Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Gimimo dovana – imunitetas

 
2018 01 13 12:00
Svarbiausia stiprinant imunitetą – tinkamas miego ir poilsio režimas. Vaikams būtina pabūti lauke, gryname ore. /
Svarbiausia stiprinant imunitetą – tinkamas miego ir poilsio režimas. Vaikams būtina pabūti lauke, gryname ore. / Neringos Laurinaitienės nuotrauka

Kaskart pasigirsta nuomonių, esą imuniteto stiprinimas – kišimasis į natūralią organizmo veiklą. Ar reikia stiprinti vaiko imunitetą? Apie tai kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoja vaikų alergologe ir pulmonologe docente Jolanta Kudzyte.

– Pirmiausia reikėtų prisiminti, koks yra imunitetas ir kada jis subręsta. Vaikas gimsta beveik be imuninės sistemos ir imunoglobulinų gauna tik iš mamos, šiek tiek imunoglobulinų jo organizmas pradeda gaminti pirmų metų pabaigoje. Imuninė sistema kiek sustiprėja trečiaisiais gyvenimo metais, vėliau – šeštaisiais, tada – apie tryliktuosius metus, o visiškai subręsta aštuonioliktaisiais gyvenimo metais.

Išmanydami šią natūralią eigą žinosime, kad ir ką darytume, nors ir kokiais botagais plaktume, imuninė sistema nesubręs greičiau, negu jai yra skirta subręsti. Dažnai girdime tėvus sakant: „Mano vaikas dažnai serga, kaip jam pagerinti imuninę sistemą.“ Taip, vaiką reikėtų grūdinti ir stengtis, kad jis tinkamai miegotų ir maitintųsi, taip galima stiprinti imuninę sistemą, tačiau tik taip, kaip jai skirta. Negalime nieko pakeisti drastiškai.

Jolanta Kudzytė: „Susirgus vaikui reikėtų palaukti ne kol nukris temperatūra, o kol pasveiks visiškai, vertėtų pabūti namie, atsigauti ir tik tada eiti į kolektyvą.“

„Kosmonautų“ maisto – kuo mažiau

– Kaip padėti imuninei sistemai, kad ji veiktų taip, kaip dera?

– Svarbiausia – tinkamas miego ir poilsio režimas. Mažam vaikui reikėtų pamiegoti dieną, anksti atsigulti vakare. Būtina pabūti lauke, gryname ore, vasarą – pajūryje, taip pat svarbu maudymasis, apsipylimas vėsesniu vandeniu, kokybiškas maistas (reikia valgyti ir vaisių, ir daržovių, ir mėsos). Reikia valgyti kuo natūralesnių produktų – ne vien tik sulčių iš pakelių ar produktų, perėjusių daugybę cheminių procesų. Kuo daugiau derėtų vartoti natūralios fermentacijos produktų, kuriuose yra vitamino C ir gerųjų bakterijų, – tai rauginti kopūstai ir rauginti agurkai, rauginti grybai, jogurtas, kefyras, rūgpienis. Vietoj jogurto puikiai tinka suplaktas kefyras su namine uogiene ar bananu. Visos šios priemonės natūraliai stiprina imuninę sistemą.

Vasarą vaikas gauna natūralių vitaminų, o žiemą galima vitaminų skirti papildomai. Bet ir vėl – sintetinio ir vadinamojo kosmonautų maisto reikėtų kuo mažiau. Tiesa ir tai, kad po ligos vaiko organizmui būtina atsigauti, tai trunka apie mėnesį. O ką ir kalbėti apie plaučių uždegimą, kitas bakterines ligas, kai atsigaunama sunkiau. Mūsų visuomenėje įprasta, kai vaikas, savaitę pasirgęs, jau leidžiamas į darželį. Mokykloje gal sergama mažiau, bet darželyje daug virusų. Kai vaikas ateina į kolektyvą turėdamas pažeistą imuninę sistemą, jis daug greičiau gauna kitą virusą, ir taip imuninė sistema negali atsigauti. Jeigu yra sąlygos, reikėtų palaukti ne kol nukris temperatūra, o kol pasveiks visiškai, vertėtų pabūti namie, atsigauti ir tik tada eiti į kolektyvą.

Antibiotikai nualina organizmą

– Kas yra imunostimuliatoriai ir kada jie skiriami vaikams?

– Yra keletas imuninę sistemą šiek tiek stiprinančių preparatų, kurie gaminami iš bakterijų dalių, – tai bronchomunalis, ribomunalis. Atsirado dar vienas vaistas, padedantis kovoti su virusais, – isoprinosinas. Šie preparatai švelniai sustiprina imuninę sistemą, organizmui tarsi pateikiamos bakterijų nuoplovos, ir jis pradeda kovoti, gaminti savo „kareivėlius“ – t. y. antikūnus, sustiprėja imunitetas, kad vaiko organizmas galėtų tinkamai atsiliepti į virusą ar bakteriją. Tėvai savo nuožiūra neturėtų pirkti šių preparatų. Reikia žinoti, kada juos galima skirti.

6–8 kartus per metus sirgti lengvomis peršalimo ligomis yra normalu: 3–4 sykius rudenį ir 3–4 – pavasarį. Tai, atrodytų, daug, bet jei sergama lengvai (sloga, lengvas peršalimas, gerklės uždegimas), tai normalu. Jeigu vaikui buvo pūlingas ausų uždegimas, bronchitas, komplikuotas plaučių uždegimas, jam buvo skirta antibiotikų, – tuomet reikia stiprinti imuninę sistemą. Vienas antibiotikų kursas imuninės sistemos nesusilpnins, tačiau antibiotikai neskiriami, kai sergama lengvai, o rimta liga ir antibiotikai organizmą nualina. Po antibiotikų kurso reikia atkurti žarnyno florą, o tai geriausiai galima padaryti valgant skaidulinių medžiagų – graužiant obuolį, morką, kopūstą, o ne vien tik geriant sultis ar valgant daržovių košę.

