Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Juodoji mirtingumo ligoninėse statistika: pateikiame sąrašus

 
2018 06 28 13:20
 Aurelijus Veryga.
 Aurelijus Veryga. Alinos Ožič (LŽ) ir Kiril Čachovskij (Delfi) nuotraukos

Pertvarkyti ligoninių tinklą Lietuvoje būtina, nes daug lovų stovi tuščios arba užimamos nepagrįstai, o teikiamos paslaugos nėra saugios, teigia sveikatos apsaugos ministras.

„Yra gydymo įstaigų, kur nuvežti miokardo infarkto pacientų, visi numiršta, tai yra 100 proc. trisdešimties dienų mirštamumas patekus į tokią įstaigą. Ir yra tokių įstaigų, kurios veikia efektyviai, ir mirštamumas 30 dienų po miokardo infarkto yra tik 7,42 procento. Daugiau negu dešimt kartų skiriasi mirštamumas skirtingose įstaigose“, – antradienį Seime svarstant sveikatos apsaugos reformą teigė Aurelijus Veryga.

Taip jis aiškino, kodėl būtina pritarti Vyriausybės teikiamam įstatymų paketui, suteikiančiam galią ministrui nustatyti valstybinių ligoninių tinklą, reikalingą užtikrinti būtinąją medicinos pagalbą.

A. Veryga teigė, kad Sveikatos apsaugos ministerija viešai paskelbs ligonines su tokiu mirtingumu.

Antradienį Seimas po svarstymo projektui pritarė. Už balsavo 59 parlamentarai, prieš buvo 22, 26 susilaikė. Priimti paketą numatoma šią savaitę.

Konservatorius Antanas Matulas ministro teiginius dėl 100 proc. mirštamumo pavadino šmeižtu.

„Pamėginkite 80, 90 metų žmogų su insultu pagal klasterių sistemą paguldyti į tas didžiąsias ligonines. Spaudoje matome kas savaitę, žmonės išsako nuomonę, kokius kryžiaus kelius patiria ir nepapuola į tas ligonines, nes ten dabar kamščiai yra. Nuo jų reikia nukrauti paprastus ligonius, kad juos gydytų Panevėžys, Šiauliai, Alytus ir panašiai. Duok dieve, kad tos mažos ligoninės priima tokius ligonius, nes jie numirtų namuose. Ten ir turi būti toks mirtingumas, nes jie ten būna iki gyvenimo pabaigos“, – tvirtino A. Matulas.

A. Veryga teigė, kad Sveikatos apsaugos ministerija viešai paskelbs ligonines su tokiu mirtingumu.

„Jų yra ne viena. Mes jas paskelbsime viešai, kad nebūtų spekuliuojama, tikrai parodysime, tai oficiali statistika, garantuoju, kad tai nėra juodinimas“, – kalbėjo ministras.

Kita vertus, jis pripažino, kad tokiose ligoninėse pacientų nėra daug.

„Taip, ten pacientų nėra daug, bet tie mirę du ar penki pacientai yra mūsų Lietuvos Respublikos piliečiai. Ir gali būti, kad jie būtų likę gyvi“, – pareiškė A. Veryga.

„Jeigu kalbame apie regionų politiką ir rūpestį regionų žmonėmis, ne regiono žmogui turi skaudėti galvą, kur jam važiuoti. Mes privalome pasirūpinti, kad jie patektų į tokią įstaigą, kur liks gyvi ir jiems paslaugos bus suteiktos kokybiškos“, – pridūrė jis.

Taip ministras atsakė Mišrios Seimo narių grupės parlamentarui Povilui Urbšiui, kad prieš savivaldos rinkimus valdantieji imasi rajonuose naikinti gydymo įstaigas. P. Urbšys teigė, kad rūpestį žmogaus sveikata pradeda gožti institucinis interesas.

Konservatoriaus A. Matulo teigimu, po šios reformos rajonuose gali būti uždaryta 20–30 ligoninių, nes jos nebus įtrauktos į minėtą tinklą, o tai reiškia, kad Ligonių kasos su jomis nesudarys sutarčių ir nemokės už paslaugas.

A. Veryga sakė, kad šiuo metu 4,5 tūkst. lovų ligoninėse nenaudojamos, bet išlaikomos, arba į jas pacientai guldomi nepagrįstai.

