Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Eksperimentiniai vaistai nuo Alzheimerio žadina viltį

 
2018 08 04 12:00
Po daugybės nesėkmių atsirado pagrindo tikėtis, kad vaistų, lėtinančių Alzheimerio ligos eigą, paieškos pagaliau davė gerų rezultatų.
Po daugybės nesėkmių atsirado pagrindo tikėtis, kad vaistų, lėtinančių Alzheimerio ligos eigą, paieškos pagaliau davė gerų rezultatų. medicalnewstoday.com nuotrauka

Kaip praneša CNN, po daugybės žinomų nesėkmių atsirado pagrindo tikėtis, kad vaistų, lėtinančių Alzheimerio ligos eigą, paieškos pagaliau davė teigiamų rezultatų. Kaip parodė ankstyvieji eksperimentinio preparato tyrimai, pagerėjo tiriamųjų pažintinės funkcijos ir sumažėjo Alzheimerio ligos požymiai smegenyse. Bet ekspertai kol kas „atsargiai optimistiški“, kad būsimi klinikiniai tyrimai patvirtins šiuos rezultatus.

Amerikos biotechnologijų kompanijos „Biogen“ ir Japonijos vaistų gamintojos „Eisai“ duomenimis, vaistas, pavadintas antikūnu BAN2401, sumažino ne tik naujų beta amiloidų grupių formavimąsi smegenyse, bet ir esamus junginius vidutiniškai 70 procentų. Beta amiloidų sankaupos smegenyse yra Alzheimerio ligos požymis.

Pasak mokslininkų, BAN2401 taip pat 26–30 proc., palyginti su placebu, pagerino tyrimo dalyvių pažintines funkcijas. Informacija apie šią imunoterapiją pateikta per 2018 metų Alzheimerio asociacijos tarptautinę konferenciją Čikagoje.

„Tiriamieji buvo asmenys, turintys labai lengvų sutrikimų, kai, pavyzdžiui, susipainiojama savo mintyse ar kartais pamirštamas kieno nors vardas, – aiškino dr. Lynnas Krameris, kompanijos „Eisai“ vyriausiasis klinikinis ir medicinos darbuotojas. – Toks ir yra mūsų tikslas – sustabdyti Alzheimerio ligą, kai ji dar tik pradeda reikštis.“

Ekspertų reakcija buvo nevienoda. „Nepasakyčiau, kad esu sukrėsta ar jausčiau baimingą pagarbą, – kalbėjo dr. Julie Schneider iš Rusho medicinos koledžo Čikagoje. – Nors kognityvinis poveikis ir lėtesnis ligos progresavimas padrąsina, manau, dar reikia nemažai padirbėti.“

Alzheimerio asociacijos vyriausioji mokslo darbuotoja Maria Carrillo teigė, jog „ateitis priklauso vaistų deriniui“. „Nebus sidabrinės kulkos Alzheimerio ligai nugalėti, todėl ir porai metų sustabdyti jos progresavimą jau būtų didžiulis laimėjimas“, – pabrėžė M. Carrillo.

Dr. Richardas Isaacsonas, vadovaujantis Alzheimerio profilaktikos klinikai Weillo Cornellio medicinos centre Niujorke, teigė, jog tyrimas „įspūdingas iš pirmo žvilgsnio, tačiau turime būti atsargiai optimistiški. Šie duomenys įdomūs, bet neįmanoma pasakyti, ar jie tikri. Nesinorėtų vėl būti neteisiems kaip per ankstesnius tyrimus“.

Į veną leidžiamas antikūnas BAN2401 buvo išbandytas 856 pacientams, turintiems lengvų kognityvinių sutrikimų ar sergantiems ankstyvosios stadijos Alzheimerio liga. Kartu vertintas ir vaisto dozavimas.

