Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Ekranai ir vaikų sveikata

 
2018 03 25 9:55
Iš tyrimo paaiškėjo, kad visai prie ekranų neprileidžiami tik 5 proc. vaikų, o kiti išbūna nuo pusvalandžio iki kelių valandų per dieną.
Iš tyrimo paaiškėjo, kad visai prie ekranų neprileidžiami tik 5 proc. vaikų, o kiti išbūna nuo pusvalandžio iki kelių valandų per dieną. pixabay.com nuotrauka

Mokslinių duomenų, aiškiai atsakančių į klausimą, kiek mažam vaikui leisti žiūrėti į ekraną, yra labai mažai. Tai nestebina, nes visuotinė „ekranizacija“ mus apėmė neseniai, išmanieji telefonai ir planšetės atsirado vos prieš 10 metų. Įvairių šalių tyrėjai kaskart imdavosi šios temos, bet tyrimai vykdavo trumpai, juose dalyvaudavo nedaug tiriamųjų. Dabar spragą užpildyti ketina Lietuvos mokslininkai.

Lietuvoje pradėtas didelis projektas „Šiuolaikinės informacinės technologijos ir mažų vaikų sveikata“, kurį finansuoja Mokslo taryba. Tiriami darželinio amžiaus vaikai nuo vienų iki 6 metų iš visos Lietuvos – tėvai pildo klausimynus, kai kurie vaikai kviečiami į detalų psichologinį tyrimą.

Roma Jusienė: "Lengviausia būtų uždrausti žiūrėti į ekranus, tačiau toks draudimas pasmerktas nesėkmei – niekas jo nesilaikytų."
Roma Jusienė: "Lengviausia būtų uždrausti žiūrėti į ekranus, tačiau toks draudimas pasmerktas nesėkmei – niekas jo nesilaikytų."

Pasak vieno projekto kuratorių, Lietuvos pediatrų draugijos pirmininko dr. Vaidoto Urbono, jei tokios apimties tyrimą, kai stebima 1000 vaikų, pavyktų tęsti, pavyzdžiui, 20 metų, Lietuva mokslo pasaulyje sukeltų tikrą šoką gerąja prasme ir išgarsėtų. To dar niekas nedarė.

Visai nesinaudoja vos 5 procentai

Šio projekto vadovė Psichologijos instituto profesorė Roma Jusienė sakė, kad tyrimas atskleis naudojimosi informacinių technologijų (IT) prietaisais sąsajas su vaikų fizine bei psichikos sveikata, taip pat tėvų vaidmenį šiame procese. Po tyrimo bus galima teikti rekomendacijas pedagogams, tėvams: kiek gi laiko konkrečiai mažas vaikas gali būti prie ekrano ir kuo gresia, jei būna per ilgai.

Tyrimas pradėtas pernai, apklausti 965 darželinukų tėvai. Prof. R. Jusienė pasakojo apie pirmuosius rezultatus. Paaiškėjo, kad visai prie ekranų neprileidžiami tik 5 proc. vaikų, o kiti išbūna nuo pusvalandžio iki kelių valandų, ypač laisvadieniais. Matuotas tik paties vaiko aktyvus buvimas prie ekrano, jeigu pridėtume dar ir pasyvų buvimą, kai prie ekranų sėdi tėvai, išeitų daug daugiau.

Mūsų mažyliai dar turi kur ilginti laiką, nes beveik visiškai nesinaudoja žaidimų konsolėmis, kurios ypač populiarios užsienyje. Kita vertus, konsolės, kuriomis naudojasi vos 3 proc. Lietuvos darželinukų, iš visų IT laikomos mažiausiu blogiu, nes jomis naudodamasis vaikas juda – žaidžia, šoka.

Dažniausiai maži vaikai įnikę į televizorių ekranus ir į išmaniuosius tėvų telefonus. Tėvai pažymėjo, kad net 40 proc. mažylių moka naudotis internetu, – pavyzdžiui, susirasti išmaniajame telefone „Youtube“ paskyrą su mėgstamais vaizdeliais. Šie vaikai, beje, daugiau laiko ir leidžia prie ekranų.

