Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Įtėviai ir globėjai jaučia diskriminaciją

 
2018 03 21 9:30
Ilgesnės mokamos vaiko priežiūros atostogos būtų tas veiksnys, kuris paskatintų susimąstyti įtėvius ar globėjus dėl dar vieno vaiko įvaikinimo ar globos.
Ilgesnės mokamos vaiko priežiūros atostogos būtų tas veiksnys, kuris paskatintų susimąstyti įtėvius ar globėjus dėl dar vieno vaiko įvaikinimo ar globos. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje įvaikinimo laukia beveik 3 tūkst. vaikų, dauguma jų – vyresnio amžiaus. Įtėviams ir globėjams vaiko atėjimas į šeimą prilygsta jo gimimui. Tačiau dėl kitokių, nei taikomų biologiniams tėvams, vaiko priežiūros atostogų principų jie jaučiasi diskriminuojami.

Seime pirmadienį vykusioje konferencijoje „Įvaikinimas ir globa: ar įstatymai atitinka realius poreikius?“ Lietuvos globėjų ir įvaikintojų asociacija (LGĮA) pristatė tyrimą, atliktą bendradarbiaujant su savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriais. Jame nagrinėjamas ne tik vaiko priežiūros atostogų klausimas, bet ir socialinių paslaugų poreikis bei prieinamumas globėjų ir įtėvių šeimoms.

Konferenciją organizavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Monika Navickienė kartu su LGĮA.

Pablogintos sąlygos

„Vaiko priežiūros atostogos tapo diskusijų objektu, kai Seimui pakeitus teisės aktus, buvo pablogintos sąlygos asmenims, kurie nusprendžia tapti įtėviais. Tai ir paskatino atlikti tyrimą, – sakė LGĮA atstovė Inga Veževičienė. – Pagal dabartinę tvarką įtėviai, įsivaikinę vaiką, turi galimybę pasinaudoti 24 mėnesių vaiko priežiūros atostogomis, tačiau per jas numatyta fiksuota išmoka – 304 eurai. Tai ir sukelia diskriminaciją. Išmokos, asociacijos manymu, turėtų priklausyti nuo kompensuojamojo darbo užmokesčio, kaip yra biologinių vaikų atveju.“

Tyrimo metu apklausti 237 respondentai. Jų šeimose yra įvaikinti arba nuolat globojami 374 vaikai. Stengtasi apklausti įtėvius ir nuolatinius globėjus arba laikinus globėjus, kurių tikslas – nuolat globoti vaiką arba įvaikinti. Daugiausia apklaustųjų – 51,50 proc. – iš įtėvių šeimų, 25,70 proc. – nuolatinių globėjų. Tačiau I. Veževičienė pabrėžė, kad net 88,6 proc. respondentų su globojamais vaikais nesusiję jokiais giminystės ryšiais. Daugiausia įvaikintų ar paimtų globoti vaikų buvo nuo trejų iki penkerių metų. Trečdalis vaikų – iki dvejų metų. Ir mažuma – vyresnių. Daugiausia respondentų turėjo didesnę nei šešerių metų globos ar įvaikinimo patirtį.

Diskusiniu klausimu dėl vaiko priežiūros atostogų ir išmokų per jas daugiausia respondentų pareiškė, kad mažyliui iki dvejų metų prižiūrėti reikėtų 24 mėnesių vaiko priežiūros atostogų. Tačiau tikėtina, kad atsižvelgiant į priimamo į šeimą vaiko amžių būtų pasirenkamos trumpesnės atostogos. Visi respondentai sutiko, kad išmokos turėtų priklausyti nuo kompensuojamo darbo užmokesčio.

„Įvaikina ar ima vaikus nuolat globoti asmenys, turintys darbą. Net jei jų atlyginimas vidutinis, vienam jų išėjus 24 mėnesių atostogų ir gaunant 304 eurų išmoką, šeima susiduria su finansiniu nestabilumu“, – pažymėjo I. Veževičienė.

