Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Jonas Šurkus: „Didžiausias žmogaus nuodas – pavydas“

 
„Jeigu reikėtų pasirinkti vieną iš dviejų alternatyvų, net ir nebūdamas abstinentas, rinkčiausi visiškai alkoholinių gėrimų nevartojantį Edgarą Lubį, bet ne Lietuvai žinomus ir jaunimui galinčius padaryti įtaką žmones, demonstratyviai deklaravusius, kad viešai pasirodys koncertuose su alaus bokalais rankose, ar „profesionaliai“ aiškinančius apie silpnų narkotikų naudą“, - teigia Kauno klinikų klinikinės toksikologijos gydytojas Jonas Šurkus.
„Jeigu reikėtų pasirinkti vieną iš dviejų alternatyvų, net ir nebūdamas abstinentas, rinkčiausi visiškai alkoholinių gėrimų nevartojantį Edgarą Lubį, bet ne Lietuvai žinomus ir jaunimui galinčius padaryti įtaką žmones, demonstratyviai deklaravusius, kad viešai pasirodys koncertuose su alaus bokalais rankose, ar „profesionaliai“ aiškinančius apie silpnų narkotikų naudą“, - teigia Kauno klinikų klinikinės toksikologijos gydytojas Jonas Šurkus. lsveikata.lt nuotrauka

Kauno klinikų klinikinės toksikologijos gydytoją Joną Šurkų stebina ne medžiagos, sukeliančios apsinuodijimą, bet žmonių neatsakingumas ir neatsargumas. Patyręs gydytojas didžiausiu žmonių nuodu įvardija pavydą ir negatyvios informacijos gausą. Prieš šiuos nuodus bet kuris gydytojas – bejėgis.

– Kas šiandien yra didžiausias žmonių nuodas?

– Pavydas. Ir negatyvi informacija, kasdieninis didelis srautas pačių įvairiausių blogų naujienų.

– Šią savaitę pranešta apie moterį, kuri mirė, kaip įtariama apsinuodijusi grybais. Sakykite, kuo apsinuodyti yra pavojingiausia?

– Medžiagos, sukeliančios apsinuodijimus, ir keitėsi, ir nesikeitė. Senokai neteko girdėti apie tetraetilo šviną, atsirado daug naujų vaistų ir narkotikų, keliaujantieji susiduria su kitoms šalims būdingais pavojais, tačiau yra ir daug metų tradicinių apsinuodijimų, pavyzdžiui, nuodingaisiais grybais, alkoholio surogatais, ir, aišku, vaistais.

Nuostabą dėl apsinuodijimo kelia žmonių neatsargumas ir neatsakingumas, nepakankama mažų vaikų priežiūra.

– Kasdien susiduriate su tiesioginėmis apsinuodijimo alkoholiu pasekmėmis. Jūsų nuomone, priemonės jo ribojimui yra tinkamos, o gal reikia dar griežtesnių?

– Įstatymus reikia vykdyti neatsižvelgiant į savo požiūrį. Piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais, narkotikų vartojimas – neabejotinai didelės mūsų visuomenės problemos, bet dažnai susidaro įspūdis, kad kritikos sulaukia tik žmonės, bandantys pakeisti situaciją. Lengva kritikuoti, sunkiau ką nors padaryti ar bent pasiūlyti pačiam.

Galbūt ne visi priimti sprendimai yra optimalūs, bet jeigu reikėtų pasirinkti vieną iš dviejų alternatyvų, net ir nebūdamas abstinentas, rinkčiausi visiškai alkoholinių gėrimų nevartojantį Edgarą Lubį, bet ne Lietuvai žinomus ir jaunimui galinčius padaryti įtaką žmones, demonstratyviai deklaravusius, kad viešai pasirodys koncertuose su alaus bokalais rankose, ar „profesionaliai“ aiškinančius apie silpnų narkotikų naudą.

– Įdomu būtų sužinoti jūsų nuomonę apie kanapes. Jų produktų pasiūla vis didėja, vis labiau propaguojama nauda, tačiau kanapės yra tarp narkotikų.

– Kai kurios narkotinės medžiagos jau yra vartojamos kaip vaistai, bet jos yra tinkamai pagamintos ir registruotos, turi aiškias vartojimo indikacijas ir kontraindikacijas. Tai ir opioidiniai analgetikai (pavyzdžiui, fentanilis, morfinas, tramadolis), ir psichostimuliatoriai (metilfenidatas). Tačiau ir šios medžiagos sukelia priklausomybę bei įvairių nepageidaujamų reiškinių.

Kai kalbama apie kanapių naudą, paprastai nutylima, kad šiuo metu jų vardu paplitę antros ir trečios kartos sintetiniai kanabinoidai nedaug ką bendro teturi su anksčiau rūkyta „žole“.