Viltis, jog preparatas bus veiksmingas, sumažėjo pernai gruodžio mėnesį, kai nepasisekė pasiekti tikslo per pirmus 12 tyrimo mėnesių. Vis dėlto neseniai „Biogen“ pranešė, kad didžiausia dozė – 10 miligramų kilogramui paciento kūno svorio du kartus per savaitę – parodė statistiškai reikšmingą rezultatą 18 mėnesių trukmės tyrimų pabaigoje.

Kaip pažymėjo dr. L. Krameris, „Eisai“ ir „Biogen“ jau kreipėsi į vaistų reguliavimo institucijas JAV, Europoje ir Japonijoje, kad aptartų tyrimų rezultatus bei tolesnius žingsnius. Tikimasi sulaukti spartesnio patvirtinimo.

„Tai buvo tik antrojo etapo bandymai. JAV maisto ir vaistų administracija nepatvirtins vaistų, kol nebus atlikta kitų, didesnės apimties, bandymų“, – paaiškino Keithas Fargo, Alzheimerio asociacijos mokslinės programos direktorius.

Ligonius, su nerimu laukiančius pagalbos, K. Fargo perspėjo, kad vaistų bus galima įsigyti tik po kelerių metų. Daroma prielaida, jog trečiojo etapo tyrimas, kuriame dalyvaus didesnė grupė pacientų, bus sėkmingas.

Saugumas ir šalutinis poveikis

Ankstesni saugumo tyrimai parodė, kad BAN2401 buvo gerai toleruojamas įvairiu lygiu, įskaitant ir kur kas mažesnį žinomo šalutinio antiamiloidinės terapijos poveikio efektą – nedidelį smegenų kraujavimą ir paburkimą, vadinamą su amiloidais susijusia smegenų anomalija, arba ARIA-E.

Pasak dr. L. Kramerio, mažiau nei 10 proc. pacientų iš bet kurios gydymo grupės – jų buvo penkios – patyrė ARIA. Dėl šios anomalijos gali atsirasti galvos skausmas ir regos sutrikimai, kai gydymas nutraukiamas. Iš 48 ARIA-E atvejų tik penki buvo simptominiai, nustatomi magnetinio rezonanso tomografija. Vos pora jų turėjo kokių nors išorinių požymių.

Yra žinoma, kad ARIA-E problemoms jautresni pacientai, turintys ApoE ε4 geną – pagrindinį genetinį Alzheimerio ligos rizikos veiksnį. Dr. L. Krameris patikslino, jog saugumo sumetimais ne JAV vaistų reguliavimo agentūros paprašė mokslininkų pašalinti daugumą pacientų, turinčių šį geną, iš didelių dozių grupės, kuri gaudavo injekcijas du kartus per mėnesį. Tačiau paliko juos placebo grupėje.

„Tai gali būti didelis tyrimų trūkumas, – neslėpė dr. R. Isaacsonas. Geną ApoE ε4 turintys pacientai greičiau silpsta. Todėl neaišku, ar tyrimų rezultatai tokie geri, nes visi geną ApoE ε4 nešiojantys žmonės perkelti į placebo grupę, ar kognityvinės funkcijos pagerėjo, kai sumažėjo amiloidų.“

Dr. R. Isaacsono tvirtinimu, klinikiniai gydytojai rekomenduotų ARIA-E sergančius pacientus, turinčius geną ApoE 4, palikti didelių dozių grupėje, mat šalutinis poveikis dažnai yra kontroliuojamas. „Vaistų reguliavimo agentūroms reikėtų susitikti su tyrėjais ir susitarti, kad tokių klaidinamų pokyčių neatsirastų tyrimų viduryje, – sakė jis. – Mano nuomone, nėra priežasties to daryti.“

Amiloidų hipotezė

BAN2401 – vienas iš daugelio galimų vaistų pagal „amiloidų hipotezę“, skelbiančią, kad atsikračius beta amiloidų turėtų pagerėti atmintis ir būtų sustabdyti kiti su Alzheimerio liga susiję kognityviniai pokyčiai. Įvairūs vaistų gamintojai kaip taikinį pasirinko beta amiloidus ir, stengdamiesi sustabdyti jų susidarymą, moko imuninę sistemą naikinti juos arba pašalinti iš kraujotakos ir smegenų.

