Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kai vaiką apninka nerimas ir baimė

 
2018 04 22 6:00
Pirmiausia atkreipkite dėmesį, kodėl ir kokiu metu vaikas vieną ar kitą veiksmą kartoja, ko jam gali trūkti arba ko per daug./Laimos Druknerytės nuotrauka
Pirmiausia atkreipkite dėmesį, kodėl ir kokiu metu vaikas vieną ar kitą veiksmą kartoja, ko jam gali trūkti arba ko per daug./Laimos Druknerytės nuotrauka

Vaikai nemoka slėpti emocijų. Jų kūno kalba dažnai išduoda tai, kas kunkuliuoja mažoje širdelėje. Nagų graužimas, kojų supimas, plaukų timpčiojimas, nervingas kosčiojimas – tai tik keletas kūno išraiškų, signalizuojančių tėvams, kad vaikui dėl ko nors neramu. Apie nerimastingumą kalbamės su vaikų psichiatre Aurima Diliene.

– Kokios yra būdingiausios nerimastingumo išraiškos?

– Nerimas, baimė – šios emocijos žmogų lydi nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų. Vaikas augdamas susiduria su labai daug naujų, todėl bauginančių dalykų. Daug kas priklauso nuo tėvų elgesio: ar jie mėgins savo atžalą apsaugoti nuo nemalonių emocijų, ar mokys jas įveikti.

Dažniausiai susiduriame su nerviniu tiku. Tai greiti, nevalingi, dažniausiai tų pačių raumenų grupių susitraukimai. Tikai skirstomi į paprastuosius ir kombinuotuosius. Paprastieji tikai pasireiškia įvairiomis veido grimasomis – dažnu mirksėjimu, nosies traukymu, atsikrenkštimu. Kombinuotieji tikai apima tik kelias raumenų grupes.

Tikai gali būti lemti neurologinių ligų, sukeliami dėl galvos traumų, gali būti ir paveldimi. Jie daugiausia pasireiškia jautriems vaikams, kurie tampa neramūs ar pikti. Tikas sustiprėja vaikui pavargus ar susijaudinus. Be to, dažniausiai tokie vaikai turi ir kitų problemų, tokių kaip neramus miegas ar nagų graužimas. Pasitaiko ir balso raumenų tikas. Šiuo atveju vaikas nevalingai sušunka, ištaria kokį garsą ar žodį.

Reikia šalinti priežastis

– Kaip elgtis tėvams, jei jie mato, kad vaikas įkyriai, nuolatos kartoja tą patį veiksmą?

– Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį – kodėl ir kokiu metu vaikas tą ar kitą veiksmą kartoja, ko gali trūkti vaikui arba ko per daug (įspūdžių, įtampos, nerimo šaltinių), ir mėginti šalinti priežastis, kurios sukelia nervingus judesius.

Ši liga apima įvairias amžiaus grupes – nuo darželinio ir ankstyvojo, priešmokyklinio amžiaus. Tai gali pasireikšti ir suaugusiesiems – savo aplinkoje kiekvienas pažįstame kokį nors žmogų, kuris nevalingai judina kojas ar trina nosį, graužia nagus.

Kodėl graužia nagus

– Papasakokite plačiau apie nagų graužimą. Kaip su juo kovoti?

– Priežasčių yra ne viena. Dažniausios – trapūs nagai, vaiko nervingumas, vaikas pamėgdžioja ką nors iš suaugusiųjų, tarkim, mamą ar močiutę, kurios siūdamos siūlo galą nukanda, užuot jį nukirpusios. Vaikas gali pradėti graužti nagus, kai tėveliai jų laiku nenukerpa – nagai vaikui trukdo žaisti, ir jis juos graužia. Gal nuskambės keistai, bet kai per daug dėmesio skiriama vaikui, jį irgi tai veikia neigiamai. Įpratintas prie dėmesio vaikas įpranta jo bet kada reikalauti, o kai tik dėmesio nesulaukia, imasi bet kokių priemonių, kad ir nagų graužimo.