Paskatintų globoti daugiau vaikų

Tyrimas patvirtino, kad vaiko priežiūros atostogos labai siejasi su adaptacijos periodu, kai šeima, pradėjusi globoti vaiką ar įsivaikinusi, pradeda gyventi visavertį gyvenimą. Ketvirtadalis respondentų nurodė, kad adaptacija vyksta ar vyko iki metų. Šiek tiek mažiau respondentų tikino, kad adaptuojamasi iki dvejų ir daugiau metų. Net 12 proc. respondentų, jau daugiau nei metus išgyvenančių adaptacijos periodą, teigė, kad ji dar nesibaigė.

„Vaiko priežiūros atostogos leidžia įtėviams ir globėjams užmegzti stipresnį ryšį su vaiku, identifikuoti jo problemas ir laiku jas spręsti. Tačiau įvaikinto vaiko priežiūros atostogų trukmė ir jų apmokėjimas neatitinka nei vaiko, nei šeimos poreikių, o paėmus vaiką nuolat globoti, jos teskiriamos, kol vaikui sukaks dveji metai“, – pabrėžė asociacijos atstovė.

Inga Veževičienė: "Vaiko priežiūros atostogos leidžia įtėviams ir globėjams užmegzti stipresnį ryšį su vaiku, identifikuoti jo problemas."/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos
Inga Veževičienė: "Vaiko priežiūros atostogos leidžia įtėviams ir globėjams užmegzti stipresnį ryšį su vaiku, identifikuoti jo problemas."/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Tyrimas taip pat atskleidė, kad ilgesnės mokamos vaiko priežiūros atostogos būtų tas veiksnys, kuris paskatintų susimąstyti įtėvius ar globėjus dėl dar vieno vaiko įvaikinimo ar globos. Taip pat svarbus būtų geresnis socialinių ir kitų paslaugų prieinamumas, papildoma finansinė paskata įvaikinus. Didesnė globos išmoka, kaip atkreipė dėmesį I. Veževičienė, respondentų nebuvo nurodyta tarp svarbiausių veiksnių.

Asociacija ragina parengti įstatymų, reglamentuojančių vaiko priežiūros atostogas ir jų apmokėjimą įtėviams ir nuolatiniams globėjams, pataisas, susiejant apmokėjimą su darbo užmokesčiu. Taip pat derėtų atlikti globėjų ir įtėvių apklausą savivaldybėse, siekiant išgryninti paslaugų jose poreikį, parengti minimalų paslaugų nuolatiniams globėjams ir įtėviams paketą, sudarytą iš asmens sveikatos priežiūros, socialinių, švietimo ir ugdymo bei teisinių paslaugų. Jis būtų pasiūlomas paėmus vaiką nuolat globoti ar įsivaikinus ir sudaromos sąlygos nedelsiant juo pasinaudoti.

Vėluojanti pertvarka

„Turime iškeltą gražų tikslą, kad Lietuvoje neliktų vaikų, gyvenančių globos institucijose. Žingsnis turi būti žengtas. Esame čia tam, jog sureguliuotume teisinę bazę taip, kad sąlygos ilgalaikei globai ir įvaikinimui būtų palankesnės, atlieptų globėjų lūkesčius“, – kalbėjo Seimo TS-LKD frakcijos narė M. Navickienė.

Pasak politikės, globėjai ir įtėviai jaučiasi diskriminuojami, nes lygiai taip pat, kaip ir biologiniai tėvai, moka mokesčius, „Sodros“ įmokas, todėl iš valstybės turi gauti ir garantijų, ypač kai ryžtasi tokiam sudėtingam, bet labai prasmingam gyvenimo žingsniui. Taip pat labai svarbus paslaugų tokioms šeimoms poreikis. Koks jis yra ir galėtų būti? Kaip užtikrinti paslaugų kokybę ir prieinamumą savivaldybėse?

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė pateikė šiek tiek statistikos, iliustruojančios tendencijas Lietuvoje. 2017 metų pabaigoje šalyje gyveno 510 388 vaikai, 2015-ųjų pabaigoje jų buvo apie 525 tūkstančius. Mažėjimas akivaizdus. 2015 metais iš viso buvo 9220 globojamų vaikų. 2017-ųjų pabaigoje jų sumažėjo iki 8905. Daugėjo šeimose globojamų vaikų, tačiau mažėjo globojamų šeimynose, nors joms teiktas prioritetas.

