Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Ką mes valgome?

 
2018 08 13 11:18
pixabay.com nuotrauka

Valgome bet ką – arba mus kažkas kvailina. Nespėjo nutilti skandalai dėl Dainų šventės dalyvių maitinimo, kur niekas nemirė ir nesusirgo, bet triukšmo buvo daug. Vilniaus meras reklamavosi, kaip neva alkstančios šventės gelbėtojas, socialiniai tinklai ūžė ir t.t. Šio juokingo triukšmo šešėlyje tyliai gesinasmas naujas – elgetų nuodijimo skandalas.

Prieš keletą metų tauta ir kikeno,ir piktinosi, kai daugelį firmų konkursan pašaukę valstybės įstaigos ir Europos Sąjungos socialinis fondas (ESFA) mėgino per „Maisto banką“ ir kt. socialines firmas pamaitinti skurdo kamuojamus žmones. Tautos atmintyje jis išliko kaip „auksinių kruopų“ skandalas. Grikiai ir kitokios kruopos tada kainavo keleriopai daugiau nei bet kurioje parduotuvėje, o pateikti ankštinių daržovių konservai buvo ne ne tik brangūs, bet ir nevalgomi. Metai ir valdžios keičiasi, o tradicijos ne.

Slapstosi nuo žiniasklaidos

„Nereaguojame, jei skambins – nekomentuojame“. Tokią griežtą instrukciją savo valdomai kompanijai elektroniniu paštu davė Deivydas Vyniautas, UAB „Grūstė“ direktorius. Taip buvo reaguota į klausimus, kurie kilo po to, kai trys rajonai signalizavo, jog socialiai remtini asmenys buvo galbūt maitinami žuvies konservais, nuo kurių galima ir kanopas užversti.

Prieš kelias savaites regioninė, o vėliau ir nacionalinė žiniasklaida papasakojo miesteliams ir pasauliui, kad Tauragės, Jurbarko bei Kazlų Rūdos paramos gavėjams teko žuvies konservai, kurių geriau galėtų nebūti.

„Dėl skumbrės aliejuje konservų, gautų iš Europos socialinio fondo, kurių tiekėjas UAB „Grūstė“ (Mažeikiai), Tauragės VMVT ir Mažeikių VMVT pranešimų iš paramos gavėjų bei vartotojų negavo, todėl patikrinimai dėl tiekiamų galimai nekokybiškų žuvų konservų nebuvo atlikti. Europos socialinis fondas taip pat dėl šių žuvų konservų į VMVT nesikreipė. Pagal surinktą informaciją, tiekėjas UAB „Grūstė“ minėtų žuvų konservų tyrimus atliko Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute. Minimų žuvų konservų tiekėją UAB „Grūstė“ kontroliuojanti Mažeikių VMVT informavo, kad tiekėjas yra atlikęs skumbrės aliejuje konservų tyrimus. Tyrimų rezultatai yra patenkinami,“ – papasakojo griozdiškai įvardyta Jūratė Sukackienė. Jos kredencialai: „Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus l. e. p. vyriausioji veterinarijos gydytoja-valstybinė veterinarijos inspektorė.“ VMVT vadovai komentuoti vengė, nors buvo prašyta. Tai gerokai primena vengimą prisiimti bet kokią atsakomybę ir apsaugoti neturtingus asmenis nuo sveikatai pavojingų vaišių brukimo.

Gali nutraukti sutartį

ESFA vadovas Povilas Česonis situaciją komentavo kur kas griežčiau, nors pabaigoje ir išreiškė gailestį maisto tiekėjui: „Nuo 2017 m., kai mūsų agentūra tapo šio projekto vykdytoja, maistas nepasiturintiems dalintas jau 9 kartus. Per šį laikotarpį buvo išdalyta daugiau nei 370 tūkst. vnt. skardinių žuvų konservų, dėl jų nebuvo jokių nusiskundimų. Svarbu paminėti ir tai, jog kiekvieno dalinimo metu prekių krepšelį sudaro 8–9 skirtingi maisto produktai, o iš viso krepšelyje yra 17 produktų. Taigi didžioji dalis maisto sėkmingai pasiekia žmones ir yra tinkamos kokybės, todėl teigti, jog pastebėjome, kad tiekėjai tyčia skiria mažiau dėmesio šiems maisto produktams, tikrai negalime. Priežiūros ir kontrolės sistema veikia taip, kad už netinkamos kokybės maistą tiekėjas niekuomet negauna apmokėjimo, todėl kiekviena panaši situacija jiems atneša didžiulių finansinių nuostolių.

Laikydamasis sutarties įsipareigojimų, tiekėjas turi pakeisti visus netinkamus vartoti produktus atitinkančiais kokybės reikalavimus arba ESFA turi teisę nutraukti sutartį. Sutarties nutraukimas tiekėjui būtų itin nepalankus – vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, jis trejus metus negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, nes atsidurtų nepatikimų tiekėjų sąraše.“

Galbūt netgi taip ir padarytų, jei paragintų Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri kitais maitinimo skandalų atvejais dosniai dalija patarimus ir komentarus. VPT vadovės Dainos Vilytės komentaro šia tema nepavyko – į užklausą tarnybas komunikatoriai nereagavo.

