Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kaip paprašyti, ko norite?

 
2018 03 08 18:58
psichika.eu nuotrauka

Pasyviai vaizduoti, kad jaučiatės gerai, ir kartu viltis, kad kiti patenkins jūsų norus, yra tuščias reikalas. Žmonės nemoka skaityti jūsų minčių, todėl neturi nė menkiausio supratimo, ko jūs norite ir kad apskritai kažko norite. Užuominomis pasieksite ne ką daugiau. Miglotai mygdami, kad jums gal ir reikia pagalbos, tarstelėję, kad automobilis genda ar kad jaučiatės blogai, nesitikėkite, jog kiti jūsų užuominą supras. Net jei ir supras, veikiausiai nemanys, kad ši bėda jums atrodo rimta.

Įsakmiai pareikalavę, kad kiti paklustų jūsų norams, būsite išgirsti. Bet šitaip sukelsite pasipriešinimą, tad jei jums ir padės, tai tik nenoromis ir priešokiais. Peržvelgus įvairius variantus aiškiai matyti, kad geriausias būdas gauti, ko norite, yra tiesiai paprašyti.

Kaip išsiaiškinti ko norite?

Prieš prašydami kitų jums padėti, turite žinoti, ko norite. Kartais tai aiškiai suvokiate, o kai kada pravartu atlikti savianalizės veiksmus.

Paklauskite savęs, ką sau vis kartoju, dienos bėgyje, ir užsirašykite atsakymą. Jūsų mintys, pavadinkime jas vidiniu pokalbiu, dažnai jums atskleis, ko jūs norite ir ko ne.

Pavyzdys. Saulė gyveno pas draugę. Draugė norėjo, kad jos kartu pasirašytų metų nuomos sutartį. Saulė tai vis atidėliojo, bet pati nesuprato kodėl. Tik užsirašiusi, ką per visą dieną mintyse sau sako („Nekenčiu jos klausomos muzikos“ ir „Kaip būtų gerai, kad aplink nesitrintų jos draugai“), Saulė pagaliau suprato, kad nori išsikraustyti.

Jeigu niekaip nesiseka išgirsti, ką sau sakote, nurimkite ir paklauskite savęs, kaip aš jaučiuosi? Atsakymą pasižymėkite. Užrašę jausmus lengviau aptiksite, ko norite. Tarkime, kai jaučiatės įpykę, galbūt norite paprašyti, kad kitas žmogus ką nors padarytų arba kaip tik liautųsi. jei jaučiatės vieniši, gal trokštate pasiūlyti kokiam žmogui nuveikti šį tą drauge. Konkrečiai sau pasakykite, ko norite. Kaip tai atrodys? Kas tiksliai įvyks?

Štai dar keli papildomi pratimai, kurie padės susivokti ko norite.

Visą dieną užsirašinėkite, kada tekini skubate ir jaučiatės labiau įsitempę. Baigiantis dienai apmąstykite tas situacijas ir užsirašykite, kaip kiti galėtų palengvinti jums naštą. Paprašykite pagalbos.

Įsivaizduokite savo vietoje draugą. Pamąstykite, ko šis draugas, peržvelgęs jūsų gyvenimą, norėtų iš kitų. Tuomet pasiryžkite būti sau draugu ir paprašykite, ko norite.

Sudarykite sąrašą veiklų, kurias patinka rinktis būnant su kitais. Jei niekaip nesugalvojate bent keleto, į sąrašą įtraukite užsiėmimus, kuriais su draugais mėgavotės kada nors anksčiau. Galbūt ir šiandien dar juos tebemėgstate. Tada kas keletą dienų pasiūlykite kam nors kartu į juos įsitraukti.

Kaip paprašyti?

Kad būtumėte tikri, jog tinkamai išdėstysite mintis, prašymus galima susirašyti iš anksto. Galbūt verta ir parepetuoti: pirmiausia prašymus susakyti draugui arba įrašyti savo balsą ir perklausyti, kaip skamba. Nesvarbu, ar rengsitės iš anksto, prašydami visada turėkite omenyje šiuos dalykus.

1. Pažvelkite iš dviejų pusių. Galvokite ne tik apie tai, ko norite patys, bet ir atsižvelkite į žmogų, kurio prašote. Ar jis turi laiko jus išklausyti? Jei nesate tikri, paklauskite: „Ar turi minutėlę?“ Ar jis gali jums padėti? Vėl, jei nesate įsitikinę, pasiteiraukite: „Ar ką nors nutuoki apie automobilių taisymą?“ „Išmanai kompiuterius?“ Ar jis norės jums padėti? Ar bent bus geranoriškai nusiteikęs jums pagelbėti? Kai kuriems draugams galbūt patinka vairuoti ir jiems bus nesunku nuvežti jus į oro uostą. Bet kitiems taip toli važiuoti gali būti nemaloni prievolė.