Pasak R. Šalaševičiūtės, dar praėjusių metų pabaigoje pristatytas vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus atliktas tyrimas dėl socialinės globos įstaigose globojamų vaikų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo atskleidė daug trūkumų. Buvo konstatuota, kad priimti dokumentai – įstatymai, įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai, Vyriausybės nutarimai ar ministro įsakymais patvirtintos tvarkos – ne tik nėra visiškai įgyvendinti, bet ir kai kur gerokai vėluojama, todėl pertvarka nusikelia metams, dvejiems ar net trejiems. Tarp įvardytų trūkumų – savivaldybėse skirtingai organizuota pagalba ir parama šeimoms, kurios globoja vaikus ir įsivaikina, paramos sistema nėra sutvarkyta taip, kad globėjai ir įtėviai galėtų vaikams užtikrinti tokias pat sąlygas kaip biologinėse šeimose. Trūksta specialistų ir pačių globėjų. Tačiau politikė patikino, kad konferencijos diskusijos ir pasiūlymai bus aptarti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete.

Monika Navickienė: "Esame čia tam, jog sureguliuotume teisinę bazę taip, kad sąlygos ilgalaikei globai ir įvaikinimui būtų palankesnės."
Monika Navickienė: "Esame čia tam, jog sureguliuotume teisinę bazę taip, kad sąlygos ilgalaikei globai ir įvaikinimui būtų palankesnės."

Jautrumo ir kompetencijos

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė kalbėjo apie globos centrus ir paslaugas globėjų bei įtėvių šeimoms, apie tai, kas galėtų pagerinti situaciją, kad vaikai augtų ne institucijose, o kaip įmanoma daugiau jų patektų į mylinčias šeimas. Tačiau pirmiausia – neprarastų savo biologinių šeimų. Pasak viceministrės, šie procesai glaudžiai susiję ir reikalauja didelio jautrumo bei kompetencijos visų, kurie juose dalyvauja.

V. Audienės pateiktais duomenimis, 2017 metais Lietuvoje 79 sutuoktinių poros ir penki nesusituokę asmenys įvaikino 92 be tėvų globos likusius vaikus, 36 užsieniečių ar mišrios šeimos – 47 vaikus, 17 biologinių tėvų (motinų) sutuoktiniai – 19 vaikų. Iš visų 8870 globojamų vaikų šeimose auga šiek tiek daugiau nei 5,5 tūkstančio. Iš jų globėjų šeimose – 4369, šeimynose – 435 vaikai. Institucijose vis dar globojama 2830 vaikų, iš jų 490 – naujo tipo mažesniuose bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Pernai 53 vaikams iki trejų metų nustatyta laikinoji globa truko ilgiau nei tris mėnesius. Toks, atrodytų, nedidelis skaičius, viceministrės manymu, slepia mūsų sistemos ydas. Nespėta priimti reikiamų sprendimų, vis dar stokojama budinčių globotojų, kurie padėtų nelaikyti vaikų tris mėnesius institucijoje.

Nepriešinant šeimų

„Vaiko atsiradimas šeimoje, kai jis yra įvaikinamas arba nuolat globojamas, yra tarsi vaiko gimimas. Neturėtų būti diskriminacijos dėl vaiko priežiūros atostogų įtėviams ir globėjams. Reikėtų ne priešinti šeimas, o daugiau dėmesio skirti vaiko interesams. Pagalba laiku – taip pat labai svarbi“, – sakė Živilė Kaminskienė, su vyru Laurynu Kaminsku prieš daugiau nei pusantrų metų įvaikinusi du broliukus.

Įtėvių šeima pasidalijo savo patirtimi. Lūkesčiai buvo vienokie, realybė – visai kitokia. Kol vaikai pasijuto saugūs ir suprato, kas yra namai. Po dviejų netekčių – praradę biologinius tėvus ir turėję atsisveikinti su jau priprasta vaikų namų aplinka – broliukai baiminosi net vedami į vaikų darželį. Reikėjo nemažai laiko, jog jie patikėtų, kad visada bus iš jo paimti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"