Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kai nėštumą aptemdo geležies stoka

 
2018 04 09 18:48
Asociatyvi iliustracija / 
Asociatyvi iliustracija /  pixabay.com nuotrauka

Greitai pavargstate, skauda galvą, kamuoja silpnumas, esate išblyškusi, lūžinėja nagai? Tokie simptomai leidžia įtarti klastingąją anemiją (mažakraujystę). Susidurti su nusilpusio kraujo pavojumi ypač rizikuoja besilaukiančios moterys.

Įvyksta fiziologinis pokytis

Anemija užklumpa, kai kraujyje sumažėja deguonį nešančių eritrocitų ir hemoglobino. Dėl mažakraujystės nukentėti gali ne tik besilaukiančios moters, ir vaisiaus sveikata.

„Esant ryškiai anemijai dažniau pasitaiko priešlaikinio gimdymo atvejų, galimas vaisiaus augimo atsilikimas. Be to, reikia įvertinti, kad kiekvienas gimdymas baigiasi tam tikru kraujavimu. Jei moteris buvo anemiška, tai dar labiau sekinamas jos organizmas“, – įspėjo Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. dr. Rūta Jolanta Nadišauskienė.

Nėščiajai mažakraujystė gali išsivystyti dėl keleto priežasčių. Pirmiausia kraują silpnina fiziologinis pokytis, nes tuo metu kaupiasi daugiau skysčių kraujagyslėse ir santykinai sumažėja hemoglobino kiekis.

„Moterys dažnai išsigąsta, kai buvęs 130 g/l hemoglobinas staiga nukrenta iki 110–115 g/l. Tačiau mažakraujystė nustatoma, kai hemoglobino koncentracija mažesnė nei 110 g/l pirmąjį ir trečiąjį nėštumo trečdalius ir kai mažesnė nei 105 g/l antrąjį nėštumo trečdalį. Tai labai svarbu žinoti, nes neteisingai vertinant galima diagnozuoti susirgimą tuomet, kai vyksta tik fiziologiniai pakitimai. Po gimdymo mažakraujystė diagnozuojama, kai hemoglobino koncentracija mažesnė nei 100 g/l“, – aiškino profesorė.

Neįvertina netekto kraujo

Dažniausia mažakraujystės priežastis – geležies stoka. R.J.Nadišauskienė pabrėžė, kad pagal bendrąjį kraujo tyrimą diagnozavus anemiją nėštumo metu esant galimybei reikėtų atlikti ir feritino kiekio tyrimą. Juo labiau jis būtinas esant didelei geležies stokai.

Profesorė atkreipė dėmesį, kad labai dažnai moterys neįvertina netenkamo kraujo kiekio menstruacijų metu, kreipiasi pagalbos į įvairius kitus specialistus ir nė neįtaria apie geležies stoką. „Sunku išmatuoti netekto kraujo kiekį, o moterys kantrios ir neįvertina, kad organizmas jo gali netekti per daug. Tokių užslėptų anemijų tikrai yra, tuomet tikrai reikia atlikti feritino tyrimą. Pagal tai tiksliausiai galima skirti profilaktinę ar gydomąją geležies preparato dozę“, – sakė pašnekovė.

Papildyti atsargas besilaukiant

Kadangi geležį ir kitas maistines medžiagas iš mamos pirmiausia pasisavina vaisius, nėščiajai jų reikia gauti didesnį kiekį – būtina visavertė mityba. Tačiau esant įsisenėjusiai geležies stokai vien maistu jos išgydyti nepavyks. „Labai gerai žinoti, kokiuose maisto produktuose yra daugiau geležies. Tačiau gydant geležies stokos anemiją burokų ar braškių nepakaks – jų reikėtų suvalgyti „vagoną“. Todėl būtina gydyti geležies preparatais. Reikiamą dozę paskiria gydytojas, įvertinęs feritino ir hemoglobino koncentraciją kraujyje, kitas ligas“, – sakė profesorė ir pridūrė, kad pagal neseniai pasirodžiusias paskutines PSO nėščiųjų priežiūros rekomendacijas, geležies preparatus besilaukiančioms moterims reikėtų vartoti profilaktiškai.

Nusilpti kraujas gali ir dėl įvairių ligų. Viena dažniausių priežasčių – pielonefritas, rečiau – kraujavimas iš virškinamojo trakto, vyresnėms moterims – dėl geležies rezorbcijos sutrikimo.

Anemijai atsirasti įtakos turi ir dažni nėštumai. Taip pat – kai moteris labai gausiai kraujuoja menstruacijų metu, o pati labai mažai sveria. Jei moteris iki pastodama sirgo mažakraujyste, nėštumo metu ji gali tik pagilėti. Tuomet kūdikio sveikatai kyla dar didesnė rizika.

Įspėti apie vegetarizmą

Ne mažiau kraujodarai svarbūs elementai – folio rūgštis (vit. B9) ir vitaminas B12. Tačiau jų stokos mažakraujystės pasitaiko kur kas rečiau.

