Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Gavėnia: ar pasninkas naudingas šiandien?

 
Svarbiausias Gavėnios svečias ant mūsų senelių ir prosenelių stalo buvo įvairios košės, bulvės su lupenomis ir raugintais kopūstais, silkė, kisielius. Valgydavo daug grūdinių kultūrų: miežių, avižų, rugių, grikių, žirnių, pupų; aliejinių augalų: kanapių, linų, aguonų.
Svarbiausias Gavėnios svečias ant mūsų senelių ir prosenelių stalo buvo įvairios košės, bulvės su lupenomis ir raugintais kopūstais, silkė, kisielius. Valgydavo daug grūdinių kultūrų: miežių, avižų, rugių, grikių, žirnių, pupų; aliejinių augalų: kanapių, linų, aguonų.

Tuoj po Užgavėnių prasidėjusi Gavėnia ar kitaip – apsivalymo laikotarpis, kuris tęsiasi 7 savaites iki pat Velykų, mūsų senoliams buvo laikas, kai nevalgoma mėsos, negeriamas pienas, susilaikoma nuo saldumynų ir visų žalingų įpročių. Ne paslaptis, kad seniau pavasariop tiesiog imdavo sekti maisto atsargos, tad žmonės natūraliai imdavo taupyti, pasninkauti. Kiek maisto ribojimas aktualus šiais laikais, kai maisto produktų pilnos parduotuvių lentynos?

Metas prisiminti praeitį

Mitybos specialistas, VU medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas prof. dr. Rimantas Stukas sako, kad Gavėnia – tai metas, kai reikia prisiminti mūsų senovės mitybos tradicijas, papročius, etnokultūrą. „Tam tikram laikui mitybos paįvairinimas, pakeitimas yra labai naudingas. Mūsų atliekami tyrimai parodė, kad tai, kas anksčiau ant lietuvių stalo buvo įprasta, pavyzdžiui, ropės, dabar iš daugelio raciono tiesiog išnyko“, – sako R.Stukas.

„Gavėnia labai tinkama atsigręžti į biologiškai vertingus produktus. Tikėtina, kad šiuo metu įvesti nauji maisto produktai užsiliks ir ilgesniam laikui taip papildydami organizmo resursus naudingomis maistinėmis medžiagomis“, – sako R.Stukas.

Ar mitybos pokyčiai nekenkia?

Mitybos specialistas R.Stukas pabrėžia, kad vartodami terminą mityba, mes kalbame apie ilgą laikotarpį, t. y. ne savaitę ar mėnesį, o metus, keletą metų. Taigi, anot pašnekovo, jeigu mityba pasikeičia trumpam laikui, žmogui nuo to nieko blogo nenutinka. Netgi priešingai! „Pavyzdžiui, Gavėnios laikotarpiu atsisakyti mėsos, pieno produktų – nauda organizmui. Trumpalaikis mitybos pasikeitimas žmogaus organizmui yra tarsi šokas, stresas gerąja prasme.

Pakeitus mitybą išsijudina visos organizmo sistemos, jis tarsi pabunda, suaktyvėja. Tačiau dar kartą noriu pabrėžti, kad tokia mityba nereikėtų „piktnaudžiauti“ ilgą laiką. Juk nei vienos šalies oficialiose mitybos rekomendacijose nėra nurodyta iš raciono išbraukti mėsą ar pieną“, – sako specialistas.

Prof. dr. R.Stukas primena, kad yra daugybė tyrimų, kurie parodė, kad trumpalaikis mitybos pasikeitimas – taip vadinama kontrastinė dieta – organizmą veikia teigiamai. Tiesa, vieną produktą išbraukus iš mitybos raciono, iš karto kitą ar keletą jų reikėtų įtraukti. Tokiu atveju mityba yra paįvairinama, papildoma, o ne „nuskurdinama“.

Spalvota Gavėnia

Visuomet smagiau valgyti, kai lėkštėje daug spalvų. Gavėnios laikotarpiu galima valgyti spalvotai: vieną dieną – raudonus burokėlius, kitą dieną – gelsvus raugintus kopūstus, vėliau – baltą žuvį, po jos – oranžinę lašišą, trečią dieną – žalius lęšius ar špinatus, galiausiai – geltonas kukurūzų kruopas. Dietologai pažymi, kad valgydami įvairiaspalvius produktus savo organizmą aprūpinsite įvairiais vitaminais, mineralinėmis medžiagomis, antioksidantais.

Kitas svarbus momentas – rinkitės sezonines daržoves ir vaisius. Taip ne tik sutaupysite pinigų, nes sezoniniai vaisiai ir daržovės paprastai būna pigesni, bet tokie maisto produktai sveikesni ir šviežesni. Gavėnios metu pomidorus ir agurkus pakeiskite virtais, keptais, troškintais, žaliais, raugintais burokėliais, taip pat raugintais kopūstais, raugintais agurkais. Dar praturtinkite špinatais, rukola, šaldytais krapais ir petražolėmis, kurių skonis ir šviežumas nepriklauso nuo sezoniškumo.

Ar Gavėnia gali būti šiuolaikiška?

Svarbiausias Gavėnios svečias ant mūsų senelių ir prosenelių stalo buvo įvairios košės, bulvės su lupenomis ir raugintais kopūstais, silkė, kisielius. Valgydavo daug grūdinių kultūrų: miežių, avižų, rugių, grikių, žirnių, pupų; aliejinių augalų: kanapių, linų, aguonų.

Nors Gavėnios tradicijos gilios, patiekalus galima gaminti renkantis šiomis dienomis populiarius ingredientus: įprastus žirnius ar pupeles pakeičiant šiuolaikiškesniais avinžirniais ar lęšiais, naudojant bulgur kruopas, bolivines balandas, čia sėklas, daržovių traškučius (moliūgų, morkų, saldžiųjų bulvių ar burokėlių), kurie kepami orkaitėje be riebalų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"