Rekomendacijos keičiasi

Pasak tyrėjų, lengviausia būtų uždrausti žiūrėti į ekranus, tačiau toks draudimas pasmerktas nesėkmei – niekas jo nesilaikytų. Drausti ir riboti bandė daugybė šalių. Tarkime, Singapūre net priimtas draudimas vaikams iki 6 metų apskritai naudotis ekranais, nors ten šešiamečiai jau mokosi programuoti. Lietuvoje į rengtas higienos normas taip pat buvo įtraukta rekomendacija, kad mažas vaikas prie ekrano gali praleisti 10–20 min. per dieną, tačiau ši rekomendacija labai greitai išbraukta, kaip neįvykdoma. Kita vertus, veiksminga būtų tiesiog suteikti kuo daugiau pagrįstos informacijos, tarkim, kiek išmaniosios technologijos ugdo vaikus, teikia jiems naudos, o kiek daro žalos. Būtent į šiuos klausimus ir ieškoma atsakymų.

Vis dėlto jau dabar ir Lietuvos, ir daugybės kitų šalių tyrėjai duoda labai aiškius patarimus:

* Iki 2 metų vaikams ekranai neturėtų būti prieinami.

* Maksimali laiko riba, kurią vaikas gali leisti prie ekranų, – 2 val., o rekomenduojama laiko riba – 30 minučių.

* Vaiko miegamajame ar poilsio zonoje neturėtų būti jokių ekranų.

Psichologiniai tyrimai atskleidė, kad iki 3 metų vaikas iš informacijos, ateinančios per ekranus, nieko neišmoksta – visko mokosi tik iš gyvenimo.

Kas slypi už ekranų

Kol vienintelis ekranas namuose buvo televizorius, medikai labiausiai pabrėždavo, kad jis kenkia vaikų akims. Dabar apie poveikį akims mažai kalbama, įvairūs tyrimai atskleidė visokių kitų blogybių, kurių mažiems vaikams sukelia perteklinis IT naudojimas.

Daugiau laiko leidžiantys prie ekranų mažyliai, kaip atskleidė tyrimo rezultatai, turi daugiau emocinių ir elgesio problemų. Reikšmingas skirtumas matomas, kai lyginame vaikus, kurie prie ekranų būna iki valandos, ir tuos, kurie būna valandą, dvi ir daugiau. Pastarieji vaikai yra neramesni, uždaresni, nesutelkiantys dėmesio (paradoksas – į ekraną jie gali sutelkti dėmesį, ir gana ilgai, o gyvenime yra išsiblaškę).

Be to, jie dažniau serga virusinėmis ligomis, dažniau skundžiasi pilvo skausmais, pykinimu, kitais fiziniais negalavimais. Taip atsitinka ir dėl to, kad vaikų naudojimasis IT tiesiogiai susijęs su nesveiko maisto vartojimu (vaikas prie ekranų valgo mechaniškai, nejaučia soties), pasyviu gyvenimo būdu. Tad ilgainiui užklumpa nutukimas, virškinimo ligos.

Ekranai labai neigiamai veikia vaiko miegą, ypač jei ekranų yra jo miegamajame kambaryje. Todėl tyrėjai kategoriškai pataria išnešti iš vaiko miegamojo visus ekranus, o nakčiai paimti ir telefoną. Mūsų genuose slypi galybė įvairiausių ligų, o sutrikęs miegas jas gali išprovokuoti.

Dauguma tėvų sakys, kad apie šias blogybes žinojo ar bent nujautė. Bet kuo toliau, tuo sudėtingiau. Pasirodo, ekranai turi labai didelę įtaką tėvų ir vaikų santykiams, auklėjimui.

Tyrimą vykdo jaunų ir jau patyrusių medikų bei psichologų komanda: dr. Roma Jusienė, dr. Ilona Laurinaitytė, dr. Rūta Praninskienė, dr. Layryna Rakickienė, dr. Vaidotas Urbonas, rezidentė Lina Petronytė, studentai Alina Pajėdienė, Laura Vitkė, Simonas Berenis ir kiti./"Mamos žurnalo" archyvo nuotrauka
Tyrimą vykdo jaunų ir jau patyrusių medikų bei psichologų komanda: dr. Roma Jusienė, dr. Ilona Laurinaitytė, dr. Rūta Praninskienė, dr. Layryna Rakickienė, dr. Vaidotas Urbonas, rezidentė Lina Petronytė, studentai Alina Pajėdienė, Laura Vitkė, Simonas Berenis ir kiti./"Mamos žurnalo" archyvo nuotrauka

