Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Iš ko valgo ir geria mūsų vaikai

 
2018 06 30 14:00
Mažiems vaikams reikėtų ypač atidžiai parinkti indus, tinkamus ir žaisti, ir valgyti.
Mažiems vaikams reikėtų ypač atidžiai parinkti indus, tinkamus ir žaisti, ir valgyti. Jūratės Čiakienės nuotrauka

Lėkštutės, puodeliai, gertuvės, priešpiečių dėželės, spalvoti gimtadienio indai – paprasčiausi pirkiniai, bet ir juos renkantis reikia atidumo. Patarti sutiko cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė.

– Ar visi vaikams skirti indai saugūs?

– Esame įsitikinę, kad vaikų prekėms keliami ypač griežti reikalavimai, gamintojai atsakingai renkasi žaliavas, o priežiūros institucijos šias prekes tikrina daug priekabiau. Deja, realybė šiek tiek kitokia. Vaikiškais piešiniais išmarginta priešpiečių dėžutė, tikėtina, gali turėti tiek pat pavojingų cheminių medžiagų, kiek ir skirta suaugusiesiems. Juk jos dažniausiai gaminamos iš to paties pigaus plastiko, nesiekiant kokybės. Nors indams, kurie pritaikyti kūdikiams iki 3 metų, nustatyti labai griežti reikalavimai, paskelbta ne viena studija rodo, kad įvairios pakuočių ir indų medžiagos patenka į maistą, o paskui kaupiasi organizme. Dėl to išderinama hormoninė ar imuninė sistema, gali atsirasti alergija, vėžinės ligos.

Laura Stančė: „Vienkartinius indus, maisto pakuotes ir reikėtų naudoti tik vieną kartą, nes jie lengviau susibraižo, dėl to padidėja tikimybe, kad pavojingos cheminės medžiagos pateks į šiuose induose laikomą maistą.“

Pasiūlą diktuoja paklausa

– Jeigu pripažinta, jog stiklinius buteliukus naudoti sveikiau, kodėl tokia maža jų pasiūla ir tiek daug pagaminta iš plastiko?

– Viskas dėl to, kad būtų patogiau tiek gamintojui, tiek naudotojui. Plastikas daug lengvesnis ir patvaresnis, stiklas greičiau dūžta. Kai pradėjome naudoti plastikinius indus, vaikų buteliukus, niekas netyrė, kiek ir ko gali patekti iš indo į maistą, nes iki tol dėl įprastos taros tokios problemos nebuvo įžvelgta. Pasiūlą diktuoja paklausa – kai mamos nelabai noriai renkasi stiklinius buteliukus, ir pardavėjai neskuba keisti to, kas dedama į lentynas.

Yra paskelbta mokslinių straipsnių ir išvadų, kad iš bet kurios plastiko pakuotės į produktus patenka nedidelė dalis hormoninį aktyvumą sukeliančių medžiagų, tačiau jos tampa pavojingos tik tada, kai tokio maisto vartojama labai daug ir per trumpą laiką. Pavyzdžiui, Ispanijos mokslininkai teigia, jog suaugusiam žmogui reikėtų išgerti 124 l vandens iš plastikinių butelių per 24 val., kad organizme susikauptų neigiamas kiekis hormoninę sistemą ardančių medžiagų. Tai neįtikimas scenarijus.

– Kodėl derėtų saugoti vaikus nuo plastiko pakuotėje ir induose esančių pavojingų priedų?

* Kai kurios medžiagos linkusios kauptis organizme.

* Šios medžiagos, net nedidelis jų kiekis, pažeidžia hormoninės sistemos veiklą.

* Kūdikiai ir vaikai kur kas jautresni pavojingų cheminių medžiagų poveikiui nei suaugusieji. Vaikų organizmas linkęs greičiau pasisavinti chemines medžiagas ir lėčiau jas pašalinti, o imuninė sistema silpniau apsaugo organizmą nuo pavojingų cheminių medžiagų.

Laura Stančė.Asmeninio albumo nuotrauka
Laura Stančė.Asmeninio albumo nuotrauka

Vienas saugiausių plastikų

– Papasakokite apie tetrapakus, į kuriuos pilstoma daug skysčių vaikams, – sultys, pienas... Ar šios pakuotės saugios?

– Tetrapakas gaminamas iš kartono, padengto polietilenu (PET), kad neperšlaptų, dar dedamas sluoksnis aliuminio folijos, tad gėrimas geriau apsaugomas nuo rūgimo, kai nelaikomas šaldytuve. Polietilenas dažniausiai būna ta dalis, kuri liečiasi su gėrimu. Jis laikomas vienu saugiausių plastikų, turinčių mažiausiai priedų.

Tetrapakas yra perdirbamas, tačiau tam reikia gana daug išteklių. Šiandien Lietuvoje perdirbama tik apie 20 proc. pakuočių.

– Plastikinės gertuvėlės ilgalaikės, ar jas reikia kartkartėmis keisti?

– Siūlyčiau rinktis plastikines gertuves, skirtas vaikams iki 3 metų. Kaip jau minėjau, gaminant indus kūdikiams griežčiau reglamentuojami kenksmingi plastiko priedai. Bet kokias plastikines gertuves ar indus reikia keisti, kai šie subraižomi. Derėtų stengtis nepilti į juos karštų gėrimų. Gertuvės gali būti amžinos, jei nėra subraižomos.

Patikimiausios, kalbant apie pavojingų medžiagų išsiskyrimą, – metalinės gertuvės.

– Yra gertuvių, turinčių anglies filtrus. Ar tokiems pritartumėte?