Trijuose rajonuose nuodai?

Skandalas kilo, kai Tauragėje apie nekokybiškus žuvies konservus paramos gavėjams informavo Tauragės, Jurbarko ir Kazlų Rūdos savivaldos darbuotojai, tauragiškiai ir Kazų Rūdos gyventojai skundėsi boga savijauta, paragavę šių vaišių. Pirmiausiai apie tai signalizavo regioninė žiniasklaida, kuri apklausė dalinimą vykdančius asmenis – savanorius ir seniūnijų darbuotojus.

„Partneriams nuolatos primename, kad pastebėję galbūt nekokybiškus produktus ar išgirdę paramos gavėjų vertinimus, jog produktai yra nekokybiški, informuotų mus ir produktų tiekėją, šią informaciją nedelsiant gavome. Informacija apie galimai nekokybišką žuvį buvo gauta birželio 19 d., o 20 d. konservų skardinės buvo pristatytos į laboratoriją tyrimams, kurių metu bus nustatyta, ar žuvies konservai atitinka kokybės reikalavimus bei techninėje specifikacijoje nurodytus parametrus,“ – rašė ESFA komentatriai leidiniui „Tauragės kurjeris“.

Savivaldybės vis dėlto reaguoja skirtingai. Tauragės rajono savivaldybės socialinių reikalų skyriaus vadovė Ligita Rimkuvienė teigia, kad pati savivaldybė mažai už ką atsakinga. „Mes net nedaliname to maisto. Kai kurios savivaldybės, kaip pavyzdžiui Šilalės ar Jurbarko, yra pačios apsiėmusios dalinti maistą socialiai remtiniems asmenims. Mūsų teritorijoje jį dalina „Maisto bankas“. Apie tą atvejį girdėjau, bet daugiau kažko pakomentuoti negaliu,“ – sakė jis žurnalistui.

Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius teigia esąs labai patenkintas, jog laiku sustabdyta netikusių produktų dalyba. „Patys mes nei sudarome sutartis, nei vykdome pirkimus. Mūsų darbuotojai yra tik maisto dalintojai. <...> Apie šį konkretų atvejį asmeniškai nesu girdėjęs. Galiu tik pasakyti, kad labai gerai, jog darbuotojai, dalinantys maistą, pastebėjo, kad jis netinkamas ir sustabdė procesą“, – sakė meras, kuriam pirmam derėtų rūpintis, kuomet galimai nuodijami jo rinkėjai.

Kazlų Rūdos atveju pirmasis į situaciją reagavo miestelio tarybos narys, buvęs parlamentaras Mantas Varaška. „Pasidomėjau. Kadangi produktus rajone dalijo Bendruomenių asociacija, valdžia problemos nematė. Aš, aišku, matau. Manau, reiktų pareikalauti, kad ESFA ir tiekėjas atlygintų rajono gyventojams bent moralinę žalą arba tiekėjui būtų pritaikytos sankcijos,“ – sakė politikas.

Šiaip ar anaip – stebina gana atsainus ir liberalus bei keleriopais standartais pasižymintis požiūris. Audra keliama, kai kažkam negražiai atrodo šlapia dešra ar kotletas kokiame masiniame renginyje ar ligoninėje, kariaujama su sviestu ir ledais mokyklose, bet labai nuosaikiai žiūrima į realius žmonių negalavimo atvejus. Net ESFA atstovai gailestingai ir supratingai atjaučia galbūt nuodingų konservų tiekėją.

. . .

Santaros klinikų infekcinių ligų skyriaus vadovės Vidos Gulbinienės komentaras: „Jeigu kalbame apie patį sunkiausią apsinuodijimą – botulizmą, kai galimi ir mirtini atvejai, tai jo jau daug metų mūsų krašte mus nėra buvę. Daugiausia tokių atvejų pasitaikydavo dar sovietiniais metais, kai buvo daug konservuojama buitiniu būdu. Paprastai dabar žmonės apsinuodija atidarę dėžutę ir ją palaikę, tada užpuola ir dauginasi kitos bakterijos. Kalbant apie pasenusius arba netinkamai paruoštus konservus, jei pakuotė išsipūtusi ar pan., tai juose irgi gali būti nebūtinai botulizmo užkratas. Gali būti kitos bakterijos arba toksinai, dėl kurių irgi įmanomi rimti sveikatos sutrikimai. Aišku, neištyrus konkrečios dėžutės ir atvejo – sunku ką nors tiksliau pasakyti.“

. . .

Apsinuodijimo konservuota žuvimi simptomai:

pykinimas yra švelnus apsinuodijimo požymis. Tai nesukels rimtų komplikacijų, o svarbiausia, padės organizmui pašalinti toksinus;

jei pradėjote vemti ar viduriuoti, tai ūmaus apsinuodijimo požymis. Šiuo atveju organizmas greitai dehidruojasi. Laukiant gydytojo patariama gerti daug kambario temperatūros skysčių.

Pajutus stiprų pykinimą, silpnumą, ūminį galvos skausmą, būtina nedelsiant ieškoti skubios medicinos pagalbos, nes tai gali būti mirtinų ligų simptomai.

Užs. Nr.: EK-2729

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"