Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Juodligės židiniai tiriami vangiai

 
2018 08 10 7:40
pixabay.com nuotrauka

Prieš porą metų pradėtas mūsų šalyje esančių juodligės kapinynų inventorizavimas stringa – nebeliko specialistų jiems tyrinėti.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) bei Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva, pasitelkus Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistus, 2016-aisiais pradėtas juodligės kapinynų inventorizavimas. Tačiau reorganizuotoje Geologijos tarnyboje šį darbą atlieka vos vienas specialistas.

Inventorizacija stringa

VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėja, valstybinė veterinarijos inspektorė Kristina Stakytė pabrėžė, kad bendradarbiaujant su LGT per pustrečių metų pavyko inventorizuoti tik Ignalinos, Kaišiadorių, Molėtų, Šalčininkų ir Kauno rajonuose esančius juodligės kapinynus, kuriuose palaidoti nuo šios užkrečiamosios ligos kritę gyvuliai. Pasak K. Stakytės, LGT duomenimis, iš šalyje esamų 358 juodligės kapinynų iki šios dienos inventorizuoti vos 39. Inventorizuotų kapinynų būklė įvairi, tačiau daugumą jų žymi užrašai, jog tai juodligės kapinynas, gyvūnų užkasimo vieta uždengta betono plokštėmis ir užtverta. Veterinarijos inspektorė apgailestavo, kad juodligės kapinynų inventorizavimas vyksta vangiai. Mat reorganizavus Geologijos tarnybą joje liko itin mažai specialistų, o juodligės kapinynų inventorizavimo darbą atlieka tik vienas jų.

„Pagal juodligės žemėlapį, daugiausia šių kapinynų yra Raseinių ir Panevėžio rajonuose, jų nėra Trakų, Jurbarko, Šakių, Zarasų, Šilutės ir Skuodo rajonuose“, – teigė K. Stakytė. Nuo juodligės mūsų šalyje kritusių naminių gyvulių kapinynų atsiradimo datos – nuo tarpukario iki maždaug XX amžiaus šeštojo septintojo dešimtmečių. Pasak K. Stakytės, nuo juodligės kritusių laukinių gyvūnų užkasimo vietos nebūdavo žymimos, tad jų kapinynų nėra.

Nėra kam dirbti

LGT Taršos poveikio vertinimo poskyrio vedėja Virgilija Gregorauskienė teigė, kad prieš porą metų išskirtinis dėmesys juodligės kapinynams parodytas būtent šios tarnybos specialistams atkreipus dėmesį į visus taršos židinius. „Ėmęsi tirti bei registruoti juodligės kapinynus išsiaiškinome, kad geriausiai prižiūrimi Kaišiadorių rajono juodligės kapinynai, atlikti jų geodeziniai matavimai“, – konstatavo V. Gregorauskienė. Ji teigė, kad, LGT specialistų nuomone, šiuo metu įvardijamas juodligės kapinynų skaičius gali būti netikslus, tad tikėtina, jog potencialių juodligės židinių yra daugiau, nei apie juos žinoma.

V. Gregorauskienė patvirtino, kad LGT po reorganizacijos liko itin mažai specialistų, šiuo metu, be atostogaujančiųjų, dirba vos pora darbuotojų, trečiasis, atliekantis juodligės kapinynų inventorizaciją, neseniai grįžo iš Kupiškio rajono, o šiuo metu juodligės kapinynus inventorizuoja Jonavos rajone. Komandiruotėje esantis specialistas, pasak V. Gregorauskienės, neturi galimybių suteikti žinių apie atliekamą darbą.

Salelės pasėlių laukuose

Kupiškio VMVT vyriausioji gydytoja-inspektorė Vida Kaupienė pasakojo iš kapinynų inventorizavimo darbą Lietuvoje atliekančio ir Kupiškio rajono juodligės kapinynus neseniai inventorizavusio LGT vyriausiojo geologo Aurimo Slavinsko sužinojusi, kad šio rajono juodligės kapinynai – vieni tvarkingiausių šalyje. Iš viso čia yra 11 kapinynų, kuriuose užkasti nuo juodligės kritę gyvuliai. „Mūsų rajone esantys juodligės kapinynai jau 1982-aisiais buvo uždengti betono plokštėmis, aptverti, prie tvorų pritvirtintos lentelės, jose pažymėta, kokia tai vieta, ir parašyta, kad aptvertą vietovę kasinėti draudžiama“, – sakė V. Kaupienė.

Veterinarijos tarnybos gydytoja drauge su geologijos specialistu apvažiavo rajone esančius juodligės kapinynus ir įsitikino, kad jokia ūkinė veikla juose nevykdoma. „Tie kapinynai atrodo tarsi salelės pasėlių laukuose“, – teigė V. Kaupienė. Anot jos, seniausias rajone registruotas juodligės kapinynas datuojamas 1935 metais, paskutinis įregistruotas 1984-aisiais. „Juodligės užkratas po žeme išsilaiko nuo 100 iki 200 metų, tad kiekvienas toks kapinynas yra potencialus šios ligos židinys“, – sakė V. Kaupienė ir pridūrė, kad tokias aptvertas teritorijas geriau iš tolo apeiti.

Liga nenugalėta

Pasak V. Kaupienės, nėra duomenų, kad Lietuvoje būtų buvę juodligės epidemijų. „Mūsų rajono juodligės kapinynuose palaidota dažniausiai po vieną arba dvi karves, kritusias tarpukario ūkininkų ūkiuose, taip pat registruotas pokariu kritęs arklys“, – sakė veterinarijos gydytoja. Gausiausiame kapinyne užkastos 1957 metais kritusios keturios karvės, o paskutinis įrašas – apie 1984-aisiais viename ūkių nuo juodligės nugaišusius buliuką ir aviną.

Veterinarijos gydytoja prisipažino apie šią ligą žinanti vien iš vadovėlių. Anot jos, juodligė pavojinga todėl, kad į gyvulio arba žmogaus organizmą patekę jos sukėlėjai itin greitai dauginasi ir visuose organuose sukelia uždegimo procesą. „Juodlige užsikrėtę gyvūnai krinta per tris keturias dienas, – sakė V. Kaupienė. – Ši liga pavojinga ir žmonėms – ne mažiau nei gyvūnams.“ Pasak veterinarijos gydytojos, Lietuvoje juodlige nesergama, tačiau negalima sakyti, kad ta liga nugalėta.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"