– Anglies filtras šalina vandenyje esantį chlorą ir kitas ištirpusias organines medžiagas, panaikina blogą kvapą ir skonį, sumažina kai kurių cheminių medžiagų kiekį. Jo tikrai nereikia, jei vanduo geriamas iš centralizuoto vandentiekio Lietuvoje. Mūsų požeminių gręžinių vanduo – vienas geriausių pasaulyje. Visi jo parametrai prieš patiekiant vartotojui koreguojami, jei nėra labai geri, tarkime, geležies kiekis. Žinoma, kai kur vanduo iki vartotojų atkeliauja senais vamzdžiais, kai kur – iš geodezinių gręžinių, esančių šalia namų. Tuomet jo kokybė priklauso nuo šeimininko įrengtų filtrų. Tokiu atveju gertuvė, turinti anglies filtrą, būtų ne tik naudinga, bet ir reikalinga.

Atkreipkite dėmesį į skaičių

– Yra daugybė maisto dėželių iš pigaus plastiko. Jeigu jos nesaugios, į ką geriau dėti vaikui priešpiečius?

– Namie siūlau laikyti maistą stikliniuose induose. O vaikų priešpiečiams tikrai nepamainomos yra plastikinės dėžutės. Jas, kaip ir gertuves, saugiausia rinktis iš kūdikiams iki 3 metų skirtų indų. Reikėtų ieškoti užrašo, kad pagaminta be ftalatų ir BPA (bisfenolio A), gamtinio plastiko (pagamintos iš krakmolo).

Visada perkant ką nors iš plastiko verta atkreipti dėmesį į skaičiukus trikampyje ant pakuotės ar dėžutės. Jie įspausti gaminio apatinėje dalyje arba ant dugno. Derėtų rinktis 1 ir 2 skaičiais pažymėtą pakuotę, o vengti – 3 ir 7.

Svarbu plastikinių dėžučių ir gertuvių nekaitinti, nelaikyti labai šiltoje vietoje, nes pavojingos medžiagos skiriasi aukštesnėje temperatūroje.

– Tačiau ant kai kurių plastikinių indų parašyta, kad tinka kaitinti mikrobangų krosnelėse. Ar tai tiesa?

– Galima kaitinti, plastikas neišsilydys, tačiau apie pavojingų medžiagų išsiskyrimą iki šiol nebuvo galvojama. Deja, dalis medžiagų patenka į maistą šildant.

– Kartais mamos įvynioja sumuštinį į maistinę plėvelę. Ar ji saugi?

– Prieš keletą metų Čekijos nevyriausybinė organizacija kartu su mokslininkais atliko kepimo popieriaus ir maistinės plėvelės tyrimus – ieškojo į maistą išsiskiriančių pavojingų medžiagų. Tyrimų rezultatai nudžiugino, nes daugelyje tirtų produktų šių medžiagų neaptikta. Žinoma, visus gaminius reikia naudoti pagal paskirtį, tarkime, maistinės plėvelės nešildyti.

– Ar kuo plastikinis indas brangesnis, tuo jis geresnis?

– Taip, plastikui tinkamai pagaminti reikia nemažai laiko, todėl jis gali kainuoti brangiau. Tačiau labai dažnai permokame tik dėl gamintojo vardo ir reklamos. Būtina pasidomėti, iš kokių medžiagų pagamintas vienas ar kitas daiktas. Mamos pasakoja, kad už tinkliniu būdu parduodamą plastikinį dubenėlį sumokėjo 20 eurų, o beveik toks pat prekybos centre kainavo eurą. Vienintelė galimybė įsitikinti, ar šie indai analogiški, – atlikti tyrimus laboratorijoje. Bet visiškai tikėtina, kad plastikas bus vienodas. Prieš įsigyjant ypač brangų daiktą reikėtų paprašyti pardavėjo sertifikato, pažymėjimo ir įsitikinti, ar gaminyje nėra pavojingų medžiagų, tokių kaip ftalatai, bisfenolis A.

Sąlyčiui su maistu tinkami indai žymimi specialiu ženklu (trikampiu, kurio viduje nupiešta šakutė ir puodelis).

Vienkartiniai – iš kartono

– Per vaikų gimtadienius populiaru naudoti vienkartinius indus. Kokius rinktis – plastikinius ar kartoninius?

– Tik kartoninius. Plastikiniai vienkartiniai indai savaime yra blogi, nes aplinkoje nesuyra, formuoja plastiko masę, kuria užspringsta gyvūnai, o jei dar jų sudėtyje būna pavojingų medžiagų, kenkia ir aplinkai. Kol aiškinamasi, ar išsiskiriančios medžiagos tikrai yra maksimaliai saugios, juos vertėtų naudoti labai retai. Plastiko indų kūdikiams iki 3 metų sudėtis griežčiau kontroliuojama, o visa kita, jei patyrinėtumėte parduotuvėse, gaminama kaip galima pigiau. Jei vienkartiniai indai ryškių spalvų, juose gali būti sunkiųjų metalų. Labai džiaugiuosi, kad šiuo metu vėl madinga vykti į iškylas ir serviruoti stalus tikrais įrankiais.

Vienkartinius indus, maisto pakuotes ir reikėtų naudoti tik vieną kartą, nes jie lengviau susibraižo, dėl to padidėja tikimybė, jog pavojingos cheminės medžiagos pateks į šiuose induose laikomą maistą.

Dar reikėtų paminėti, kad jokiu būdu nevalia plastikinės taros ir vienkartinių indų deginti – į aplinką išskiriamos kancerogeninės medžiagos dioksinai. Bloga žinia tėveliams: iš jokių plastikinių indų nepatariama gerti svaigalų, nes dauguma plastiko sudedamųjų dalių alkoholyje lengvai tirpsta.

Parengta bendradarbiaujant su „Mamos žurnalu“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"