Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Didelės mažo žmogaus gyvenimo permainos

 
2018 01 30 10:14
Psichologo pagalba reikalinga, jei vaikas po sukrėtimų ilgam pasikeičia, tampa užsidaręs, niekuo nesidomi./ "Studijos G" nuotrauka
Psichologo pagalba reikalinga, jei vaikas po sukrėtimų ilgam pasikeičia, tampa užsidaręs, niekuo nesidomi./ "Studijos G" nuotrauka

Kai vaikas nejaučia pastovumo, jis nesaugus. Tačiau gyvenime neišvengiamai tenka susidurti su permainomis. Ką galima patarti tėvams, kurių gyvenime vyksta pokyčiai? Konsultuoja psichologė Kristina Vainienė.

Mamai metas į darbą, vaikui – į darželį

Kristina Vainienė.Asmeninio archyvo nuotrauka
Kristina Vainienė.Asmeninio archyvo nuotrauka

Išėjimui į darbą pirmiausia turėtų pasiruošti pati mama. Jei ji pati nenori atsiskirti nuo vaiko, tam dar nėra pasirengusi, o į darbą eiti nėra būtina, tai ir mamai, ir vaikui kol kas geriausia bus nieko nekeisti. Kai mama tvirtai apsisprendusi, tuomet ir vaikui būna paprasčiau pasilikti darželyje. Taip pat svarbu, ar mamą palaiko tėtis, ar jis pritaria mamos grįžimui į darbą. O ar patys tėvai žino, kodėl jų vaikui svarbu eiti į darželį? Kokia pačių tėvų patirtis? Ar patys yra darželį lankę, ar ir dabar su siaubu prisimena jame praleistas dienas? Jei tėtis drebančia širdimi palieka vaiką darželyje, nepatikliai pašnairavęs į auklėtoją, vargu ar galima tikėtis, kad paliekamas vaikas džiugiai žingsniuos į grupę. Na nebent norėdamas padrąsinti tėtušį, kad pastarasis ramiai savo dienos darbus galėtų nudirbti.

Gyvenamosios vietos pakeitimas

Jei persikraustymas neišvengiamas, geriau būtų kuo anksčiau vaikams pasakyti apie laukiančius pokyčius, kad dar liktų užtektinai laiko jiems prie tos minties priprasti. Tokiu metu patys tėvai pilni visokių minčių ir jausmų, kuriais gali su vaikais pasidalyti, tuo skatindami juos išsakyti savuosius rūpesčius. Gal tėvai nerimauja dėl būsimų kaimynų, liūdi dėl paliekamų draugų.

Svarbu įžvelgti ir teigiamas persikraustymo ypatybes, naujai atsiversiančias galimybes. Pavyzdžiui, į persikraustymą galima pažiūrėti kaip į nuotykį. Vaikai gali dalyvauti, padėti ieškoti naujo buto, apžiūrėti pasirinktus, pasidalinti savo nuomone skirstant bei apstatant kambarius. Galėtų nuspręsti, kokius daiktus nenorėtų pasilikti, kokius galbūt norėtų pakeisti, kurių atsisakytų. Apsigyvenus naujoje vietoje, smagu pasižvalgyti, ištyrinėti aplinką, nustatyti atstumus, paskaičiuoti, kiek laiko trunka nueiti ar nuvažiuoti iki parduotuvės, darželio, mokyklos, tėvų darbo. Iš pradžių vaikams gali būti labai ilgu senų draugų. Gerai, kai yra galimybė jiems paskambinti, aplankyti ar pasikviesti į svečius.

Darželio ar mokyklos pakeitimas

Kaip ir kitais būsimų pokyčių atvejais, apie darželio ar mokyklos pakeitimą vaikui svarbu pasakyti iš anksto. Tuomet liktų užtektinai laiko apsiprasti su būsimais įvykiais, atsisveikinti su draugais, galbūt net susipažinti su vienu kitu naują darželį ar mokyklą lankančiu vaiku. Svarbu, į kokią aplinką vaikas patenka: ar į palankią, draugišką, ar į atšiaurią, pilną įvairiausių išbandymų. Geriau, kai naujokų keletas. Tuomet jie vienas kitą gali pagloboti. Vaikui naujame kolektyve sunkiausia pirmus pora mėnesių. Iš pradžių svarbu apsižiūrėti, apsiprasti naujoje aplinkoje su naujais žmonėmis. Šiuo laikotarpiu labai gali padėti ryšių palaikymas su senais draugais – žinutėmis, pokalbiais telefonu, susitikimais.