– Esate Lietuvos aferezių ir klinikinės toksikologijos asociacijos vadovas. Asociacijos susikūrimą nulėmė poreikis tobulinti profesinę kvalifikaciją specialistams, dirbantiems gydomųjų aferezių ir klinikinės toksikologijos srityse. Kokia šiandien situacija šioje srityje, ar užtenka specialistų, ar ši sritis patraukli jauniems medikams?

– Poreikis tobulinti profesinę kvalifikaciją yra visada, kartais trūksta galimybių, ypač medikams, turintiems siauresnę specializaciją. Tiek gydomosios aferezės, tiek ir klinikinė toksikologija yra tarpdisciplininės sritys, yra daug medikų, susiduriančių su jomis, ir mažai jose tiesiogiai dirbančių specialistų. Atitinkamai skiriasi ir organizuojami renginiai – šiose srityse dirbantiems specialistams reikia daugiau specifinės informacijos ir įgūdžių, kitiems – bendro pobūdžio žinių bei informacijos kur ir kaip galima gauti reikiamą pagalbą.

Kai kurios narkotinės medžiagos jau yra vartojamos kaip vaistai, bet jos yra tinkamai pagamintos ir registruotos, turi aiškias vartojimo indikacijas ir kontraindikacijas.

Mūsų asociacijos veikloje dalyvauja ne tik medikai, bet ir veterinarijos gydytojai, džiaugiamės prisidėję prie veterinarinės hemodializės plėtros.

Sunku spręsti apie specialybės patrauklumą jauniems medikams, kai yra nedaug darbo vietų, tačiau vertinant atlyginimą ir ribotas mokslinio darbo galimybes, situacija šioje srityje nėra pati geriausia.

– Kaip Lietuvos aferezės ir klinikinė toksikologija atrodo tarptautinėje erdvėje?

– Reikia atskirai vertinti gydomąsias aferezes ir klinikinę toksikologiją. Nepaisant nepakankamo finansavimo, universitetinėse ligoninėse (Kauno ir Santaros klinikose) gydomųjų aferezių lygis atitinka Vakarų Europos universitetinių ligoninių lygį, skirtumai susiję tik su atliekamų procedūrų diapazonu ir kiekiu.

Klinikinėje toksikologijoje situacija yra kiek kitokia – turime klinikinės toksikologijos gydytojo specialybę, kvalifikuotų ir patyrusių gydytojų, tačiau galimybės atlikti toksinių medžiagų ir jų koncentracijų nustatymą biologinėse terpėse yra minimalios. Tai dažnai sunkina apsinuodijimų diagnostiką ir gydymą, riboja darbo rezultatų vertinimą.

Keista, bet net mūsų kolegos Minske turi daugiau galimybių.

– Esate kelių vadovėlių ir kelių mokomųjų knygų bendraautorius, yra ne vienas jūsų pasisakymas ir spaudoje. Jums svarbu šviesti visuomenę, dalytis įžvalgomis?

– Siekiame sudaryti galimybę studentams ir rezidentams naudotis mokomąja literatūra lietuvių kalba, gydytojams pateikti mūsų sąlygoms pritaikytas diagnostikos ar gydymo gaires.

Informacijos sklaida visuomenėje kartais padeda išvengti apsinuodijimų arba padeda laiku kreiptis pagalbos jau apsinuodijus. Prevencija yra svarbi bet kuriai medicinos sričiai, jos svarba klinikinėje toksikologijoje yra dar didesnė.

Lietuva yra viena tų šalių, kurios trečiąją kovo savaitę organizuoja apsinuodijimo prevencijos renginius. Tačiau mes neapsiribojame tik šia savaite, stengiamės žmonėms suteikti informacijos visais aktualiais klausimais, pavyzdžiui, apie alkoholinius gėrimus ir narkotikus, netinkamą vaistų vartojimą, nuodinguosius grybus ir kt. Beje, mūsų asociacijos internetinėje svetainėje (https://www.apsinuodijimai.lt/visuomenei/interviu/ – aut. past.) galima rasti aktualiausius pastarųjų metų specialistų interviu, informacija yra nuolat atnaujinama.

Trumpa dosjė

LSMU ligoninės Kauno klinikos klinikinės toksikologijos gydytojas

LSMU Medicinos fakulteto Nefrologijos klinikos lektorius

SAM Ekstremalių sveikatai situacijų centro Apsinuodijimų informacijos biuro vyriausiasis specialistas

Lietuvos aferezių ir klinikinės toksikologijos asociacijos pirmininkas

Keleto vadovėlių ir kitų knygų sudarytojas ir bendraautoris

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"