Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kaip parinkti vaikui vardą

 
2018 09 22 19:15
Rinkdami vardą tėvai pirmiausia turėtų galvoti apie vaiką ir spręsti klausimą, ar vardas nekels jam problemų ir ar bus patogus vartoti. / 
Rinkdami vardą tėvai pirmiausia turėtų galvoti apie vaiką ir spręsti klausimą, ar vardas nekels jam problemų ir ar bus patogus vartoti. /  Ramutės Želionės nuotrauka

Vardo suteikimas vaikui – atsakingas dalykas, nes jį gavę turėsime visą gyvenimą. Apie naujausias vardų rinkimo dėsningumus kalbamės su Vilniau universiteto Baltistikos katedros profesore daktare Daiva Sinkevičiūte, vardų tyrinėtoja.

– Apie ką tėvai turėtų pagalvoti rinkdami vardą? Kas svarbiausia – jo prasmė, trumpiniai, derėjimas prie pavardės?

– Tai, ką minite, yra svarbu, taip pat pridurčiau, kad renkant vardą jis turi patikti abiem tėvams. Tėvai pirmiausia turėtų galvoti apie vaiką ir spręsti klausimą – ar vardas nekels jam problemų ir ar bus patogus vartoti. Visų situacijų, žinoma, nenuspėsi, bet pamąstyti derėtų. Pastaraisiais metais vis daugiau atvejų, kai itin reti ir neįprasti vardai kelia vaikams problemų, nes visuomenė nepakankamai tolerantiška, ypač vyresnės ir vidurinės kartos atstovai. Reikia jausti atsakomybę renkant vaikui vardą ir patikimuose šaltiniuose išsiaiškinti jo kilmę, darybą.

Daiva Sinkevičiūtė: „Naujus vardus tėvai vaikams kūrė, kuria ir, manau, kurs ateityje, taigi čia jokio leidimo ar draudimo nėra, išskyrus bendrąsias vardų davimo taisykles.“

– Ką manote apie deminutyvinę vardo formą, kuri yra tikrasis vardas (Drąsutis, Aiškutė, Jaunutis ir t. t.)? Ar senovėje buvo tokių vardų?

– Ikikrikščioniško laikotarpio lietuvių vardyne deminutyvines priesagas turinčių vardų buvo nemažai, ir tai buvo įprasti vardai. Nuo XX amžiaus pradžios kartu su kitais lietuviškais vardais vėl pradėta vaikus vadinti deminutyvines priesagas turinčiais asmenvardžiais, iš kurių dažniausi – Kęstutis, Birutė. Vis dėlto nuo XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio tokių vardų smarkiai sumažėjo, ir dabar – pastaruosius tris dešimtmečius – lietuviai naujagimių jais nelinkę vadinti.

Populiaru duoti du vardus

– Minėjote, kad į Lietuvą atėjo mada suteikti du vardus. Ar lietuviai ir seniau turėjo tokią tradiciją?

– Iki krikščionybės – ne, tačiau XX amžiaus pradžioje, kai vėl pradėta vadinti savos kilmės vardais, tokia mada buvo. Tuomet buvo populiaru vaikus vadinti vienu krikščionišku, o kitu – lietuvišku vardu: Jonas Vytautas, Marija Birutė. Vėliau tradicija nutrūko, o du vardus turinčių vaikų pamažu vėl pradėjo rastis nuo XX amžiaus antros pusės.

Nuo XX amžiaus devintojo dešimtmečio ši tendencija vėl atgimė, tačiau įgavo kitą pobūdį: abu vardai yra lietuviški (Algis Vytautas), nelietuvių kilmės (Nora Marija), o kartais net to paties vardo variantai (Andrejus Andrius) arba du vardai yra kompromisas dvikalbėje šeimoje (Daniel Donatas).

Lietuvių noras vaikams suteikti ne vieną vardą yra populiarus dėl kelių priežasčių: tai ir tėvų noras duodant du šventųjų vardus suteikti vaikui dvigubą apsaugą, duodant lietuvišką ir krikščionišką – rodomos pastangos suderinti tautiškumą ir tikėjimą, o kartais abu vardai taip patinka, kad negali išsirinkti vieno, ir t. t. Suprantama, kad įprasta kitų kalbų dvivardystė taip pat palaiko šią tradiciją, – duoti du vardus populiaru ir kitose šalyse.

– Jeigu norime vaiką pavadinti dviem vardais, kokios čia galiotų taisyklės? Tarkim, trumpas ir ilgas, krikščioniškas ir pagoniškas, lietuviškas ir tarptautinis?

– Duodant vaikui vieną ar du vardus tvarka yra ta pati – vardai turi atitikti nustatytas normas, o kokius vardus derinti – čia jau tėvų sprendimas ir subjektyvi nuomonė, kas yra gražiau. Jeigu norisi vaiką vadinti dviem vardais, tai man atrodo, kad daugiausia logikos yra duoti vieną lietuvišką vardą, o kitą – krikščionišką.

Vardą galite sukurti patys

– Įdomi jūsų mintis, kad džiaugiatės naujai sukurtais vardais, net tokiais, kuriuos tėvai sudaro iš savo vardų. Kokios čia galiotų taisyklės?