Jolanta Kudzytė. / Asmeninio albumo nuotrauka
Jolanta Kudzytė. / Asmeninio albumo nuotrauka

Jeigu nevalgo, reikia papildų

– Ar reikia sveikam vaikui duoti vitaminų, mineralų?

– Vitaminai – tai maisto papildas. Kai žmogus kokių nors medžiagų valgydamas negauna arba gauna nepakankamai, tuomet maistą reikia papildyti. Prie tokių maisto papildų priskiriamas labiausiai imuninę sistemą veikiantis vitaminas C. Aišku, pirmiausia šio vitamino reikia gauti natūraliai, o jei natūraliai neįmanoma, tarkim, vaikas ko nors nemėgsta ir nevalgo ar serga, skiriama sintetinio vitamino C.

Jeigu vaikas valgo visko: vaisių, daržovių, mėsos, kruopų, baltymų, pieno produktų, jam nieko nereikia. Jeigu vaikas sugraužia vasarą morką, obuolių, kopūstų salotų, o žiemą – raugintų kopūstų, neatsisako rūgpienio ir kefyro, nieko papildomai neduokite. Vitaminai reikalingi tik tada, jeigu viso šito vaikas nevalgo.

Skiepai ir imunitetas

– Kodėl visuomenėje šiuo metu tiek daug pasisakoma prieš skiepus?

– Jei pamiršime skiepus, grįšime į tuos laikus, kai žmonės mirdavo nuo infekcinių ligų. Taip, skiepai yra kišimasis į imuninę sistemą, siekiant jai padėti. Nepasiskiepiję, be tų pagrindinių baisių ligų, tikrai sirgtume ir kitomis – lengvesnėmis, tačiau jų komplikacijos yra labai pavojingos nėščiosioms (raudonukės atveju) arba berniukams, nes šiems tymai gali sukelti nevaisingumą. Dėl gripo skiepų vyksta didžiulė diskusija – kiek, kam ir kada jų reikia. Kai kada gal ir nereikia, bet maži vaikai, seneliai, žmonės, sergantys plaučių ligomis, nuo gripo komplikacijų gali mirti. Tėvai turėtų pagalvoti, kad jie irgi atsakingi už pasirinkimą nesiskiepyti.

Pastaruoju metu priešinamasi ne tik skiepams, bet ir antibiotikams, kitiems vaistams. Kodėl jie buvo kuriami? Anksčiau, kol nebuvo antibiotikų, susirgę rimtu plaučių uždegimu, išgyvendavo tik patys stipriausi. Ir dabar be antibiotikų išgyventų tik patys stipriausi. Maži vaikai ir kūdikiai tikrai mirtų. Nejau norime grįžti į tokius laikus? Kodėl tada nenorime sėsti į vežimaitį su arkliu, eiti arti laukų, apsiauti vyžomis? Juk norime grįžti į natūralizmą. Matau tendenciją, kad norime atsisakyti tik vaistų ir skiepų, bet labai norime važinėti moderniais automobiliais, žaisti kompiuteriais, kalbėti mobiliojo ryšio telefonais. Keistas noras kovoti vien su vaistais. Taip, visur turi būti sveikas požiūris ir pusiausvyra, negalima visko gydyti vien vaistais, tačiau be skiepų ir vaistų neįsivaizduoju medicinos.

Nuo ko priklauso vaiko imunitetas

– Kodėl kartais pusbadžiu gyvenantis vaikas iš asocialios šeimos turi geresnį imunitetą negu visavertiškai maitinamas, stiprinamas papildais, mankštinamas ir kitaip puoselėjamas?

– Kaip ir asocialaus vaiko išvaizda yra kitokia nei normalioje šeimoje augančio, taip ir imuninė sistema yra visiškai kitokia. Taip pat daug ko ir nežinome, pavyzdžiui, kaip kūdikis iš vienokios ar kitokios šeimos buvo nešiotas. Gal mama iš įprastos šeimos nesiilsėjo arba be perstojo dirbo, o suaugusiajam darbas be poilsio ir stresas sukelia imuninės sistemos sutrikimų ir ją nusilpnina. Jeigu mama persidirbo būdama nėščia, galbūt tai atsiliepė vaiko imuninei sistemai. Vaikelio, kuris palaksto basas ir nėra labai šiltai aprengtas, imuninė sistema gali būti geresnė negu vaiko, kuris auga lyg šiltnamyje: jo neleidžia į lauką, labai prižiūri ir be galo šiltai rengia. Dar prisiminkime, kad asocialus vaikas greičiausiai nelanko darželio, auga vienas namuose, todėl susiduria su mažiau virusų ir mažiau serga, o tas išpuoselėtas eina į darželį ir ten surenka visus virusus.

– Kodėl toje pačioje šeimoje gimusių vaikų imunitetai skirtingi? Vienas nuolat serga, o kitas neserga?

– Kaip brolis ir sesuo ne visada būna vienas į kitą panašūs, taip ir jų imuninė sistema ne visuomet bus tokia pati. Yra tam tikros ribos, kiek žmogus turi antikūnų ir imonoglobulinų: jei mažai – sirgs dažniau, jeigu daug – rečiau.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"