A. Veryga sakė, kad šiuo metu 4,5 tūkst. lovų ligoninėse nenaudojamos, bet išlaikomos, arba į jas pacientai guldomi nepagrįstai.

„Jeigu sakoma, kad Lietuvoje yra trys milijonai krepšinio trenerių, tai tiek pat yra žinančiųjų kas, kaip, kiek turėtų gydyti“, – į reformos kritiką atsakė sveikatos apsaugos ministras.

Pagal projektą, sveikatos apsaugos ministrui ketinama suteikti teisę tvirtinti gydymo įstaigų tinklą, o sutartys tarp gydymo įstaigų ir teritorinių ligonių kasų (TLK) prioriteto tvarka būtų sudaromos su šiame tinkle esančiomis įstaigomis. Stacionaro paslaugas teikiančios privačios gydymo įstaigos galėtų su TLK sutartis sudaryti tik tokiu atveju, jeigu tų paslaugų nesugebėtų užtikrinti valstybinės ligoninės.

Be to, norinčios gauti sutartis su TLK privačioms gydymo įstaigoms reikės atitikti tam tikrus kriterijus. Juos kritikuoja Investuotojų forumas.

Anot projekto, įstaigos privalėtų turėti paslaugų teikimo patirties, atitinkamą gydytojų etatų skaičių, suteikti per metus atitinkamą paslaugų kiekį, užtikrinti teikiamų paslaugų kompleksiškumą ir pan.

„Pavyzdžiui, dabar yra tokia paslauga kaip dializė. Ji teikiama specializuotose įstaigose, kurios tik tai ir daro. Vadinasi, jos yra absoliučiai nekompleksiškos, ten dirba mažai gydytojų, ir tai jau kriterijai, kurių jos neatitinka. Nuo 2020 metų jos greičiausiai neteks sutarčių su Ligonių kasa. Kai į tokią įstaigą ateis pacientas ten, jam sakys: 100 eurų, šis sakys: gerai, einu į valstybinę. O valstybinė įstaiga gaus finansavimą, nes bus kompleksiška, nes ji turi stacionarą“, – yra sakiusi Investuotojų forumo atstovė advokatė Dovilė Burgienė.

Dar viena siūloma naujovė – naujo kolegialaus valdymo organo – valdybos – įteisinimas. A. Verygos teigimu, ji būtų privaloma universiteto ar respublikos lygmens gydymo įstaigoms.

Taip pat norima įvesti įstaigų vadovams penkerių metų kadenciją bei nustatyti, kad jie pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Išimtis būtų taikoma tik įstaigoms, kuriose dirba iki dešimties sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir odontologijos praktikos licenciją.

Taip pat siūloma nustatyti, kad viešo konkurso būdu į pareigas skiriami įstaigos vadovas, pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai, universiteto ligoninės statusą turinčių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai, vyriausieji finansininkai į darbą būtų priimami įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui.

Be to, įstaigų vadovai, vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai bei vyriausieji finansininkai privalėtų atitikti įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.

Pateikti projektai sudarytų galimybę sustabdyti vadovui mėnesio algos kintamosios dalies mokėjimą, kai jam pateikti įtarimai dėl nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai, viešiesiems interesams, įtarimai dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, pradėtas tyrimas dėl galimo šiurkštaus viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje, galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.

© DELFI / Kiril Čachovskij
© DELFI / Kiril Čachovskij

Be kita ko, siūloma sukurti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas, jos turėtų teikti siūlymus ministerijai, kaip gerinti sveikatinimo veiklas regionuose. Jos būtų sudaromos iš regiono savivaldybių merų, gydytojų, sveikatos priežiūros, farmacijos įstaigų paskirtų atstovų, šioms įstaigoms atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo veiklos srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų.

© DELFI / Kiril Čachovskij
© DELFI / Kiril Čachovskij

Siūloma, kad šios naujovės įsigaliotų 2019 metų sausį, o pereinamas laikotarpis būtų taikomas įstaigoms, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir odontologijos praktikos licenciją. Pasikeitusi sutarčių su teritorinės ligonių kasomis sudarymo tvarka įsigaliotų 2020 metais.

Liberalų lyderis Eugenijus Gentvilas žadėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu minėtos pataisos bus priimtos.

„Nežinau, kas sumąstė taip sukeverzoti sveikatos apsaugos sistemą, bet čia yra talentas“, – sveikatos apsaugos reformą įvertino konservatorė Irena Degutienė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"