– Naujai sukurti vardai mane džiugina kaip profesionalią vardų tyrėją, nes tai yra dalis mano mokslinių interesų – tirti, kaip ir kokio tipo naujų vardų atsiranda Lietuvoje, kokia jų raida ir kuo naujai atsiradę vardai yra panašūs į ankstesnio laikotarpio asmenvardžius. Mano supratimu, naujai sudurti vardai nėra beprasmiški, nes vardų kūrėjams jie turi asmeninę reikšmę – į juos perduodama pamatinių vardų reikšmė. Kita vertus, reikšmės paieškos varduose, ypač svetimos kilmės ir dar turinčiuose kitose kalbose pakitusią formą, man yra nesuprantamos, nes be specialaus pasirengimo ir kalbų mokėjimo ta reikšmė nėra identifikuojama. Būna, kad tėvai kartais pasiremia nepatikimais šaltiniais, kuriuose „išskaito“ vienokią ar kitokią reikšmę, bet ten pateikta reikšmė gali būti ir subanalinta, iškreipta, kitaip sakant, pritaikyta labai plačiai visuomenei.

Daiva Sinkevičiūtė. / Edgaro Kurausko nuotrauka
Daiva Sinkevičiūtė. / Edgaro Kurausko nuotrauka

Naujus vardus tėvai vaikams kūrė, kuria ir, manau, kurs ateityje, taigi čia jokio leidimo ar draudimo nėra, išskyrus bendrąsias vardų davimo taisykles, kurias nuo jų nukrypusiems tėveliams primena civilinės metrikacijos skyriai, o probleminius atvejus teikia svarstyti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Vardyno pakomisei.

– Ne kartą jūsų klausė, koks gi naujadaras labiausiai jus nustebino?

– Mano atsakymai priklauso nuo to, su kokiais vardais tuo metu dirbu ar neseniai dirbau. Dėl to šiuo metu man iš galvos neišeina graži istorinių ir dabartinių vardų paralelė. Rugpjūtį šaltiniuose radau istorinį vardą Lokintas, kurio pirmasis dėmuo yra sietinas su lietuvišku žodžiu lokys, o antrasis dėmuo yra įprastas dvikamienio vardo dėmuo kint-, ir, aišku, prisiminiau tą patį pirmąjį dėmenį turintį XXI amžiaus naujadarą Lokimantas, kurio pirmasis dėmuo yra tas pats lok-.

Vardų mados

– Kaip vardai išeina iš mados ir vėl sugrįžta? Dabar vėl madingi vardai – Agota, Jeronimas, Mykolas, Jokūbas. Tačiau sunku patikėti, kad vėl grįš į madą Aldona, Irena, Nijolė ir Genutė... Kodėl? Praėjo per mažai laiko?

– Kiekvienas vardas turi savo istoriją, kuri priklauso nuo daugelio aplinkybių ir nėra tiksliai prognozuojama. Aišku viena, kad vardų mados grįžta, ir šis reiškinys yra universalus, būdingas kitoms kalboms. Vieni vardai grįžta anksčiau, kiti – vėliau, o dar kiti taip ir lieka užmarštyje. Komentuojant minėtus vardus, išties praėjo per mažai laiko, kad Aldona, Irena būtų plačiai paplitę mažų mergaičių vardai, nes šie vardai dabar yra populiarūs dabartinių močiučių ir mamų vardai. Juk Irena ir šiandien Lietuvoje yra vienas dažniausių lietuvių moterų vardų, nesvarbu, kad naujagimių juo nemėgsta vadinti.

– Ką manote apie vardų supermadas? Kaip rekomenduojate elgtis tokiais tarpsniais, kai keletas vardų tiesiog užvaldo aplinką?

– Toks reiškinys egzistuoja, tačiau dalis tėvų visai pozityviai žvelgia į tai, kad jų vaikas gauna dažną vardą, nes tada toks vardas visuomenei yra žinomas, suprantamas ir to vardo turėtojas identifikuojamas kaip savos visuomenės narys. Niekam nekyla papildomų klausimų ar asociacijų. Žmonės vaikams duoda dažnus tuo metu vardus, nes šie jiems atrodo gražūs, kelia teigiamas emocijas, asociacijas, jie pažįsta vieną ar kitą vaiką, kuris tuo vardu pavadintas. Juk ne vardas puošia žmogų, bet žmogus vardą, taigi vardo grožis priklauso nuo paties žmogaus veiklos ir darbų.

Universalūs vardai

– Tėvai rečiau linkę vadinti pagoniškais vardais arba tokiais, kuriuos sunku pritaikyti užsienyje (su Ž, Š, Č), nes atsirado naujas kriterijus – kad vardas būtų patogus visame pasaulyje. Ką patartumėte tokiu atveju? Vadinti ne Adomu, o Adamu, ne Ieva, o Eva?

– Kokios kilmės ar kokiomis raidėmis užrašytą vardą duoda tėvai, tai priklauso nuo šeimos tautinės sudėties, gyvenamosios vietos, pažiūrų ir t. t. Žinau, kad kai kurie tėvai nori, kad jų vaiko vardas turėtų tokią formą, kuri būdinga anglų kalbai, tačiau tai irgi nėra visuotinis reiškinys. Būna, kad tėvai kažkur – internete, mėgėjiškai parengtuose leidiniuose – atranda kokį nors vardo variantą ir užsispyrę mano, jog tas vardo variantas yra geresnis už kitus, nors jis yra tik pakitusi vardo forma, susidariusi dėl kitų kalbų įtakos. Jeigu žmogus dvejotų, aš patarčiau rinktis mums, lietuviams, įprastą vardo formą, taigi esu už Ievas ir Adomus.

Parengta bendradarbiaujant su „Mamos žurnalu“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"