Gimsta broliukas ar sesutė

Gana dažnai jautriai į sesučių ar broliukų atsiradimą reaguoja pirmagimiai. Vyresni vaikai tampa jautresni, dažniau pradeda ašaroti, jaučiasi nelaimingi, bijo, kad dabar tėvai jų nebemylės. Labai gerai, kai vaikai aiškiai išsako savo nuogąstavimus, tuomet visus jų rūpesčius galima aptarti, padrąsinti juos, patikinti, kad jie tėvams ne mažiau svarbūs ir brangūs. Maži vaikai aiškiai nusakyti savo būsenos nepajėgia. Apie jų būseną byloja elgesio pokyčiai, ašaros, įvairiausi skundai.

Vaikui bus lengviau, jei jis žinos, kad gali susitikinėti, susirašinėti, kalbėtis telefonu su atskirai gyvenančiu tėvu ir dėl to nesijausti kaltu.

Kartais liūdna, kai tenka su broliais ir seserimis dalintis tėvų dėmesiu. Kita vertus, vaikai šeimose ne tik pešasi, bet ir išmoksta drauge žaisti, dalintis, padėti vienas kitam, pamokyti, užstoti kieme, jei kas kėsinasi nuskriausti. Vaikai, augantys su sesutėmis ir broliukais nesunkiai namuose išmoksta bendrauti, jiems lengviau pritapti mokykloje, o jei atsitinka, kad klasėje draugų nėra, jų visuomet ras namuose.

Tėvų skyrybos

Tėvų skyrybos neišvengiamai į vaikų gyvenimą įneša daug pasikeitimų ir neaiškumų, net ir tais atvejais, kai buvę sutuoktiniai po skyrybų puikiai sutaria, abu rūpinasi savo vaikais, daug su jais bendrauja. Vaikas išgyvena skausmą, liūdesį, kartais užsidaro savyje, nustoja bendrauti su draugais, nebesidomi anksčiau patikusiais užsiėmimais, gali pradėti skųstis galvos ar pilvo skausmais. Pyksta ant tėvų, pyksta ant savęs. Gali tapti agresyvus, nepaklusnus namuose, darželyje ar mokykloje. Bijo dėl savo ateities, bijo būti paliktas ir kito tėvo. Baiminasi, kad juo besirūpinantis nesusirgtų ir nenumirtų. Ilgisi palikusio. Gali jaustis kaltas dėl tėvų skyrybų, manyti, kad tai dėl jo atsitiko. Išgyvena gėdą, bejėgiškumą, jaučiasi vienišas, niekam nereikalingas, nevykęs. Kita vertus, kartais šalia visų išvardintų nemalonių jausmų, vaikas gali jausti ir palengvėjimą ar net džiaugsmą, jei ilgai kentėjo nuo tėvų barnių, nuolatinės įtampos, grėsmės namuose.

Apie būsimas skyrybas vaikui reikėtų pranešti dar joms neįvykus. Svarbu vaikams suprantamai paaiškinti skyrybų priežastis. Pasakyti, kad skyrybos yra suaugusiųjų reikalas, kad jis tikrai čia nieko dėtas, tai vyksta visai ne dėl jo.

Svarbu, kad vaikui nebūtų puoselėjamos mintys apie tai, kad tėvai susitaikys ir vėl gyvens kartu. Vaikui bus lengviau, jei jis žinos, kad gali susitikinėti, susirašinėti, kalbėtis telefonu su atskirai gyvenančiu tėvu ir dėl to nesijausti kaltu. Nors gali būti labai sunku, tačiau nė vienam tėvų nereikėtų vaikui girdint nepagarbiai kalbėti apie kitą.

Psichologo pagalba reikalinga, jei vaikas po skyrybų ar po kitų gyvenimo sukrėtimų ilgam pasikeičia, tampa užsidaręs, niekuo nesidomi, nesugeba išsakyti savo jausmų, skundžiasi įvairiais kūno negalavimais, jei atsiranda rimtų mokymosi sunkumų, sutrinka elgesys: vaikas dažnai įsivelia į vaidus, muštynes, pradeda piktnaudžiauti alkoholiu, narkotikais, bėga iš namų ar mokyklos.

Parengta bendradarbiaujant su „Mamos žurnalu“

www.mamoszurnalas.lt

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"