Vaistas sumažino ne tik naujų beta amiloidų grupių formavimąsi smegenyse, bet ir esamus junginius vidutiniškai 70 procentų. Beta amiloidų sankaupos smegenyse yra Alzheimerio ligos požymis.

Iki šiol gauti rezultatai buvo prasti. 2016 metų pabaigoje kompanijos „Eli Lilly“ sukurtas solanezumabas nepranoko placebo naudos per 2100 pacientų tyrimo trečiąją fazę. 2013 metais „Pfizer“ atsisakė kito antikūno – bapineuzumabo. Jis irgi neturėjo didesnio poveikio nei placebas per kito tyrimo trečiąją fazę. Ekspertų teigimu, prie nesėkmių galėjo prisidėti pažengusi Alzheimerio liga tarp abiejų tyrimų dalyvių.

Farmacijos milžinė „Merck“ vadovavosi kitokiu požiūriu stodama į kovą su beta amiloidais B-sekretazės (BACE) inhibitoriumi verubecestatu, tačiau 2017 metų pradžioje pripažino pralaimėjimą – nepriklausomas tyrimas parodė, kad „beveik nėra jokios galimybės įveikti ligą“.

„Johnson & Johnson“ kompanijos BACE inhibitorius atabecestatas, sukurtas Alzheimerio liga sergančių žmonių kognityvinių funkcijų silpnėjimui sulėtinti, taip pat buvo atidėtas gegužę, nes tyrimo dalyviams pagausėjo kepenų fermentų.

Viena galimų BAN2401 sėkmės priežasčių, anot dr. L. Kramerio, yra ta, kad atliekant bandymus naudota PET skenografija. Ja siekta patikrinti, ar kiekvienas tyrimo dalyvis turi beta amiloidų požymių savo smegenyse. Per ankstesnius tyrimus galiausiai buvo nustatyta, kad daugelio tiriamųjų smegenyse iš tikrųjų neaptikta nei plokštelių, nei gumulėlių, į kuriuos vaistas ir nukreipiamas, o tai gali padėti paaiškinti nesėkmės rodiklius.

Per kito kompanijos „Biogen“ amiloidų antikūno, adukanumabo, bandymus taip pat naudotas PET skenografijos modelis. Adukanumabas siejamas su kitokio tipo amiloidų baltymais smegenyse nei BAN2401.

Per konferenciją liepos pabaigoje „Biogen“ paskelbė atnaujinusi 24 mėnesių trukmės adukanumabo tyrimo rezultatus. Naujausi duomenys parodė „teigiamą poveikį“ pacientų kognityvinėms funkcijoms, kai Alzheimerio liga dar nėra pažengusi. Taip pat nustatyta, kad sumažėjo beta amiloidų plokštelių tiriamųjų, turinčių geną ApoE ε4, pogrupyje. Vis dėlto galutinių tyrimo rezultatų dar nesitikima vienus ar dvejus metus.

Alzheimerio asociacijos atstovų žodžiais, abiejų tyrimų rezultatai intriguoja. Kaip sakė M. Carrillo, tai antras bandymas parodyti, kad amiloidų sumažėjo ir pažinimo funkcijos pagerėjo. „Amiloidų hipotezė“ išlieka svarbi siekiant pažaboti Alzheimerio ligą.

Naujausią preparatą nuo Alzheimerio ligos JAV maisto ir vaistų administracija patvirtino 2014 metų gruodį. Ir tai buvo dviejų esamų medikamentų derinys. Prieš tai joks naujas vaistas nuo šios ligos į rinką nepateko nuo 2003 metų. Iš penkių JAV maisto ir vaistų administracijos patvirtintų preparatų Alzheimerio ligai gydyti nė vienas neužkirto jai kelio.

Parengė Milda KNIEŽAITĖ

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"