Kad vaikas... paliktų ramybėje

Tyrimas atskleidė, kad kuo mažesnis vaikas, tuo ilgiau namie būna įjungtas televizorius kaip fonas. Kodėl? Atsakymas labai paprastas – vos kūdikis išmoksta pasukti galvą į garso ir vaizdo šaltinį, jis neatsisako žiūrėti televizoriaus, o mama tuo metu gali tvarkytis arba pati žiūrėti savo mėgstamas laidas. Tai, kad vaikus ekranai hipnotizuoja, kad jie prie TV ar su išmaniuoju rankose net kelias valandas gali būti ramūs, „užsiėmę“, – tėvams labai patogu. Ne viena mama pasakojo – kai už bausmę neduoda vaikui išmaniojo telefono ar kompiuterio, yra priversta su vaiku žaisti, skaityti knygas, eiti į lauką ir kitaip jį užimti. Per daug vargo! Vadinasi, ekranai mūsų visuomenėje jau yra tapę tarsi pakaitiniais tėvais. Deja, mes patys vaikams ir įbrukame savo telefonus, taip dangstydami savo tingėjimą ir negebėjimą vaikus užimti, su jais bendrauti.

Visa šeima su išmaniaisiais

Kitas šios temos niuansas – didžiulis IT paplitimas, ir kovoti beprasmiška. Reikia ieškoti būtų ne drausti, o situaciją padaryti saugesnę vaikams. Kad informacinės technologijos tiesiog užvaldžiusios jaunų šeimų, auginančių mažus vaikus, gyvenimą, įrodo vienas šypseną keliantis tyrimas. Buvo pastebėta, jog itin padaugėjo vaikų traumų žaidimų aikštelėse kiemuose. Gal gaminamos nesaugios laipynės ir čiuožyklos? Atsakymas paprastesnis – mamos ir tėčiai, išvedę vaikus į lauką, įbeda akis į išmaniuosius telefonus, o vaikai tuo metu patiria traumas.

Kiti ne tokie ironiški tyrimai atskleidė, kad jeigu mama, žindydama kūdikį, nuolat žiūri į ekraną, mažyliui su pienu patenka mažiau naudingųjų medžiagų. Arba kad kūdikis, kuris nuolatos ieško akių kontakto su mama, tačiau mamos akys būna nukreiptos į ekraną, jaučiasi nesaugus ir vienišas. Tėvai, įnikę į ekranus, savo noru tolsta nuo vaikų, o vėliau ateina diena, kai vaikas klykia, bet ne dėl to, kad mama išeina, o todėl, kad išeidama ji išsineša planšetę... Įdomu ir tai, jog Lietuvoje vykdomo tyrimo rezultatai parodė: kuo tėvai jaučiasi nelaimingesni ir kuo prastesni jų tarpusavio santykiai, tuo vaikai ilgiau užsibūna prie televizoriaus, išmaniųjų telefonų ar kitų ekranų.

Blogis ar pažanga

Tyrėjai sutinka, kad IT yra ir didžiulė pažanga, ir neišvengiamybė. Manoma, jog anksčiausias laikas, kai žmogus pajėgus pradėti naudotis ekranu, yra 4 mėnesiai, nes tokio amžiaus kūdikiai jau suglaudžia rankytes ir jose išlaiko daiktą.

„Žmogui būdinga piktintis naujovėmis, nepasitikėti jomis. Rekomendacijų, kaip elgtis su naujovėmis, Mozė mums nenuleidžia iš dangaus. Viskas remiasi tyrimais, o juos atlikti reikia laiko ir pastangų. Technologijos nėra blogis, tik reikia išmokti su jomis elgtis. Juk ir skaitant knygas galima valgyti nesveiką maistą, nepakankamai judėti, nutukti, gadinti akis, prisiuostyti pelėsių, tačiau niekas nesako, kad knygos yra kenksmingos“, – svarstė dr. V. Urbonas.

Parengta bendradarbiaujant su „Mamos žurnalu“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"