų duomenimis, vos 1–2 proc. kūno vandens praradimas gali pakenkti pažintinei veiklai.

Kiekvieno poreikiai skiriasi

Organizmo vandens pusiausvyra priklauso nuo suvartoto kiekio, žmogaus amžiaus, aktyvumo ir aplinkos sąlygų. Kūnas netenka vandens per odą, plaučius, inkstus ir virškinamąjį traktą, kitaip tariant, prakaituodamas, kvėpuodamas ir šalindamas tiek skystas, tiek kietas atliekas.

„Kiekvieno žmogaus vandens poreikis gali skirtis – ir nė vienam žmogui nereikės tokio pat skysčių kiekio diena iš dienos“, – rašo Virdžinijos mokslininkai leidinyje „American College of Sports Medicine’s Health and Fitness Journal“.

Tipiškas amerikietis suvartoja apie vieną litrą – šiek tiek daugiau nei keturis puodelius – geriamojo vandens per dieną. Tačiau žmonėms, kurie kasdien aktyviai įsitraukia į fizinę veiklą, reikia daugiau, o tiems, kurie treniruojasi ilgiau nei valandą per dieną, reikia dar daugiau. Galbūt derėtų papildomai išgerti sportuojantiems žmonėms skirtų gėrimų, kuriuose yra natrio ir kalio elektrolitų, bet vengti tokių, kurie turi šiek tiek cukraus. Vertėtų nepamiršti, kad mažiau geriant skysčių ar pasikliaujant saldžiaisiais gėrimais gali nukentėti fizinė veikla.

Ne tik dėl troškulio

Jei planuojate intensyviai sportuoti arba darbuotis lauke karštą dieną, geriausia pradėti hidrataciją prieš dieną. Patikrinkite savo šlapimo spalvą – kuo jis šviesesnis, tuo geriau. Gerkite ir toliau vandenį ar kitus skysčius per visą aktyvią veiklą ir kelias valandas po jos.

Svarbus veiksnys išlikti gerai hidratuotam yra ne pasikliauti troškuliu, primenančiu, kad reikia atsigerti, o būti aktyviam ir vartoti pakankamai skysčių prieš valgį ir fizinę veiklą, valgant ir sportuojant, pavalgius ir baigus sportuoti. Ilgai raginta išgerti aštuonias stiklines vandens per dieną, tačiau šio patarimo daug kam buvo sunku laikytis. Dabar ekspertai pakeitė šią taisyklę. Patariama patenkinti apie 70 proc. kasdienio vandens poreikio skysčiais (įskaitant kavą ir arbatą, bet ne alkoholį), o kitą dalį – kietu maistu.

Efektyviau už vandenį

„Quench“ autorės nurodė dvi dešimtis ypač organizmą drėkinančių vaisių ir daržovių. Pradedant agurkais, turinčiais 96,7 proc. vandens, ir baigiant vynuogėmis. Jose yra 81,5 proc. vandens. Į sąrašą taip pat įtrauktos salotos, pomidorai, žiediniai kopūstai, špinatai, brokoliai, morkos, pipirai, arbūzai, braškės, ananasai, mėlynės, obuoliai ir kriaušės.

Net meksikinio šalavijo sėklos, vadinamasis senovės supermaistas, palaikęs Meksikos tarahumarų genties indėnų meistriškumą per ultramaratonus, gali būti veiksminga jėga prieš dehidrataciją: jos sugeria 30 kartų daugiau vandens, nei pačios sveria, ir gali suteikti organizmui lėtą hidrataciją, ypač kai fizinė veikla trunka ilgai ir yra didelis karštis bei drėgmė.

„Quench“ autorių teigimu, natūraliai supakuotas augalinis vanduo efektyviau drėkina organizmą nei paprastas geriamasis vanduo, nes yra jau išvalytas ir papildytas tirpiomis maistinėmis medžiagomis, be to, skystis kūnui tiekiamas pamažu.

Nors yra daugybė įrodymų, kad augalų vanduo veiksmingas, ypač juos pateikia žaliųjų kokteilių entuziastai, dar trūksta gerai parengtų klinikinių tyrimų. Vis dėlto J. Brody rekomenduoja pasitikėti šiais maistingais produktais, nes jie gali pagerinti mitybą ir svorio kontrolę.

Gaudami daugiau vandens iš augalinių maisto produktų, taip pat galime sumažinti taršą. Žemė yra tiesiog užtvindyta išmestais plastikiniais vandens buteliais. Jų galima matyti gatvėse ir parkuose ar plūduriuojančių upėse, vandenynuose, ežeruose. Pasistenkite nepirkti vandens, nebent lankotės pasaulio regione, kuriame nesaugu gerti vandenį iš čiaupo. Jei kyla abejonių dėl tiekiamo vandens saugumo ar nepatinka vietinio vandens skonis, filtruokite vandenį.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"