„Vitaminas B12 su maistu gaunamas tik iš gyvulinės kilmės produktų. Todėl jo stokos anemija gali užklupti, jei moteris vegetarė, veganė, ypač, jei ši mityba yra mėgėjiška, nesubalansuota. Labai svarbu tokiai moteriai informuoti gydytoją dėl savo mitybos įpročių“, – sakė profesorė.

Nors folio rūgšties, kaip ir vitamino B12, stokos anemijos, atvejų daug nepasitaiko, ši medžiaga nėščiajai gyvybiškai reikalinga. „Įrodyta, kad folio rūgštį reikia vartoti ne tik nėštumo metu, bet ir planuojant nėštumą, žindymo metu. Taip pat – ir jų vyrams du tris mėnesius prieš suplanuotą moters pastojimą. Tai labai svarbu, nes folio rūgšties trūkumas susijęs su nervinio vamzdelio vystymosi patologijomis ir kt. Ypač jeigu moteris jau yra turėjusi nėštumo problemų, buvo vaisiaus vystymosi anomalijų, gydytojai skiria didesnį folio rūgšties dozes“, – aiškino gydytoja akušerė-ginekologė.

R. J. Nadišauskienė pastebėjo, kad tiek dėl folio rūgšties, tiek vitamino B12 trūkumo nėščiosios nėra tiriamos. „Tačiau bendrąjį kraujo tyrimą bent du kartus nėštumo metu būtinai reikia padaryti. Tada geriausia pamatome galimą medžiagų stygių. Vertėtų dar besiruošiančiai pastoti moteriai išsamiai pasikalbėti su savo gydytoju ir kartą per metus atlikti bendrąjį kraujo tyrimą“, – sakė ji.

Anemiją išduoda padidėjęs nuovargis, mieguistumas (ypač dieną), jautrumas, darosi sunku susikaupti. Vis labiau trūkstant geležies šie simptomai intensyvėja, ima slinkti plaukai, lūžinėti nagai, pakinta skonis, patinka neįprasti kvapai (benzino, acetono). Geležies stokai įsisenėjus išryškėja odos ir gleivinių blyškumas.

Komentarai

Gydytoja dietologė doc. dr. Edita Gavelienė:

– Visi šie trys mikroelementai – du vandenyje tirpūs vitaminai (B9 ir B12) ir geležis – yra susiję su žmogaus kraujodara. Šias medžiagos reikia gauti valgant atitinkamus maisto produktus, nes jų žmogaus organizmas pats negamina. Šių mikroelementų stoka gali išryškėti dėl to, kad arba pasirenkami maisto produktai, kuriuose trūksta šių maistinių medžiagų, arba jos prastai įsisavinamos dėl įvairių priežasčių, arba yra padidėjęs šių medžiagų poreikis. Šių medžiagų stokai jautresnės grupės – kūdikiai, vaikai, paaugliai, besilaukiančios ir žindančios moterys, senyvo amžiaus žmonės. Šių medžiagų stigti gali ir dėl įvairios malobsorbcijos, kai yra prastas įsisavinimas. Dar viena papildoma rizikos asmenų grupė – tam tikru būdu besimaitinantys asmenys. Jie būna jautresni vitamino B12 ir geležies stokai. Šio vitamino pagrindiniai maistiniai šaltiniai – gyvūninės kilmės maisto produktai – mėsa, kiaušiniai, žuvis, pieno produktai. Todėl veganiškai besimaitinantiems yra skiriami šios maistinės medžiagos papildai. Savo ruožtu geležies ir folio rūgšties yra ir augalinės kilmės produktuose – tamsiai žalios spalvos daržovėse, kruopose, sėklose.

Vaikų gastroenterologas doc. dr. Vaidotas Urbonas:

– Pagal oficialias rekomendacijas, nėščia moteris turėtų gauti papildomai 300 kilokalorijų, o žindanti – 500 kilokalorijų per parą. Dažniausiai nėščiajai reikia ne tik kiek daugiau kalorijų, bet ir kitų medžiagų – pirmiausia – folio rūgšties, cinko, geležies. Kūdikis „užsikrauna“ geležies iš mamos kokiems šešiems mėnesiams. Bet jei mama sirgo geležies stokos anemija, didelė tikimybė, kad jau ir kūdikis sirgs. Vitamino B12 atsargų dar motinos įsčiose vaisius gauna iš mamos organizmo sukauptų atsargų ir jam jų užtekta iki 1–2 ar daugiau metų. Tačiau jei mama jų neturi, kūdikis jų taip pat nesukaups. Jei veganiškai besimaitinanti mama vaiką tik žindys, bet neprimaitins kitu maistu, kūdikis turės sveikatos problemų, neaugs jo svoris, vaikas bus išblyškęs, blogai vystysis. Vitaminas B12, labai svarbus ir augančio organizmo nervų sistemos formavimuisi. Jei mama veganė, vegetarė, vitaminą B12 būtinai turi vartoti kaip papildą.

Tekstas – publikuotas lsveikata.lt.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"