Pirmiausia dera santūriai išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis vaikas graužia nagus. Gal susijaudinęs? Pavargęs? Neturi kuo užsiimti arba tiesiog yra tiek išpaikintas, kad pats nerodo jokios iniciatyvos ką nors veikti? Gal jį nuskriaudė vyresni vaikai? Nepasidalijo žaislu? Buvo įsakmiai, šiurkščiai nutrauktas žaidimas ir liepta plauti rankutes ir eiti valgyti? Galbūt kambaryje per daug triukšminga? Nustačius nagų graužimo priežastį, ją reikia pašalinti.

Kol priežastis nebus pašalinta, gyvuos ir reiškinys. Įpročio nepašalins priekaištai ir pažadai („jei nekramtysi nagų, nupirksiu tau mašinytę“). Dera elgtis ramiai, nesibarti, neprarasti savitvardos. Pamačius, kad vaikas graužia nagus, reikia pasiūlyti užsiėmimą, per kurį būtų užimtos rankos.

Aurima Dilienė.Asmeninio archyvo nuotrauka
Aurima Dilienė.Asmeninio archyvo nuotrauka

Jeigu vaikas linkęs graužti nagus, reikia juos dažnai karpyti, dildyti, pasirūpinti, kad jie nešerpetotų. Nuo įpročio vaikas negali atsisakyti staiga. Jeigu mėginsite greitai ir staigiai jį perauklėti, vaikas gali pradėti apgaudinėti – graužti nagus, kai nematysite. Ne veltui sakoma, kad draudžiamas vaisius skanesnis...

Pagalba vaikui, kramtančiam nagus, priklauso ir nuo jo amžiaus – mokyklinio amžiaus vaikui galima pasakyti, kad visuomet po nagais susikaupia daug bakterijų, kurios sukelia įvairias ligas.

Reikia ieškoti individualių priemonių, kaip sudominti vaiką, kad pats atsisakytų įpročio. Jeigu pasakysite, kad vaikai pamatę juoksis, nagus gali kramtyti pasislėpęs. Mergaitei galima nudažyti nagus ir sakyti, kad jie yra labai gražūs, o kai kramtys, jie taps nebegražūs.

Nagų graužimas – viena neurozės formų. Šis vaikystės įprotis gali atsinaujinti paauglystėje, atsiradus nuolatiniam streso poveikiui, taip gali nutikti ir suaugusiesiems. Paaugliai ir suaugusieji jau sąmoningai supranta, koks tai žalingas įprotis, ir jie jo lengviau nei vaikai atsikrato.

Veiksmais mažina nerimą

– Kai vaikui trūkčioja akis, suvokiame, kad jis tai daro nevalingai. Tačiau kai vaikas judina kojas, graužia nagus, krenkščia (nervingai kosčioja arba vis neatsikrenkščia, nors gerklė sveika), atrodo, kad jis gali to nedaryti, jei paprašome. O ar iš tikrųjų vaikas tai daro valingai, ar ne?

– Vaikas visais savo įkyriais veiksmais mažina susikaupusią nervinę įtampą, jį kamuojantį nerimą. Tai jis daro nevalingai. Tačiau galime mokyti vaiką valingų priešingos krypties judesių, kurie kartais duoda teigiamą efektą.

– Kokie dar požymiai lydi tuos įkyrius veiksmus?

– Tai gali būti sutrikęs miegas, naktiniai košmarai, ligos, apetito nebuvimas. Nėra tokios nervų ligos, kurios simptomas būtų tik nagų graužimas. Pastebėta, kad nagus kramto nervingi, jautrūs vaikai, nepriklausomai nuo to, ar jie apsupti dėmesio, ar ne.

Aurima Dilienė: „Nerimas ir baimė lydi nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų. Augdamas vaikas susiduria su labai daug naujų, todėl bauginančių dalykų.“

Vaistais, veikiančiais nervų sistemą, vaistažolėmis nagų kramtymas negydomas. Jeigu vaikas pradėjo kramtyti nagus, sutriko miegas ar atsirado kokių nors įkyrių judesių, nevalingas mirkčiojimas – būtina nedelsiant kreiptis į vaikų gydytoją.

– Ar šie įkyrumai paaštrėja esant stresinėms situacijoms?

– Jie prasideda užtrukus stresinėms situacijoms ir trunka tol, kol vaikas nesugeba adaptuotis tomis sąlygomis – tai tarsi „pagalba“ nusiraminti, išgyventi.

Parengta bendradarbiaujant su „Mamos žurnalu“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"