2. Kalbėkite tiesiai. Tegul kitiems būna aišku, ko ir kada iš jų tikitės: „Ar galėtum per šiandieną peržiūrėti mano ataskaitą ir ištaisyti rašybos klaidas?“

3. Pateikite priežastis. Didesnė tikimybė sulaukti pagalbos, jei pasakysite, kodėl kreipiatės su prašymu: „Man labai praverstų tavo pagalba sprendžiant matematikos uždavinį. Jis bus rytojaus egzamine. „Ar pavežėtum iki „General Electric“? Turiu važiuoti į darbo pokalbį, o mano automobilis sugedęs.“ Pasakyti kitam žmogui, kodėl ko nors jo prašote, pravartu ir dar dėl vienos priežasties. Galbūt jis pamėtės jums geresnę mintį arba pasiūlys pagalbą, apie kurią nebuvote pagalvoję.

4. Paminėkite, kuo bus pravartu jums padėti. Kai tik galite, žmonėms, kurių ko nors prašote, pasakykite, kuo jiems bus naudinga jums padėti. Žmonės labiau linkę kažko imtis, jei aišku, kad ir jiems tai išeis į naudą. „Nunešęs šį siuntinį, pasimatysi su Brigita.“ „Jei nuveši mane į oro uostą, ir tu bet kada galėsi manęs prašyti paslaugos.“ Pažvelkite iš kito žmogaus pusės. Pasiūlykite, ko kitam reikia. Jei žmogui nepatinka sportuoti, jūsų mintis sumokėti už treniruotę jam bus nieko verta.

5. Neužsimokite per daug. Siūlydami, pavyzdžiui, susitikti, ypač pirmą kartą, pradėkite nuo ko nors nereikšmingo. Juk ir jūs lengviau sutiksite skirti dešimt minučių, nei visą vakarą. Kuo mažiau laiko ir pastangų reikalausite, tuo didesnė tikimybė sulaukti teigiamo atsakymo.

6. Nesureikšminkite. Tai, kaip kažko prašote, daugiau lemia, kokio atsakymo sulauksite, negu galite pagalvoti. Jei jūsų kvietimas, tarkime, susitikti, nuskambės tai, kad nuo jo priklauso visas jūsų gyvenimas, kitas gali išsigąsti. Nesureikšminkite ir pasiūlymą pateikite kaip paprastą dalyką, gal net kaip malonią progą smagiai praleisti laiką. Tikėtina, kad žmogus tada noriau priims ūsų pasiūlymą.

Ką daryti išgirdus „ne“?

Paprašę, ko norite, dažniausiai sulauksite teigiamo atsakymo. Jei žmogus vis dėlto atsisako, pasiūlykite kitą progą, atsižvelgdami į atsisakymo priežastis.

Simona: „Ar galėtum rytoj pusę pirmos nuvežti mane į Vilnių? Pakeliui pavaišinsiu tave pietumis.“

Ona: „Kaip gaila, norėčiau padėti, bet visą popietę būsiu užsiėmusi.“

Simona: „O ryte būtumei laisva?“

Jei žmogus ir vėl atsisakys, galite padaryti išvadą, kad jūsų pasiūlymas jo nedomina. Pasakykite: „Gaila, kad negali.“ Arba: „Na, šiaip ar taip buvo malonu susipažinti.“ Arba galite ir nenuleisti rankų.

Net ir negavę, ko norite, pasidžiaukite, kad išdrįsote užkalbinti ir stengėtės. Pasakykite sau, kad kaip jūs turite teisę prašyti, taip kitas turi teisę ir atsisakyti. Nepriimkite atsakymo asmeniškai. Tai, kad jie neturi laiko arba kad jūs neatitinkate jų skonio, šš tą sako apie juos ir gal būt net visai nieko apie jus. Susipažinkite su daugiau žmonių ir veikiausiai atrasite kelis, kuriems tikrai patiksite.

Ką daryti išgirdus „taip“?

Kai ko nors paprašę arba pakvietę susitikti sulaukiate teigiamo atsakymo, atsispirkite pagundai perklausti, ar jie tikrai nori jums padėti arba su jumis susitikti. Tai gali pastūmėti juos pergalvoti savo atsakymą ir išplėšti pergalę jums iš pat panosies. Verčiau tylomis save pagirkite, kad buvote įtaigūs, šypsokitės ir džiaukitės.

Pagal: Janet Geringer Woititz, Alan Garner „Vaikystėje neišmoktos pamokos: svarbiausi gyvenimo įgūdžiai užaugusiems nedarniose šeimose.„ (2017, 75–85 p.)

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"