Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Ilgas miegas pavojingiau nei nemiga

 
2018 10 21 12:00
Jeigu nuolatos norisi miegoti ilgiau nei 9 - 10 val., tai gali būti kitų lėtinių ligų - kvėpavimo, širdies ar nervų - požymis.
Jeigu nuolatos norisi miegoti ilgiau nei 9 - 10 val., tai gali būti kitų lėtinių ligų - kvėpavimo, širdies ar nervų - požymis. standard.co.uk nuotrauka

Suaugęs darbingo amžiaus žmogus per parą turėtų miegoti maždaug 7–9 valandas, tačiau nemažai žmonių dėl juos kamuojančių miego sutrikimų miega trumpiau ar ilgiau, nei reikėtų.

Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Neurologijos centro gydytojos neurologės Dalios Matačiūnienės teigimu, miego sutrikimai gali sukelti rimtų sveikatos problemų arba apie jas signalizuoti. Ir nors dėl nemigos žmonės kreipiasi dažnai, per ilgą miegojimą ir nuolatinį mieguistumą yra vis dar linkę ignoruoti.

Nemiga moteris kankina dažniau

Neurologės D. Matačiūnienės teigimu, nemiga – itin varginantis miego sutrikimas, kurio priežastimi tampa įvairūs psichologiniai, fiziniai ir išoriniai veiksniai. Ūmią nemigą, kuri trunka trumpiau nei 3 mėnesius, dažniausiai sukelia aiškiai atpažįstamos priežastys: stresas, ūmūs sveikatos sutrikimai, laiko juostos pakeitimas ar triukšmas. Trumpalaikę nemigą rudenį dėl laiko persukimo gali patirti ir vadinamieji vyturiai, kurie mėgsta keltis anksčiau, tačiau žmogaus organizmas prie laiko pokyčių linkęs prisitaikyti gana greitai.

„Sunkiau atpažinti lėtinę nemigą nulemiančius veiksnius, tačiau nustatyta, jog jie dažniausiai būna psichologiniai. Nemiga pasireiškia pablogėjusia savijauta dieną, sumažėjusiu darbingumu, sutrikusia dėmesio koncentracija bei nuovargiu. Ilgainiui tai gali sukelti ir nerimo simptomus, kai žmogui neramu, ar kitą naktį galės išsimiegoti; dėl nemigos gali išsivystyti ir depresija. Nemiga taip pat gali sutrikdyti medžiagų apykaitą, padidinti nutukimo ir širdies kraujagyslių ligų riziką. Tarp vyresnio amžiaus žmonių nemigos atvejų daugėja, ir moterys su ja susiduria dažniau – šis skirtumas didžiausias per menopauzę, kai moterys nuo nemigos kenčia net 50 proc. dažniau nei tokio paties amžiaus vyrai“, – teigia miego sutrikimų specialistė.

Įsiklausyti į organizmą

Anot D. Matačiūnienės, svarbu įsiklausyti į savo organizmą – jis geriausiai parodo miego poreikius. Negalint vieną ar kelias dienas pakankamai pamiegoti, svarbu miegą kompensuoti kitą naktį ir taip grįžti į miego režimą, tačiau nereikėtų per ilgai leisti laiko lovoje.

„Jeigu nuolatos norisi miegoti ilgiau nei 9 – 10 val., tai gali būti kitų lėtinių ligų (kvėpavimo, širdies ar nervų) požymis. Yra įrodyta, kad per ilgas miegojimas netgi susijęs su didesniu mirtingumu negu per trumpas miegojimas. Tokiu atveju geriausia kreiptis konsultacijos į gydytojus neurologus – miego sutrikimų specialistus, kurie prireikus paskirs miego tyrimą. Toks tyrimas parodo, kas vyksta miego metu ir kodėl žmogus nesijaučia pailsėjęs“, – atskleidžia neurologė.

dienos metu, gauti kuo daugiau saulės šviesos bei valandą iki miego palikti atsipalaidavimui.""Fotopaukštės" nuotrauka
dienos metu, gauti kuo daugiau saulės šviesos bei valandą iki miego palikti atsipalaidavimui.""Fotopaukštės" nuotrauka

Sveiko miego įpročiai

Specialistės teigimu, išsiugdyti sveikus miego įpročius nėra sudėtinga – svarbu aktyviai leisti laiką dieną, gauti kuo daugiau saulės šviesos bei valandą iki miego palikti atsipalaidavimo ritualui – paskaityti ar pabendrauti su artimaisiais.

„Taip pat svarbu žinoti, ko prieš miegą nereikėtų daryti – svarbu vengti alkoholio, nikotino ir kofeino. Taip pat nepatariama likus 2 val. iki miego aktyviai sportuoti ar persivalgyti. Miegoti reikia tamsiame ir vėsiame kambaryje – geriausia, kad jis būtų naudojamas tik miegoti“, – vardija D. Matačiūnienė.

Pokaičio miegas yra fiziologiškai būtinas iki tol, kol pasiekiame mokyklinį amžių, ar jaučiant poreikį pensinio amžiaus žmonėms, tačiau darbingo amžiaus žmonėms, pakankamai miegantiems naktį, pokaičio miego dieną neturėtų norėtis.

„Jeigu tikrai trūksta miego ir žmogus paprastai miega gerai, pogulio numigti galima, tačiau rekomenduojama tai daryti ne daugiau nei pusę valandos ir ne vėliau nei 15 val. popiet“, – pataria neurologė.

Parengė Žydrė JANKUTĖ

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"